Plačiakaktis

Privačių ar komercinės paskirties valdų patrauklumą nemažai lemia vandens artumas - jei ne natūralus vandens telkinys, tai bent gerai suformuotas dirbtinis. Todėl Lietuvoje sparčiai populiarėja privatūs vandens telkiniai, skirti tiek aplinkai papuošti, tiek maudynėms bei mėgėjiškai žūklei. Nuolat išlaikyti tokio tvenkinio vandenį skaidrų, yra ne tokia jau paprasta užduotis. Priklausomai nuo to, kiek į vandenį patenka biogenų, ar tankiai jis yra apgyvendintas vandens gyvūnijos, visuose be išimties, tik skirtingu intensyvumu, užsiveisia įvairūs dumbliai. Kai vandens telkinyje suveši  planktoniniai dumbliai, vanduo pasidaro tirštas, žuvims pradeda trūkti deguonies. Tokį reiškinį vadiname „vandens žydėjimu". Dumblius galima išnaikinti pasitelkus chemines priemones, bet jos gali pakenkti žuvims. Vienintelė natūrali kovos su dumbliais priemonė -  įveisti žolėdžių žuvų. Šiame straipsnyje paanalizuosime vienos iš žolėdžių žuvų - plačiakakčio auginimą.

Plačiakaktis (Hypophthalmichthys sp.) - karpinių šeimos žuvis. Jo nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai smulkūs, galva didelė ir plati. Apatinis akies kraštas yra žemiau burnos. Angliškas jo pavadinimas  silver carp - sidabrinis karpis. Iki 500-600 g prekinio svorio užauga per du metus. Plačiakaktis paprastai užauga iki maždaug 1 metro ilgio ir 16 kilogramų svorio, tačiau Lietuvoje pagautas rekordinis plačiakaktis svėrė virš 20 kilogramų. Natūraliai, kaip ir karpiai, yra paplitę pietryčių Azijoje, gamtoje auga dvi rūšys plačiakakčių - baltieji ir margieji. Kiekviena jų turi savo specifiką - baltieji minta dumbliais, taip vadinamu fitoplanktonu, jo pritrūkus auga prastai. O štai margieji labiau linkę gaudyti aktyviau judantį zooplanktoną, todėl švariai neišvalo žydinčių vandens telkinių.

AB „Išlaužo žuvis" augina baltojo ir margojo plačiakakčių hibridus,  kadangi šie yra ne tokie išrankūs maistui ir maitindamiesi pirmenybę teikia augalinės kilmės planktonui. Dėl šių priežasčių ir kituose žuvininkystės ūkiuose dažniausiai auginami abiejų rūšių hibridai.

Kaip veisiasi plačiakaktis

Natūraliose augimvietėse, priklausomai nuo plačiakakčių augimo sąlygų (mitybos, auginamų žuvų  tankio, vandens temperatūros, prisotinimo deguonimi ir t. t.), lytinio subrendimo laiką ši žuvis pasiekia 4-5 metų amžiaus. Deja, tokių sąlygų, kad vanduo nuolat siektų 25-28 °C temperatūrą, Lietuvoje nėra, tad ir natūralus plačiakakčių nerštas nėra įmanomas. Uždarose recirkuliacinėse sistemose plačiakakčiai naršinami dirbtinai, 8-9 metų amžiaus, kai jau būna pasiekę lytinę brandą. Neršdama  plačiakakčių patelė išlieja 0,5-1  mln. ikrų. Ikrai smulkūs, pelaginiai - nuolat plū­duriuoja vandenyje. Kai vanduo šiltas, lervutės iš ikrų išsirita per 2-3 paras. Jaunikliai pirmomis gyvenimo dieno­mis minta smulkiu zooplanktonu, o pa­augę (didesni kaip 1,5 cm) ir subren­dusios žuvys - daugiausia įvairiais planktoniniais dumbliais, kuriuos košia per tobulą savo žiaunų aparatą.

Kaip maitinasi plačiakakčiai

Baltieji plačiakakčiai minta tik fitoplanktonu, o jo pritrūkę net nesugeba normaliai egzistuoti. Tuo tarpu margieji plačiakakčiai  daugiausiai maitinasi zooplanktonu, tad ne itin valo vandenį nuo dumblių, kurie ir yra didžioji vandens telkinių problema.

Su pavasario saule iš laukų į vandens telkinius subėga šimtai upeliukų, surinkusių savo vandenyse gausybę azoto, fosforo ir kitų cheminių medžiagų. Šias medžiagas uoliai absorbuoja vienaląsčiai dumbliai ir melsvadumbliai, kurie nuo saulės šilumos suklesti, ir vasaros pradžioje vanduo pažaliuoja. Iki šiol efektyvių būdų šiai problemai spręsti lyg ir nebuvo. Jei norima, kad tvenkinyje vanduo būtų skaidrus - reikėtų rinktis plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną „vandens žydėjimą".

Plačiakakčiai - didelės, net iki 20 kilogramų užaugančios žuvys, tačiau švarai palaikyti užtenka įsigyti porą po kilogramą sveriančių žuvų 1 vandens telkinio arui. Kita vertus, tokio dydžio žuvys gali kuo puikiausiai gyventi ir baseinėlyje, kurio plotas 3x5 metrų. Savo darbo plačiakakčiai neatliks dviem atvejais: jeigu jiems bus gerokai per ankšta ir todėl jie jaus stresą, arba tuomet, kai tvenkinio plotas gerokai viršys šių „sanitarų" darbo našumo galimybes.

Plačiakakčių pagalba išvalykime savo vandens telkinius

Pavasaris jau baigiasi, todėl tie, kas šalia sodybos turi tvenkinį ar baseinėlį, jau turėjo susirūpinti, kaip vanduo jame atrodys vasaros viduryje, kai akys ilgėsis grožio. Jei kalbėsime apie vandens švarą, tai daugelio šeimininkų pagrindine problema tampa „vandens žydėjimas" ir užžėlimas.

Plačiakakčius galima vadinti seniai atrasta naujiena. Pirmą kartą Lietuvos vandenyse plačiakakčiai buvo įveisti 1962 metais. Šios šilumą mėgstančios žuvys buvo auginamos Kietaviškių žuvininkystės ūkio tvenkiniuose, leidžiamos į Elektrėnų marias, nes šiluminės elektrinės išleidžiami šiltesni vandenys buvo tinkama aplinka šioms žuvims, tačiau vis tik plačiakakčiai Lietuvoje dar tebėra reta žuvis.

AB „Išlaužo žuvis" jau ne vienus metus augina plačiakakčius ir realizuoja įvairaus dydžio žuvis. Bendrovės projektų vadovė Vita Svirskienė sako, kad plačiakakčiais bus prekiaujama visą gegužės mėnesį, o jei bus vėsi vasara, tai bus galimybė šiomis žuvimis apsirūpinti ir vėliau. Reikia nepamiršti, kad ši žuvis gana jautri pervežimui, todėl transportuoti ją reikia tinkamomis sąlygomis, kad ne­pajustų deguonies stygiaus. Įžuvinimui parduodamos žuvys pakuojamos į maišus, kuriuose vanduo prisodrinamas deguonimi. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad transportavimo maišo vandens ir telkinio temperatūra, į kurį žuvis ketinama paleisti, turi skirtis ne daugiau kaip 5 ºC. Jei skirtumas didesnis, žuvis į naują telkinį reikia bent pusva­landžiui panardinti su maišu, kad temperatūra susivienodintų ir jų neištiktų šokas.

Taigi, auginant plačiakakčius, vandens telkinys bus apsaugotas nuo smulkių dumblių, neleis susidaryti dumblui, kurio didžioji dalis formuojasi iš irstančių, vegetaciją baigusių dumblių. Plačiakaktis vertinga žuvis ne tik kaip natūralus „biofiltras", bet pasižymi puikiomis skonio ir maistinėmis savybėmis. Šios žuvies mėsoje plačiausias spektras polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, tokių kaip omega -3 ir kt.

Švara - tvenkiniui, sveikata - jūsų kūnui.

Pagal AB „Išlaužo žuvis" medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas