Žiedinių kopūstų auginimas

2024-05-29 10:52   Peržiūros : 21751   Spausdinti


Žiediniai kopūstai (kalafiorai) yra kilę iš Kipro salos. Vakarų Europos kraštuose buvo pradėti auginti XVI am­žiaus pabaigoje. Žiediniai kopūstai - vertingas dietinis maistas vaikams bei ligoniams, nes jie turi lengvai virškinamų baltymų ir mažai ląstelienos.  Žiediniai kopūstai turi labai daug vitaminų C, B1, B2 ir K, be to, - gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino. Juose daug mažiau ląstelienos, todėl jie geriau virškinami, negu gūžiniai kopūstai. Žiedinių kopūstų būna įvairių spalvų (balti, geltoni, žali, violetiniai).

Žiedinių kopūstų auginimas

Žiediniai kopūstai yra jautresni aplinkos sąlygoms, dirvos kokybei bei turi savo auginimo gudrybių, o jų auginimas reikalauja daug dėmesio ir žinių. Esant nepalankioms sąlygoms žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus. Net nuo trumpalaikio dirvos perdžiūvimo gali sustoti gūžės formavimasis arba pakisti spalva, todėl žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų, o žiedynų formavimosi fazėje  - pakakti drėgmės ir azoto.

Norint savo ūkyje užsiauginti pačią tinkamiausią ir produktyviausią žiedinių kopūstų veislę patariama kiekvienais metais auginti po kelias skirtingas veisles ir registruoti jų sodinimo ir derliaus nuėmimo laiką. Tokiu būdu būtų bene geriausias kelias išsiaiškinti ir pasirinkti individualią, konkrečiam ūkiui labiausiai pritaikytą žiedinių kopūstų veislę.

Dirvožemio žiediniams kopūstams paruošimas ir tręšimas

Žiediniai kopūstai yra reikliausi dirvai iš visų kopūstinių daržovių, todėl tinkamai paruoštoje dirvoje jie bus derlingesni ir kokybiškesni. Tinkamiausia yra humusinga (nuo 2,5 proc.) ir gerai sukultūrinta lengvo priemolio dirva, kurios pH 6,5-7,5. Ankstyvesniam auginimui tinka priesmėlis, tačiau tuomet pageidautinas lietinimas. Žiediniai kopūstai nemėgsta užmirkusių dirvų. Jie geriausiai auga esant 15-20 ºC temperatūrai, o sodinant atviroje saulėtoje vietoje derlius būna didesnis ir kokybiškesnis. Pavėsyje išauga dideli lapai, o žiedynai būna smulkūs.

Pavasarį į dirvą, skirtą žiedinių kopūstų auginimui, įterpiama mineralinių trąšų. Azotu (N)  tręšiama 160-200 kg/ha norma, o vėlyvoms jų veislėms ir skirtoms perdirbti - 180-240 kg/ha. Apie 50-60 proc. azoto normos išberiama prieš sodinimą, likusi dalis - papildomai tręšiant augalų augimo metu. Fosforo (P2O5) trąšų norma, kaip ir kitoms kopūstinėms daržovėms, yra 50-80 kg/ha, kalio (K2O) - 200-280 kg/ha. Nors žiediniams kopūstams reikia daug maisto medžiagų, tačiau prieš tai būtina atlikti dirvožemio agrocheminius tyrimus ir trąšų normas koreguoti pagal dirvožemio analizes.

Geriausia žiedinius kopūstus sodinti po bulvių, agurkų ar ankštinių augalų. Jiems nereikėtų gailėti nei trąšų, nei vandens (naudinga ir apipurkšti). Ypač jautrūs drėgmės trūkumui esant 6-7 lapeliams, žiedynų formavimosi pradžioje. Jei karšta ir trūksta drėgmės, lapai nustoja augti, žiedynai užsimezga maži ir nesultingi. Papildomai tręšti rekomenduojama du-tris kartus. Pagrindiniai dalykai į kuriuos reikia atkreipti dėmesį yra tai, kad žiediniams kopūstams turi užtekti visų pagrindinių maisto medžiagų.

