Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula dar visai neseniai Lietuvoje buvo labai mažai žinomas augalas.  Vyresnei kartai jis žinomas kaip kizilas. Kizilas gana paplitusi uoginė kultūra kryme ir Kaukaze, kur auga soduose ir laukiniuose bruzgynuose. Uogos ryškiai rubininės spalvos, kelių centimetrų dydžio. Geltonžiedė sedula vienas  iš anksčiausiai žydinčių augalų, tuo tarpu uogos prisirpsta labai vėlai. Ilgas brendimo laikas leidžia uogai sukaupti didelį kiekį vitaminų mineralinių ir bioaktyvių medžiagų. Uoga labai vertinga, stiprina imunitetą, padeda virškinimo sistemai, kraujagyslėms, turi antibaktericidinių sąvybių, didelis kiekis vitamino C, vitamino PP. Lietuvoje dauguma sodininkų nesitikėjo, kad kizilas gali augti, sužinojus labai stipriai išaugo paklausa. Dabar beveik kiekviename medelyne galima surasti geltonžiedės sedulos sodinuką.

Geltonžiedės sedulos auginimas

Geltonžiedė sedula gali išaugti iki 5 - 6 metrų aukščio. Gali augti kaip krūmas ir kaip medis. Sedula kryžmažiedė, dėl to reikia sodinti kelis kizilo sodinukus. Geltonžiedė sedula nebijo pavėsio, tačiau uogos skanesnės, saldesnės auginant saulėtoje vietoje. Sodinti geltonžiedes sedulas rteikėtų taip, kad ji turėtų 3 - 4 metrus erdvės. Optimalus atstumas tarp geltonžiedės sedulos medelių 3,5 - 4 metrai. Geriau sedulą sodinti ant pietinio šlaito, namo sienos, kad apsaugoti nuo šiaurinių vėjų. Geltonžiedė sedula nenušals, bet pavasarį žiedai gali apšalti ir nebus užsimezgusių uogų ar jų bus mažiau. Geltonžiedės sedulos neverta auginti ant stataus šlaito, augs, bet vėliau susidursite su uogų surinkimo problema. Uogos nuriedės nuo surenkančio audeklo.

4 metrai tarp sodinukų , pietinė pusė už pastato, pietinis šlaitas.

Geltonžiedės sedulos sodinimas

Kizilas nėra reiklus derlingam dirvožemiui. Tačiau jei augs derlingoje dirvoje derlius bus gausesnis ir kokybiškesnis. Geltonžiedei sedulai kasama apie 70 - 80 centimetrų duobė. Gylis 60 - 80 centimetrų.

Duobėje sumaišomas dirvožemio mišinys iš komposto, durpių, derlingo viršutinio dirvožemio sluoksnio. Jei sodinimo vietoje dirvožemis skurdus, kasame gilesnę duobę, apačion sudedama velėna. Jei dirva rūgšti verta įdeti kiek dolomito miltų. Optimalus dirvos rūgštingumas 6,5 pH.

Užpildžius duobę dirvožemio mišiniu iškasama duobė šaknims ir įpilamas kibiras vandens. Kai vanduo susigeria įstatomos šaknys. Šaknys įstatomos tuo pačiu gyliu kaip ir augo. Jei matoma, kad geltonžiedė sedula jos dydį neatitinkančiame konteineryje verta ištiesinti šaknis. Užlenktos konteineryje šaknys trukdys augimui.

Pasodinus padaromas pylimėlis aplink šaknis sulaikyti vandenį.

Geltonžiedės sedulos priežiūra

Geltonžiedė sedula nereikalauja daug priežiūros. Pasodinus reikėtų kartą per savaitę gausiai palaistyti. Kizilas leidžia gausias atžalas iš šaknų ir stiebo. Jas reikia iškarpyti.

Sausą vasarą geltonžiedę sedulą reikėtų palaistyti. Uogos bus sultingesnės, saldesnės

Geltonžiedės sedulos genėjimas

Geltonžiedė sedula gali būti formuojama kaip medis, medis krūmas ir krūmas. Formuojant kaip medį paliekamas vienas stiebas formuojant šonines šakas nuo 70 centimetrų aukščio ir vėliau sekančias šakas kas 50 centimetrų. Pirmas pagrindinio stiebo trumpinimas daromas 4 - 5 metais.

Formuojant geltonžiedę sedulą kaip medį krūmą pirmasi kirpimas daromas 3 - 4 metais apie 60 - 70 centimetrų aukštyje. Paliekamos 3 - 4 šakos kurios bus pagrindinės, kreipiamos apie 45 laipsnių kampu.

Geltonžiedę sedulą verta genėti vasarą. Nukerpami vertikaliai augantys stiebai iki horizontalių stiebų. Patrumpinami trečdaliu horizontaliai augantys stiebai. Toks genėjimas duoda augalui daugiau jėgų nokinti uogas. Taip pat sustiprina žemaiu esančius pumpurus kitų metų derliui. Tai neleidžia apnuoginti šakų apačios ir susikoncentruoti derančioms šakoms aukštai.

Kaip medis formuojama geltonžiedė sedula. Vienas stiebas, stiprios horizontalios šakos. Per visą šakos ilgį suformuotos stiprios vaisinės šakutės.

Geltonžeidės sedulos tręšimas

Geltonžiedė sedula nereikli trąšoms, bet labai teigiamai į jas sureaguoja. Po derliaus nuėmimo verta pabartstyti krūmui 50 - 70 g kalio magnezijos, 50 - 70 gramų superfosfato. Pavasarį pusę normos kalio ir fosforo trąšų. Galima 5- 70 g azoto trąšų. Nors azoto trašas verta pakeisti kompostu ( 0,5 - 1 kibiras). Arba vasarą mulčiuoti vejos nuopjovomis.

Birželio pabaigoje, liepos pradžioje galima patręšti kaliu per lapus. Galima išpurkšti kalio sulfato 0,1 procento tirpalu.

Uogų užsimezgimas priklauso nuo orų ir nuo kalio. Didesnis kiekis kalio leidžia geriau peržiemoti pumpurams, daro augalą atsparesnį šalčiams.

Geltonžiedės sedulos ligos ir kenkėjai

Geltonžiedė sedula atspari ligoms. Šaltesniais metais, gali užpulti antraknozė ir bakteriozė. Požymiai juodos dėmės ant šakų, apmirštančios šakutės. Specialiai nepurškiama, bet ankstyvą pavasarį kartu su obelimis galima nupurkšti vario preparatais. Antrojo purškimo sisteminiais fungicisais dažniausiai neišeina padaryti nes prieš obelų žydėjimą sedulai pats žydėjimas. Trečiuoju purškimu insekticidais verta nupurkšti nes sedulą puola amarai. Ypač mėgsta šviežius lapelius. Šiame purškime verta papildyti magnio, mangano 0,1 proc tirpalais.

Geltonžiedės sedulos uogų surinkimas

Kizilo uogos subręsta ne vienu metu. Netgi šalia augantys krūmai subręsta dviejų savaičių skirtumu. Geriau rinkti nukritusias uogas kurios sukaupia maksimalų kiekį cukraus ir naudingų medžiagų. Po geltonžiede sedula patiesiamas vandeniui pralaidi agroplėvelė. Uogos gerai išsilaiko, minkštėja, švelnėja rūgštis.

Receptą kaip pasidaryti kizilo uogienę ar džemą galima rasti paspaudus saugią nuorodą " Kizilo uogienė".