Stambiauogės spanguolės ir jų auginimas

Natūralioje gamtoje spanguolės auga drėgnuose, vietomis užpelkėjusiuose  durpinguose dirvožemiuose. Jos prinoksta rugsėjo mėnesį, tačiau renkamos ne tik rudenį, bet ir anksti pavasarį. Daugiau negu prieš šimtą metų laukinės spanguolės buvo sukultūrintos ir išvesta stambiauogių spanguolių veislė, kuri pirmiausia pradėta auginti JAV ir Kanadoje. Lietuvoje stambiauogės kultūrinės spanguolės pradėtos auginti tik nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio, tačiau, lyginant su mūsų kaimynais baltarusiais ar latviais, kultūrinių spanguolynų plotu mes labai atsiliekame.

Spanguolių uogos yra naudojamos maisto ir farmacijos pramonėje. Spanguolių uogos turi sukaupusios pilną naudingų žmogaus organizmui vitaminų kolekciją - tai B grupės vitaminai (B1,B2, B5, B6,), PP, K1, didelis vitamino C kiekis, kuris gali būti sulyginamas tik su citrina. Be to, spanguolių uogos turtingos organinių rūgščių, tokių kaip citrinos, obuolių, chinino, chlorogeno, benzoinės, oksalo rūgšties. Vartojant spanguolių uogas pagerėja ne tik apetitas, bet ir medžiagų apykaita žmogaus organizme. Lyginant su kitomis uogomis šviežios spanguolės išsilaiko gana ilgai.

Stambiauogės spanguolės

Pas mus priimta manyti, kad spanguolės yra pelkių uogos, tačiau stambiauogė spanguolė yra mokslininkų sukultūrintas augalas, ir ją auginti galima įvairiose vietose. Aišku, reikia nepamiršti, spanguolės mėgsta rūgščią gerai vėdinamą dirvą, todėl reikia atitinkamai paruošti dirvožemį. Kultūrinės spanguolės nuo drėgnose pelkėtose vietovėse natūraliai augančių spanguolių skiriasi ne tik uogos išvaizda, bet ir auginimu. Spanguolių plotus galima įrengti nederlinguose rūgščiuose dirvožemiuose, kur kiti kultūriniai augalai neaugs. Tinkamai įrengtas bei prižiūrimas spanguolynas ne tik džiugins, bet ir bus pajamų šaltinis ne vienai, o kelioms kartoms. Įsirengus savo sodyboje ar savo sode spanguolyną nebereikės važiuoti į miškų raistus ir ieškoti spanguolynų plotų.

Auginimo ypatumai

Lietuvos mokslininkai stambiauogių spanguolių auginimo tyrimus pradėjo atlikinėti tik prieš tris dešimtmečius, kurių metu paaiškėjo, kad stambiauogės spanguolės, tinkamai parinkus veisles ir vietą joms auginti, gali puikiai derėti ir mūsų krašte. Todėl paskutiniu laikotarpiu ši nauja kultūra plinta ne tik privačiose sodybose ar soduose, bet pirmuosius hektarus užsisodina ir ūkininkai. Apie spanguolių auginimą Lietuvoje pakalbinau Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo mokslininkę dr. Laimą Česonienę, kuri atsakė į mano klausimus.

Ar yra statistinių duomenų, kokie Lietuvoje yra natūralių spanguolių augimviečių plotai? Pastaruoju metu duomenų apie vietinių uoginių augalų natūralių augimviečių plotus nėra. Miškininkai, vykdydami miškų taksaciją, nebevertina nei uoginių, nei vaistinių augalų išteklių.  Vykdant melioracijos darbus, paprastosios spanguolės plotai smarkiai mažėjo, nes sumažėjo aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, kuriose spanguolė augo. Aplinkos ministerijos duomenimis, 1997 m. Lietuvoje buvo apie 4000 ha spanguolynų, kurie sudarė 11% visų natūralių uogynų ploto.

Kokie plotai Lietuvoje auginamų stambiauogių spanguolių, ir koks vidutinis jų derlingumas? Dr. Laimos Česonienės žiniomis Lietuvoje stambiauogės spanguolės auginimas, deja, praktiškai apsiriboja mėgėjiška veikla. Plungės rajone spanguolių verslą jau daug metų bando plėtoti ūkininkas Z. Buivydas. Darbštus žemaitis deklaruoja, kad turi apie 1,3 ha ploto ekologinį spanguolyną. Deja, ši plantacija nė iš tolo neprimena tvarkingos ir produktyvios plantacijos, kokias jau turi ir skina iš jų gausų spanguolių derlių, mūsų kaimynai latviai. Jie jau turi per 100 ha spanguolių plantacijų, tinkamai įrengtų ir duodančių gausų derlių. Lietuvos ūkininkai iki šiol šios kultūros prisibijo ir  kol kas ryžtasi pasisodinti tik po kelis arus.

Teko girdėti, kad pas mus auginamos dviejų tipų (sauso ir šlapio) spanguolės. Kuo jos skiriasi? Ne spanguolės, o spanguolių plantacijos yra dviejų tipų: sauso tipo arba šlapio tipo. Sausojo tipo plantacijų įrengimas yra pigesnis, jas paprasčiau prižiūrėti, o derlius jose surenkamas specialiais kombainais ar rankomis. Šlapiojo tipo plantacijose uogos specialiu agregatu nupurtomos, po to specialiais transporteriais kraunamos į sunkvežimius.

Kaip spanguolės yra dauginamos? Spanguolės dauginamos ūgliais - pavasarį ūgliai sodinami į rūgščią durpę, gerai laistomi, ir įsišaknija per 10-14 dienų. Kol kas Lietuvoje kokybiškų spanguolių sodinukų įsigyti didesniais kiekiais sunku. Vytauto Didžiojo universitete Kauno botanikos sode yra didelė amerikietiškų veislių kolekcija, čia ištirta virš 40 veislių, atrinktos tinkamiausios auginimui Lietuvos klimato sąlygomis. Veislių medžiaga yra išskirtinės kokybės, daugelis jų yra gautos tiesiai iš JAV, augalų genų banko, tad veislių tapatybė yra patvirtinta. Plantacijoje paprastai sodinami 1- 2 metų amžiaus sodinukai. Turguje paprastai parduodami iš Lenkijos atvežti ar mūsų sodininkų mėgėjų išauginti spanguolių sodinukai, kurių kokybė ir veislių autentiškumas nėra patikrinti. Todėl didelei plantacijai sodinamoji medžiaga turi būti parinkta, konsultuojantis su specialistais. Su nekokybiška sodinamąja medžiaga plinta pavojingos grybinės ligos, prastos veislės ateityje neužtikrins gero derliaus.

Kokią dirvą mėgsta spanguolės, kaip ji turi būti paruošta ir kaip spanguolės yra sodinamos? Paruošimas susideda iš keletos etapų, kuris labiausia priklauso nuo spanguolyno tipo ir turimo dirvožemio. Todėl prieš sodinimą patartina atlikti dirvožemio tyrimus. Reikia nepamiršti, kad spanguolės gerai dera atviroje, saulėtoje vietoje, todėl pasirinkta vieta spanguolynui neturi būti pastatų ar medžių pavėsyje. Natūraliai spanguolės auga labai rūgščioje durpėje - aukštapelkėse, kurios pH neviršija 5, todėl spanguolės sodinamos į rūgštų, laidų orui ir vandeniui dirvožemį.  Spanguolių auginimui dirva yra ruošiama iškasant apie 40- 50 cm pločio ir gylio duobę, kurią pripildome aukštapelkių durpių, arba durpžemių. Kadangi durpės yra brangios, galima durpes maišyti su rūgščiu smėliu. Taip dirva yra paruošiama rudenį arba anksti pavasarį (kovo pabaigoje - balandžio pradžioje), ir iki sodinimo paliekama durpėms susigulėti.

Spanguolių kereliai yra sodinami į parengtą ir gausiai palaistytą žemę gegužės II pusėje, kai dirvos temperatūra 15 - 20 cm gylyje 10 -15 °C.  Gyvašakės sodinamos eilėmis arba kvadratais  kas 25 - 30 cm, į lizdą pikiuojant po 2 - 3 gyvašakes tokiu gyliu, kad virš dirvos liktų ne aukštesnės kaip 2 - 3 cm viršūnės. Likusios ilgesnės viršūnės nukerpamos.

Pasodintos spanguolių gyvašakės gausiai paliejamos. Sausu ir karštu oru laistoma kasdien, tik ne per gausiai. Maždaug po 2 savaičių gyvašakės įsišaknija ir pradeda augti nauji augliukai.

Kada po pasodinimo pradeda derėti spanguolės, koks jų vidutinis derlingumas ir kiek sezonų yra produktyvios? Spanguolynas pradeda derėti trečiais metais, derlius labai priklauso nuo veislės (todėl veislių parinkimas tam tikram Lietuvos regionui yra labai svarbus), priežiūros, klimato sąlygų. VDU Kauno botanikos sode skirtingų veislių produktyvumas svyruoja nuo 0,5 iki 3 kg/m². Plantacijoje tokį derlių gauti sunku, paprastai  jis svyruoja nuo 10 iki 20 t/ha. Naujausios veislės išaugina gerokai didesnius derlius. O įrengtas spanguolynas yra ilgaamžis ir gali derėti 80-90 ir daugiau metų.