Žiedinių kopūstų daigų auginimas

Patiems ankstyviausiems sodinimams daigus rekomenduojama užsiauginti dėžutėse, polimerinėse kasetėse (daigyklose) ar polimeriniuose puodeliuose, tačiau jei žiediniai kopūstai auginami šiltnamyje, sėjama tiesiai į dirvą. Polimerines kasetes (daigyklas) nesunku pernešti, perkelti. Jas galima naudoti kelerius metus, tik reikia dezinfekuoti (kalio permanganato tirpalu, karštu vandeniu ir pan.). Naudojant kasetes sutaupoma durpių, vandens, o daigas persodinimo metu patiria mažesnį stresą: jo šaknys nepažeidžiamos, nes būna su žemės gumulėliu. Daigai, išauginti kasetėse, geriau prigyja. Žiedinių kopūstų daigai pikuojami 7-10 dienų.

Žiedinių kopūstų daigai laistomi gausiai, bet retai. Jei daigų lapeliai šviesiai žali, juos reikia patręšti amonio salietros tirpalu ( 20 g /10 l vandens). Po tręšimo daigus dar palieti švariu vandeniu. Kad daigai užaugtų sveiki, juos patartina palaistyti 0,15 proc. previkuro (fungicidas, naikinantis daržovių ligų sukėlėjus) tirpalu. Tada mažesnė tikimybė, kad jie susirgs juodąja kojele. Juodoji kojelė plinta, kai šalta, per daug drėg­mės, kai augalai auga per tankiai, blogai vėdinami ar pasodinti į netinkamo rūgštingumo dirvą. Tinkamai išauginti ir užgrūdinti žiedinių kopūstų daigai turi būti sveiki, neištįsę, sodriai žali, nepažeisti juodosios kojelės, su gerai išsivysčiusia šaknų sistema. Ankstyvųjų kopūstų daigai turi turėti 5-6 lapus, vidutinio ankstyvumo bei vėlyvieji kopūstai - 4-5 lapus.

Vėlesniems sodinimams žiedinius kopūstus galima sėti tiesiai į dirvą lauke balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Daigai lauke užauga per 25-30 dienų. Ankstyvųjų kopūstų daigai užauga per 45-55 dienas, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvųjų kopūstų daigai - per 35-40 dienų (priklausomai nuo sėjos laiko). Žiedinių kopūstų sėklas rekomenduojama sėti sėklas apie 1 cm gylyje; 400-500 sėklų/m², esant 18-20 °C temperatūrai. Jie sudygsta per 3-5 dienas, žemesnėje temperatūroje - per 8-10 dienų. Po sudygimo 4-7 dienas rekomenduojama palaikyti 6-10 °C  temperatūrą dieną ir naktį. Auginant kopūstų daigus šilt­namyje būtina jį nuolat intensyviai vėdinti.

Žiedinių kopūstų sodinimas

Sodinimui skirta dirva turi būti įdirbta puriai ir giliai, ji turi būti pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą ir suvoluoti, kadangi paviršiaus volavimas apsaugo nuo perdžiūvimo. Sodinimui reikia paruošti tokį lauko plotą, kokį sugebėsite apsodinti per vieną dieną. Prieš sodinimą, ypač anksti pavasarį, daigai turi būti užgrūdinti laipsniškai mažinant temperatūrą ir drėgmę. Netipiški, nesveiki, deformuoti ir turintys sustorėjimų ties augimo viršūnėle augalai turi būti atmesti. Nepatartina sodinti peraugusių daigų. Auginant žiedinius kopūstus mechanizuotai, daigai sodinami daigų sodinamąja, kurios pagalba aukšta sodinimo kokybė pasiekiama unikalaus žingsninio mechanizmo dėka, o vienos eilutės sodinimo našumas yra iki 5 tūkst. daigų per valandą.  Priklausomai nuo pasirinktos veislės į hektarą sodinama 40-55 tūkst. žiedinių kopūstų daigų.

Auginant žiedinius kopūstus savo ūkyje ir savo reikmėms daigai sodinami rankomis. Jeigu daigus patys auginote dėžutėse, stenkitės juos išrauti su kuo didesniu žemės gumulėliu. Prieš sodinant reikia gerai apžiūrėti daigų šaknis atsižvelgiant į minėtus kokybės reikalavimus. Nors kopūstai nėra tokie saulės ir šilumos mėgėjai kaip agurkai ar pomidorai, tačiau kaip ir daugumai ilgai besivystančių daržovių jiems reikia daug šviesos. Todėl nepatariama jų sodinti po medžiais ar kitoje pavėsingoje vietoje.

Žiediniai kopūstai - daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu, todėl norint užtikrinti taisyklingą augalų augimą, pasodinus, jeigu dirva sausa, reikia palaistyti nedideliu vandens kiekiu - apie 10 l/m2. Praėjus maždaug 4 savaitėms po pasodinimo augalus geriau laikyti šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų, o formuojantis žiedynams, laistyti pagal poreikius, atkreipiant dėmesį į tai, kad laistymas nebūtų per daug intensyvus ir nesuplaktų dirvos. Didelės reikšmės turi ir tinkamo laistytuvo parinkimas bei tai, jog laistyti reikia tada, kai nėra vėjo.

Žiedinių kopūstų priežiūra

Vienas iš svarbiausių žiedinių kopūstų priežiūros kriterijų yra kopūstų daigų kaupimas. Prigiję ir su­stiprėję, išleidę tvirtus lapus (15-20 dienų po sodinimo) kopūstai apkaupiami. Apkaupti kopūstų daigai leidžia iš stiebo pri­dėtines šaknis, taigi sustiprėja jų šaknų sistema, kuria augalas sugeba paimti iš dirvos daugiau maisto medžiagų. Kaupiami 2-3 kartus kas 15-20 dienų. Žiedinius kopūstus geriausia kaupti po lietaus arba laistymo, kad drėg­nos žemės patektų arčiau stiebo ir augalas greičiau išleistų pri­dėtines šaknis.

Norint išauginti gerą žiedinių kopūstų derlių dirvos paviršių reikia nuolat purenti, kad į dirvą galėtų patekti oras ir mažiau išgaruotų vandens. Tam tikslui yra purenami tarpueiliai, kartu su­naikinant ir pradedančias augti piktžoles. Purenimas kartojamas kas 10-15 dienų ir po kiekvieno smarkesnio lietaus ar laistymo, kai dirvos paviršiuje susidaro pluta. Per visą augimo laikotarpį dirva turi būti supurenama ne mažiau kaip 3-5 kartus. Tarpueiliai purenami rankomis arba traktoriniu kultivatoriumi.

Didžiausi žiedinių kopūstų derliai užauginami, kai žiediniai kopūstai papildomai tręšiami organinėmis ir mi­neralinėmis trąšomis. Pirmą kartą kopūstai papildomai tręšiami praėjus 10 dienų nuo pasodinimo. Po 15-20 dienų jie tręšiami antrą kartą, o pra­dėjus formuotis žiedams - tręšiami trečią kartą. Pirmą kartą kopūstai tręšiami mineralinių azoto trą­šų tirpalu, o antrą ir trečią kartą - sausomis mineralinėmis trą­šomis. Pavėlavus patręšti azoto trąšomis augalai pradeda skursti, subrandina menką deformuotą žiedyną. Žiedinių kopūstų augimo metu būtina stebėti, ar pakanka mikroelementų - boro ir molibdeno

Kad žiedinių kopūstų galvutės neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, auginimo metu būtina kasdieninė auginamų kopūstų ploto apžiūra. Pasirodžius galvutėms iš lapo padaromas šešėlis - virš žiedyno palaužiamas vienas lapas ir juo uždengiamas žiedynas. Tai daroma, kai galvutė (žiedynas) būna graikinio riešuto dydžio.

Žiedinių kopūstų derliaus nuėmimas

Žiedinių kopūstų derlius turi būti nuimamas nevėluojant. Jų galvutės (žiedynas) suyra, todėl reikia stengtis galvutės neliesti. Priklausomai nuo paskirties žiedinių kopūstų derlių lauke reikėtų nuimti tiesiai į prekybines pakuotes. Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Galvutės turi būti iki 8 cm skersmens, lapai nupjaunami 2-3 cm virš galvutės, kad apsaugotų jas nuo sužalojimo. Prieš šalnas derlius nuimamas ištisai, nes jų galvutės -2 °C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Apšalę žiediniai kopūstai ilgesniam laikymui netinka, todėl rekomenduojama juos suvartoti nedelsiant. Tinkamai nuimtas žiedinių kopūstų derlius saugyklose atšaldomas, po to tiekiamas rinkai, sandėliuojamas arba perdirbamas.

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Juodoji kopūstų kojelė (diegavertis). Šia liga serga kopūstų, agurkų, pomidorų ir kitų daržovių daigai. Didžiausią žalą ši liga padaro šiltadaržiuose. Lauke augalai ja suserga rečiau.

Kopūstų šaknų gumbas. Šia grybine liga serga ne tiktai kopūstai, bet ir kitos jiems giminingos daržovės: ropės, ridikai, sėtiniai. Be čia paminėtų daržo­vių, šaknų gumbu serga ir kai kurios piktžolės: svėrės, garstukai ir kt.

Kopūstų juodligė - tai bak­terinė kopūstų liga. Ja užsikrečiama iš žemės, tačiau bakterija plinta ir su sėkla. Palankios ligai plisti sąlygos - šiltas ir drėg­nas oras.

Žiedinių kopūstų mozaika. Virusas pažeidžia įvairias bastutinių šeimos daržoves, bet dažniausiai žiedinius kopūstus.

Žiedinių kopūstų bakterinė dėmėtligė. Būdingi šios bakteriozės požymiai - daugybė smulkių (1-3 mm skersmens) tamsių dėmelių ant žiedinių kopūstų lapalakščių ir gyslų. Iš pradžių jos būna lyg vandeningos, apskritos, vėliau, žuvus audiniams, pasidaro rusvai pilkos arba rudos, beveik juodais pakraščiais, netaisyklingos ir pagaliau susilieja.

Pagrindiniai principai, siekiant išvengti žiedinių kopūstų ligų:

  • geros kokybės beicuotos sėklos;
  • laikytis sėjomainos - žiedinius kopūstus į tą pačią vietą sodinti ne anksčiau, kaip po 3-4 metų;
  • daigus auginti švariame neinfekuotame grunte, o auginimo indus - dezinfekuoti;
  • nelaistyti daigų stipria vandens srove;
  • naikinti piktžoles.

Žiedinius kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos, kurkliai, dirviniai šliužai.

Siekiant produktyviai panaudoti savo užaugintas daržoves, jas reikia apsaugoti ne tik nuo ligų, bet ir nuo kenkėjų. Chemijos pramonė kovai su daržovių ligomis ir kenkėjais gamina daug cheminių preparatų, ku­rie gana plačiai vartojami daržininkystės ūkiuo­se, tačiau būtina atsižvelgti į jų toksiškumą. Ne­turint galimybių nustatyti toksiškų medžiagų li­kučių, auginant nedidelius kiekius daržovių tok­siškų pesticidų reikia atsisakyti. Savo nedidelį gūžinių kopūstų plotą nuo kenkėjų galima apsaugoti ir nenaudojant chemikalų. Jeigu kenkėjų nedaug, padės insekticidinių augalų: kiaulpienių, pomidorų, bulvių, didžiųjų ugniažolių, paprastųjų kraujažolių nuovirai. Šie augalai renkami prieš žydėjimą ar žydintys. Tuomet jų insekticidinės savybės yra stipriausios. Nuovirui naudojami susmulkinti augalai. Taip paruoštu nuoviru kopūstai yra apšlakstomi arba rankiniu purkštuvu apipurškiami. Paruoštą nuovirą reikėtų sunaudoti tą pačią dieną.

Žiedinių kopūstų veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, žiediniai kopūstai skirstomi į ankstyvųjų veislių - galvutės (žiedynas) užauga per 80-100 dienų po sudygimo, sėklos subręsta per 170-210 dienų, vėlyvųjų - atitinkamai per 140-160 ir 270-300 dienų.

Žiedinių kopūstų sėklų įsigykite internetu:

Darzoviuseklos.lt

 

Veislė Aprašymas
AMERIGO H Žiediniai kopūstai AMERIGO H
Vid. vėlyvumo, vegetacija 80 d.
Žiedynas 2-3 kg svorio, sniego baltumo, puikios prekinės išvaizdos.
Stipri augimo energija
Hibridas atsparus ligoms ir nepalankioms oro sąlygoms.
Šviežiam vartojimui ir šaldymui.
Veislė viena populiariausių Lietuvoje.
BRUCE H Žiediniai kopūstai BRUCE H

Ankstyvi, vegetacija 55 - 65 dienos.
Žiedynas sniego baltumo, gerai uždengtas lapais.
Ši veislė augina aukštai pakeltus lapus.
Skirti šviežiam vartojimui. Puikiai tinkama ansktyvam ir antram derliui (liepos mėn.)

EASYTOP H Žiediniai kopūstai EASYTOP H Ankstyvas hibridas, vegetacija 56-60 d., auginimui po priedangomis.
Žiedynai puikios prekinės išvaizdos, kompaktiški.
Lapija elastinga, todėl nuimant derlių nelūžta lapai.
Skirta šviežiai rinkai.
ALMAGRO H Žiediniai kopūstai ALMAGRO H Vidutinio ankstyvumo, vegetacija 80-85 d. Žiedynai standūs ir sunkūs, aukštos kokybės.
Stipri lapija gerai apgaubia žiedyną.
Tinka šviežiam vartojimui ir perdirbimui
LECANU H Žiediniai kopūstai LECANU H

Vienas iš geriausių žiedinių kopūstų sėklų hibridų.
Kopūstų vegetacija vegetacija - 75 ÷ 80 d.
Galvos 2-3 kg.
Gerai uždengtas, tankus, skaisčiai baltas žiedynas.
Gausus derlius.
Paskirtis: šviežiam pardavimui ir perdirbimui.
Dėmesio: vidutinio vėlyvumo, atsparus nepalankioms oro sąlygoms, todėl noriai auginamas daugelio Vakarų Europos augintojų.

GUIDLINE H Žiediniai kopūstai GUIDLINE H Labai universalus hibridas.
Vegetacija 70-75 dienos, galima auginti du derlius.
Puikus žiedynas.
SPEEDSTAR H Žiediniai kopūstai SPEEDSTAR H Itin ankstyvas hibridas.
Vegetacija 52-56 dienos.
Auginimui tuneliuose.
____________________________________

Tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Daržovių auginimas
Svarbu
Žiedinių kopūstų auginimas

Žiedinių kopūstų auginimas

Kalafiorų auginimas, kaip auginti žiedinius kopūstus, žiedinių kopūstų daigų auginimas, geriausios kalafiorų veislės, dirvožemio paruošimas ir žiedinių kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Špinatų auginimas

Špinatų auginimas

Kaip auginti špinatus, špinatų sėjimas, špinatų veislės, dirvožemis špinatams, špinatų priežiūra, špinatų tręšimas  

Salotų daigai

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, geriausios salotų veislės, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Daržovių džiovyklės

Daržovių ir vaisių džiovyklės

Džiovinimo verslas, ar verta imtis vaisių ir daržovių džiovinimo, buitinės ir pramoninės vaisių ir daržovių džiovyklės, džiovinamos žaliavos tvarkymo įranga, džiovintos produkcijos rentabilumas, pardavimai, reklama 

Brokoliai

Brokolių auginimas

Kaip auginti brokolius, dirvožemio paruošimas ir tręšimas, brokolių veislės, ligos ir kenkėjai 

Svogūnų auginimas

Svogūnų auginimas

Svogūnų veislės, svogūnų auginimas, dirvos paruošimas, svogūnų tręšimas apsauga nuo kenkėjų ir ligų, priežiūra 

Ridikų auginimas

Ridikų auginimas

Ridikų sėja, dirvožemio ridikams parengimas, tręšimas, ligos ir kenkėjai  

Ridikėlių auginimas

Ridikėlių auginimas

Kaip auginti ridikėlius, geriausios ridikėlių veislės, dirvožemis ridikėliams, ridikėlių tręšimas, priežiūra , ligos ir kenkėjai 

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Kada pavasarį purškiami vaismedžiai, kuo pavasarį purkšti vaismedžius, pavasarinis purškimas nuo grybelių, ligų ir kenkėjų, fungicidų, insekticidų maišymas 

Morkų auginimas

Morkų auginimas

Kaip auginti morkas, geriausios morkų veislės, dirvožemis morkoms, morkų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai  

Medžių priežiūra

Medžių priežiūra

Medžio priežiūra, medžio priežiūros darbai, medžių sodinimas, medžių genėjimas, medžių pjovimas, šakų sutvarkymas, šakų susmulkinimas, kelmų naikinimas, medžių gydymas 

Vyno gamybos verslas

Vyno gamybos verslas

Vynuogyno įveisimas, įrengimas, vyno gamybos verslo rentabilumas ir perspektyvos, vynuogyno marketingas ir reklama 

Kopūstų auginimas

Gūžinių kopūstų auginimas

Kaip auginti gūžinius kopūstus, geriausios veislės, daigų auginimas, sodinimas, kopūstų tręšimas, priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Nuo ko pradėti veisti sodą

Nuo ko pradėti veisti sodą

Sodo įveisimas, vietos ir dirvožemio sodui parinkimas, sodinukų parinkimas, atstumai tarp medžių sode, sodo sodinimas ir priežiūra 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Sidro gaminimas

