Galvijams pavojinga užkrečiamoji liga – žvynelinė

Galvijų virusinė liga - žvynelinė (Lumpy skin disease (angl.)) paplitusi Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Tačiau pastaraisiais metais šios ligos protrūkiai buvo užregistruoti ir Europoje - Turkijoje, Graikijoje, o šiais metais Bulgarijoje ir Makedonijoje. Dėl galvijų judėjimo ir prekybos apribojimų žvyneline užkrėstuose regionuose, valstybės patiria didelius ekonominius nuotolius, be to, nustačius bent vieną užkrėstą galviją, sunaikinami visi bandoje esantys gyvūnai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena galvijų augintojams, kad būtina imtis prevencijos priemonių - saugoti bandas nuo galimo apsikrėtimo žvyneline. Tam reikia vengti kontaktų su gyvūnais iš kitų bandų (ganyklose) ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų - įrengti dezobarjerus prie įėjimų į tvartus, naudoti vienkartinius antbačius ir apsiaustus ūkio lankytojams, dezinfekuoti ir vykdyti transporto priemonių ir ūkio patalpų dezinsekciją (vabzdžių naikinimą) bei kaip prevencijos priemonę gyvūnams naudoti tik patvirtintus repelentus. Galvijus būtina reguliariai tikrinti, o kilus bent menkiausiam įtarimui dėl žvynelinės, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytojus, kad būtų galima kuo greičiau užkirsti kelią ligai išplisti. Gydymo nuo šios ligos nėra, kaip prevencinė priemonė taikoma vakcinacija.

Žvynelinę sukelia Capripox virusas, jis pasireiškia galvijų karščiavimu, vangumu, odos mazgeliais, limfinių mazgų padidėjimu. Klinikiniai požymiai ryškiausiai pasireiškia melžiamoms karvėms laktacijos piko metu ir jauniems veršeliams. Ligos inkubacinis periodas 4 - 14 dienų. Paprastai 2 dieną nuo karščiavimo pradžios, galvos, kaklo, tešmens, lytinių organų, galūnių odoje atsiranda 5 - 50 mm dydžio odos mazgeliai (apvalios formos, iškilę virš odos, pagrinde lokalizuojasi paodyje ir raumenyse). Mazgeliai gali apimti visą kūną arba tik nedidelį kūno plotą. Klinikinę diagnozę patvirtina kraujo mėginių laboratoriniai tyrimai.

Žvynelinės virusą gali pernešti daugelis kraujasiurbių vabzdžių (uodai, musės, erkės ir t.t), juo galima apsikrėsti per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais. Liga galima užsikrėsti taip pat nuo užterštų transporto priemonių, ūkio darbuotojų, įrangos, pašarų, vandens. Žmonėms virusas nepavojingas.

Daugiau informacijos galima rasti:

http://www.efsa.europa.eu/sites/default/files/scientific_output/files/main_documents/3986.pdf

http://www.oie.int/fileadmin/Home/eng/Health_standards/tahm/2.04.14_LSD.pdf

vmvt.lt inf.