Kiek ir kokių veislių spanguolės auginamos Lietuvoje? VDU Kauno botanikos sodo kolekcijose yra auginama virš 40 veislių, penkios yra rekomenduotos auginti Lietuvoje tiek plantacijose, tiek mėgėjų sodybose. Kol kas populiariausios veislės yra 'Pilgrim', 'Stevens', 'Ben Lear',  'Franklin', Howes', 'Bergman'.

Kokios yra spanguolių ligos ir kokios apsaugos priemonės? Pagrindinė ir svarbiausia apsaugos priemonė nuo ligų yra sveikų sodmenų atrinki­mas įveisiant spanguolynus. Tačiau stambiauogės spanguolės serga dau­geliu ligų. Pagrindinės iš jų yra moniliozė, pūslialigė ir fuzariozė. Kaip apsauga nuo ligų pirmoje vegetacijos pusėje gali būti naudojamos cheminės apsaugos priemonės. Auginant spanguoles reikia nepamiršti, kad daugeliu atvejų ligas gali sukelti perteklinis tręšimas ir laistymas.

Kokį dėmesį spanguolių auginimui skiria Lietuvos mokslininkai? Lietuvoje stambiauogės spanguolės yra tiriamos trijose mokslo įstaigose: Gamtos tyrimų centro Botanikos institute, Vilniaus universiteto Botanikos sode ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. VDU Kauno botanikos sode yra ne tik didelė stambiauogių spanguolių, bet ir įspūdinga paprastosios spanguolės kolekcija. Čia atrinktos ir rengiamos patvirtinimui ir pirmosios lietuviškos paprastosios spanguolės veislės. Kauno botanikos sode nuolat rengiami seminarai, kurių metu mokoma įrengti ir prižiūrėti plantacijas. Čia taip pat atliekami ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. Kartu su Kauno technologijos universiteto Ir LAMMC Sodininkystės instituto mokslininkais atlikti biocheminiai spanguolių uogų tyrimai patvirtino, kad jose taip pat dideliais kiekiais susikaupia įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai: polifenoliai (antocianinai, flavonoidai, flavonoliai), organinės rūgštys bei mineralinės medžiagos. Vertinant dviejų spanguolių rūšių antimikrobines savybes nustatyta, kad spanguolių sultys stabdo kai kurių patogeninių bakterijų bei grybų augimą ir vystymąsi. Šiomis uogomis domisi tiek maisto pramonė, tiek farmacininkai. Todėl spanguolių auginimas gali tapti nauja labai pelninga šaka Lietuvos sodininkystėje.

Gera naujiena Lietuvos ūkininkams yra Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslininkų prof. Remigijaus Daubaro ir dr. Laimos Česonienės įgyvendintas projektas, kurio metu Dubravos eksperimentinėje mokomojoje miškų urėdijoje įrengta parodomoji stambiauogių spanguolių plantacija.

Parodomasis Dubravos eksperimentinis mokomasis spanguolynas

Šios plantacijos bendras plotas siekia apie 0,4 ha. Finansavimą skyrė Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Žemės ūkio ministerija. Urėdo K. Šakūno vadovaujama urėdija be kasdienių miškų ūkiui būdingų darbų sėkmingai vykdo ir įvairius mokslinius bandymus.

Dubravos eksperimentinis mokomasis spanguolynas

Per tris projekto vykdymo metus, naudojant skirtingus substratus, įrengti du stambiauogių spanguolių plotai, kuriuose yra moderni laistymo ir tręšimo sistema. Ši plantacija jau pradeda derėti, spanguolės sparčiai veša, plantaciją atsakingai ir kruopščiai prižiūri urėdijos medelyno viršininkė dr. Valerija Baronienė ir darbininkė Dalytė Karanauskaitė. Surengta virš 20 seminarų ir lauko dienų, kurių metu suteiktos išsamios žinios apie tokių plantacijų įrengimą ir priežiūrą, apmokyta apie 250 ūkininkų. Plantacija jau tapo ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos studentų tyrimų objektu: jie studijuoja stambiauogių spanguolių auginimo technologiją, rengia baigiamuosius darbus.

VDU Kauno Botanikos sodo mokslininkę dr. Laimą Česonienę kalbino ir tekstą parengė Algis Mačiukas

(nuotraukos Dr. Laimos Česonienės).

admin
Straipsnio vertinimas: 9

Testas

2020-10-09 18:12