Sidro gaminimas

Naminio sidro gamyba, kaip pagaminti skanų sidrą, sidro gamybos technologija, naminis sidras 

Senos obels perskiepijimas

Senos obels perskiepijimas

Senos obels atjauninimas, naujų veislių įskiepijimas į seną obelį 

Pomidorų daigai

Pomidorų daigai

Kada sėti pomidorus, pomidorų daigų auginimas, kaip auginti pomidorų daigus, pomidorų daiginimo temperatūra, geriausios pomidorų veislės  

Žirnių auginimas

Žirnių auginimas

Kaip auginti žirnius, geriausios žirnių veislės, dirvožemio žirniams paruošimas ir tręšimas, žirnių priežiūra, ligos ir kenkėjai 

Agurkų ligos

Agurkų ligos, kenkėjai ir kiti auginimo nesklandumai

Kaip atpažinti svarbiausias agurkų ligas bei kenkėjus, agurkų apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų 

petražolių auginimas

Petražolių auginimas

Kaip auginti petražoles, petražolių sėjimas, dirvožemio petražolėms paruošimas ir tręšimas, petražolių ligos ir kenkėjai 

Kaip pražydinti tulpes

Tulpių ankstyvas pražydinimas

Nors ir sunku konkuruoti su Olandijos gėlių augintojais, tačiau ir ankstyvajame gėlių pražydinime gali būti nišų 

vyno gamybos įranga

Vyno gamybos įranga

Vynuogių auginimo ir priežiūros moderni įranga, vyno gamybos įranga didelėms vyninėms 

Topinambai

Topinambų auginimas

Kaip auginti topinambus, topinambų sodinimo laikas, topinambų naudingosios savybės, receptai su topinambais. 

Krokų auginimas

Krokų auginimas

Kaip auginti krokus, krokų sodinimo laikas, krokų ankstyvas pražydinimas 

Vėlyvųjų veislių obelys

Vėlyvųjų veislių obelys

Geriausios vėlyvos obelų veislės, žieminės obelys, kokios žieminių obelų veislės atsparios ligoms, šalčiams  

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Hortenzijos

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, hortenzijų veislės, vietos hortenzijoms parinkimas, hortenzijų priežiūra 

Aviečių auginimas

Aviečių auginimas

Avietės, aviečių auginimas, aviečių sodinimas, aviečių priežiūra, aviečių veislės 

Frigo braškės

Frigo braškių sodinimo technologija

Kaip sodinti frigo braškes, kas yra frigo braškės 

Automatinė laistymo sistema

Automatinė laistymo sistema

Automatinės laistymo sistemos įrengimas, lašelinis, požeminis laistymas, vejos, sodo, daržo laistymas 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 10
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga ir kt.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
Prekyba miško, sodo, daržo ir parko technika bei įranga.
Šilalės g. 13, Tauragė
Telefonas: +370-600-83900 , +370-606-11197 Šilutė, Mobilus: +370-672-01003 Šilalė, El. paštas: draisa@draisa.eu
Platus asortimentas aukštos kokybės daržovių sėklų. Prekiaujame žinomų Europos gamintojų - Syngenta, Legutko, Seminis, Top Onions, Nunhems, Rijk Zwaan - sėklomis.
Lauko g. 1A Šingalių k., Kėdainių r.
Telefonas: +370-347-55262, Mobilus: +370 614 67288, El. paštas: info@darzoviuseklos.lt
1 2 3 4 5 ... 10
1 2 3 4
Produktai
Vejos įrengimas kaina
Vejos įrengimas kaina

Sklypo paruošimas vejai, vejos įrengimas, vejos sėjimas, ...

Termo vazonai
Termo vazonai augalams

Termo vazonas sėkmingam augalų augimui vasarą ir žiemą. Š...

Vejos robotai Tauragėje
Vejos robotai Tauragėje

Vejapjovės robotai kaina, vejos roboto remontas Tauragė, ...

salotos Crispagio
Daržovių sėklos komerciniam auginimui

Daržovių sėklos pramoniniams ūkiams, sėklos šiltnamiams, ...

Kokybiškos daržovių sėklos internetu

"SYNGENTA" daržovių sėklos.

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Sodo tepalas LacBalsam, COMPO

Priemonė vaismedžių, dekoratyvinių medžių žaizdoms po ski...

1 2 3 4
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau