Pašarinės žolės auginimas

2019-08-21 09:55   Peržiūros : 8004   Spausdinti


Saulės pagalba žolė efektyviausiai įsisavina aplinkos ir dirvožemio medžiagas, kurias perdirba galvijų organizmas. Tačiau pas mus, pasak ASU docento daktaro  Evaldo Klimo, profesionali žolininkystė yra prieškariniame lygyje, nors daugelyje kitų augalininkystės sričių ūkininkai jau priartėję prie europinių standartų.

Tinkamai prižiūrimuose žolių laukuose gali išaugti 10- 12 t/ha-1 sausųjų medžiagų, kurios savo verte prilygsta 8 - 9 t/ ha-1 grūdų. Tinkamai paruoštas žolynas gali būti naudojamas iki penkerių metų, augindamas pigius pašarus, kurie gali užimti didžiąją dalį raciono net ir aukšto produktyvumo galvijų. Mokslininkai rekomenduoja, kad žalieji pašarai (žolė, šienainis, šienas, silosas)  sudarytų apie 65-70 proc. sunaudojamo pašaro energetinės vertės.

 

Dirvos žolynui paruošimas

Didžioji dalis žolynų Lietuvoje yra pakankamai apgailėtinos būklės, juose beveik nelikę ankštinių ir vertingų varpinių žolių.  Ruošiamuose laukuose reikėtų visiškai atnaujinti žolyno sudėtį, pagerinti dirvožemį.
Prieš sėjant pašarinių sėklų mišinį, laukas tam iš anksto paruošiamas. Pasėjus į neparuoštą lauką, didelė tikimybė, kad žolynus gali užgožti nevertingos savaime užsisėjančios piktžolės. Taip pat žolynai gali skursti dėl per mažo naudingųjų mineralinių elementų kiekio.
Laukas suariamas giliuoju arimu rudenį įterpiant velėną. Neakmenuotoje dirvoje galimas frezavimas. Pavasarį laukas kultivuojamas, sėjamos piktžoles slopinančios kultūros. Dirvą nuo piktžolių labai gerai išvalo tankiai pasėti vikiai ir miežiai. Juos pasėjus pavasarį, nuimami liepos viduryje ir tai yra labai tinkamas metas papildomai patręšti dirvą mėšlu (50 t/ha).  Vikiai ir miežiai gali būti ir užariami kaip žalioji trąša.
Dirvai lyginti tinkamiausias yra lygintuvas su sunkiomis akėčiomis. Tokia įranga dirvą supurena negiliai,  2-3 cm gyliu. Taip paruoštoje dirvoje geriau pavyksta sekliau įterpti sėklas. Daugelis daugiamečių žolių sėklų turi būti įterpiamos ne giliau kaip 2 centimetrai. Mažesnes baltųjų  ir rausvųjų dobilų, baltųjų smilgų, pievinių miglių sėklų nereiktų sėti giliau kaip 1,5 centimetro. 
Daugiametės žolės taip pat sėjamos kartu su atsėliu. Geriausias žolėms atsėlis - vikių ir miežių mišinys (100-110 kg/ha). Nors atsėlis kiek trukdo vystytis daugiametėms žolėms, tačiau tuo pačiu jis stelbia ir piktžoles. Atsėlis pjaunamas iki išgulimo. Atsėlio sėjimo kryptis turi būti statmena žolių sėjimo krypčiai.
Geriausias laikas žolių sėjai - balandžio pabaiga, gegužės pradžia. Ankštines žoles galima sėti iki rugpjūčio vidurio, varpines - iki rugsėjo pradžios. Dėl sausrų pavojaus nerekomenduojama sėti birželio mėnesį.

 

Pašarinio žolyno tręšimas

Tręšimas turi  būti derinamas su esama dirvos būkle. Nustačius dirvos būklę, tręšimo normos skaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kiek mineralinių medžiagų bus iš dirvos pašalinta kartu su nuimtu derliumi. Skaičiuojama, kad su 5 t šieno derliumi iš 1 ha dirvos „išnešama"  80 kg azoto (N), 32 kg fosforo (P2 O5 ), 100 kg kalio (K2 O) ir 15 kg kalcio (CaO). ( E. Klimas, 2012)

Taip pat dirvoje neturėtų būti kokių nors elementų pertekliaus, nes juos pasisavina žolė, per ją - galvijai. Itin pavojingas yra azoto junginių perteklius, žolėje esantys nitratai gyvūnuose esant jo pertekliui virsta nitritais, kurie trikdo medžiagų apykaitą organizme arba, susikaupus dideliam kiekiui, gali pragaišinti gyvulį. 50 g nitratų 100 kg gyvulio svoriui yra maksimali riba, 90 - mirtina riba ( E. Klimas, 2012).

Šiuolaikiniame ūkyje stebima žolės mineralinių medžiagų sudėtis, žolėje esantys magnio, fosforo ir kitų elementų kiekiai derinami su papildomo šėrimo metu duodamais naudingais elementais bei derinami su gyvulio kasdienės būklės duomenimis.
Minimali trąšų norma pievose - N4O-60 , P40 , K60. Vidutinė norma - N60 - 80, P60 - 80 , K90 - 100. Maksimali (optimali) norma - N200-240, P100-120 , K120 - 150 . Esant didesniam kaip N60 poreikiui,

geriau tręšti per kelis kartus. Azotas varpinėse žolėse didina baltymų kiekį, tačiau, esant jo per daug, kaupiasi nitratų pavidalu. ( E. Klimas, 2012).

Klasikiniu atveju, prieš sėją nupkovus atsėlį, į dirvą įterpiamas mėšlas - iki 50 t/ha. Neturint mėšlo, dirvą organika galima praturtinti užarus pasėtus sideracinius augalus - lubinus, žieminius rapsus, aliejinius ridikus ar vikių-avižų mišinį.

Žolių vegetacijos pradžioje galima tręšti skystu mėšlu - 10-15 m3/ha atsižvelgiant į sausų medžiagų kiekį. Pašarinių žolių laukus, ypač su ankštinėmis žolėmis, skystu mėšlu verta tręšti nedidelėmis dozėmis, vegetacijos pradžioje, žolę nupjovius. Jis turėtų būti paskleistas kaip galima tolygiau, kad nepakenktų ankštinėms žolėms. Bendrai per metus 7 procentų SM skysto mėšlo 1 ha galima išlaistyti iki 25 m3. Šiame kiekyje yra apie 35 kilogramai magnio, jis prilygsta 300- 350 kilogramų kompleksinių trąšų.

Ankštinėms žolėms nereikia azoto trąšų,  kadangi jos pačios jį įsisavina iš aplinkos, svarbiausia - fosforas ir kalis. Ankštinių žolių gumbinėms bakterijoms kenkia chloras, todėl reikėtų naudoti bechlores kalio trąšas.
Grynai varpinių žolių laukai gali būti  tręšiami ir mineralinėmis azoto trąšomis, tai užtikrina stabilius didelius derlius ir aukštos kokybės pašarus. Azotinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. Taip pat tokiems laukams reikia daugiau kalio ir vidutiniškai fosforo. Šios trąšos įterpiamos rudenį.
Ankštinių - varpinių žolių laukus azotinėmis trąšomis reikia tręšti parinkus optimalų režimą. Patręšus daugiau, varpinės žolės ima užgožti ankštines žoles.
Daugybėje pievų reikėtų dirvą kalkinti. Daugumai vertingų žolių per didelis rūgštingumas yra kenksmingas. Svarbu trąšas paskleisti kaip galima tolygiau.

 

Ankštinės žolės

Pašarinių žolių mišiniuose rekomenduojama naudoti apie 40 procentų ankštinių žolių. Ankštinės žolės labai praturtina gyvulių racioną. Jose virškinamų proteinų  yra 50-100 procentų daugiau nei varpinėse žolėse. Stiebo augimo fazėje 100-e kilogramų sausųjų medžiagų yra vidutiniškai 95 pašariniai vienetai ir 18-19 kilogramų virškinamų proteinų. Žydinčioje ši vertė sumažėja iki 89 pašarinių pašarinių vienetų ir 12 kilogramų proteinų. Ant šaknų esančios gumbelinės bakterijos iš atmosferos oro sintetina azotą.

 

Baltasis dobilas (Trifolium repens)

Baltasis dobilas (Trifolium repens) nereiklus dirvožemiui ir klimatinėms sąlygoms, vertingas pašarinis augalas. Kaip ir visi ankštiniai, įsisavina iš oro azotą, kuriuo praturtina dirvožemį. Didesni baltųjų dobilų kiekiai gamina azotą, kurį naudoja kartu augantys augalai arba jis įsisavinamas augalų kitose sėjomainose. Puikiai auga drėgnuose ir rūgščiuose dirvožemiuose, netinka tik lengvo dirvožemio kalvotose vietose. Ganykloje gali išsilaikyti 8-10 metų. Sausos masės derlius siekia iki 10 t/ha. Baltieji dobilai yra neaukšti (iki 30 centimetrų), todėl kai kurios veislės netinka pjovimui, labiau tinka ganymui.

 

Raudonieji dobilai (Trifolium pratense)

Raudonieji dobilai  (Trifolium pratense) yra aukštesni už baltuosius dobilus, užauga iki 70 cm. Geriausiai auga neužmirkusiose, neutraliose (pH 6-7) dirvose. Mėgsta lengvesnius ir vidutinius priemolius. Žolyne produktyvūs 3-4 metus. Daugiausia naudojami mišiniuose pjaunamai žolei, nors naudojami ir ganymui. Sausųjų medžiagų derlius - iki 10 t/ha.

Raudonieji dobilai gali būti ankstyvieji ir vėlyvieji. Ankstyvieji - vasarinė žolė žydinti sėjos metais ir subrandinanti 2-3 derlius.Vėlyvieji subręsta vėliau, tai žieminis augalas.

Persiniai dobilai (Trifolium resupinatum) derlingiausi tarp vienmečių dobilų. Užauga iki 70 centimetrų, yra linkę išgulti. Greitai atželia, per metus gaunamai 2-4 žaliosios masės derliai.

Mėlynžiedės liucernos (Medicago sativa)

Mėlynžiedės liucernos  (Medicago sativa) iki 100 cm aukščio užaugančios vasarinės žolės. Geriausiai joms tinka neutralūs, neįmirkę dirvožemiai, lengvesni ir vidutinio sunkumo, laidūs orui priemoliai. Dėl ilgų šaknų pakelia gana stiprias sausras. Žaliosios masės derlius gali siekti iki 60 t/ha, sausos masės - iki 10 t/ha.

 

Varpinės žolės

Daugiametė svidrė (Lolium perenne)  - vertinga pašarinė žolė, sudaranti didžiąją dalį pašarinių žolių mišinių. Geriausiai tinka derlingos, laidžios molio ir priemolio dirvos. Nerekomenduojama auginti durpynuose, kur gali užmirkti, rūgščiose sausose priesmėlio ir smėlio dirvose. Svidrės nemėgsta didelių šalčių. Tai retakerė žemaūgė žolė, sudaranti tankią veją,  tinkanti dekoratyvinėms vejoms, ganykloms, nes yra atspari mindymui. Dėl krūmijimosi reikėtų intensyviai naudoti -pjauti žiemos pašarams ir nuganyti 4- 5 kartus per sezoną. Retai  pjaunamose pievose svidrės neauginamos dėl gausiai formuojamų vaisinių ūglių. Didžiausią derlių duoda antraisiais auginimo metais, ganyklose išsilaiko 3-4  metus.

 

Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis)

 

Tikrasis eraičinas (Festuca pratensis) mėgsta drėgną ir derlingą dirvą. Geriausiai auga vidutinės drėgmės priemolio dirvose. Vidutinio reiklumo, atsparus šalčiui, naudojamas daugelyje žolių mišinių. Geriausiai tinka pievoms ir ganykloms, atsparus mindymui, nupjauti eraičinai atauga gana gerai. Metinis žaliosios masės derlius - iki 37 t ha-1. Didžiausias derlius būna 2- 3 metais, vienoje vietoje auga 5-6 metus.

 

Pašarinis motiejukas (Phleum pratense, Timothy grass - angl., Wiesen Lieschgras - vok.

 

Pašarinis motiejukas (Phleum pratense, Timothy grass - angl., Wiesen Lieschgras - vok.) Tai 50 - 150 centimetrų aukščio žolė, lengvai atpažįstama iš varpiško žiedyno. Tinka auginti beveik visuose dirvožemiuose, išskyrus rūgščius ir sausus bei smėlingus dirvožemius. Puikiai tinka mišiniuose su dobilais. Dažniausiai auginamas silosui ir šienainiui, nes sunkiau atauga ir nėra atsparus mindymui ganyklose. Žaliosios masės derlius - iki 35 t ha-1, vienoj vietoje auga iki 6 metų.

 

 

Pievinė miglė (Poa pratensis)  - nereikli pašarinė žolė, puikiai auganti durpynuose, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose. Gana atspari rūgščioms dirvoms, pH 4,0- 8,0.  Nemėgsta priesmėlio dirvų. Sudaro vientisą ir tankią velėną, atspari mindymui, užpildo atsiradusius tuščius plotelius. Gerai tinka ganykloms, taip pat naudojama ir siloso mišiniuose. Formuojasi lėtai, 3 - 4 metus, tačiau toje pat vietoje auga 10 ir daugiau metų. Pievinių miglių  pašarinės žolės mišiniuose nerekomenduojama daryti vyraujančių, daugiau naudojama kaip žolė stipriai velėnai suformuoti ir tuščiai vietai užpildyti.

 

Raudonasis eraičinas (Festuca rubra) puikiai tinka tiek pašariniams žolynams, tiek vejai. Atsparus ganymui, mindymui  ir žemam pjovimui. Tinka sausesniems, mažiau derlingiems žolynams įrengti. Ilgai išsilaiko žolynuose, atsparus lapų ligoms. Dirvai nereiklus, auga ir nederlingose, sausokose, ir rūgščios dirvose. Vienoje vietoje išlieka iki 10 metų.

 

Nendrinis eraičinas (Festuca arundinacea) -  neatsparūs žemam (1- 3 cm) pjovimui.

 

Paprastoji šunažolė (Dactylis glomerata)

 

Paprastoji šunažolė  (Dactylis glomerata)  labai puikiai atželia nušienauta, bet skursta nuganoma. Šunažolės ganyklose rekomenduojama ganyti gyvulius tik pačiose ganymo sezono pradžioje. Per kelerius metus gali suaugti į kerus, svarbu, kad užsipildytų tarpai.

 

Eraičinsvidrės (Festulolium)- tai nendrinio eraičino ir gausiažiedės svidrės hibridas, turintis abiejų gerąsias sąvybes. Žolė atspari ligoms, gerai peržiemoja, mėgsta neutralius  (pH 5,6-7,1), nesausus priemolius. Pjauti galima net iki 4 kartų per vasarą. Puikiai atželia, derlingesnė nei eraičinai ir svidrės, turi daug angliavandenilių. Sėklos reikia apie 18 kg/ha.

Gausiažiedė svidrė  (Lolium multiflorum) - vienmetė žolė, nupjauta naudojama pašarinės žolės ruošimui. Gausiažiedė svidrė gali būti naudojama ir kaip tarpinė žolė mažinanti varpučio ir kitų piktžolių kiekį. Laukuose su gausiažiedėmis svidrėmis varpučių sumažėja 40 - 80 procentų. Panašiu poveikiu pasižymi ir eraičinsvidrės. Atspari lapų ligoms, gerai atželia po nupjovimo ar nuganymo.

Gausiažiedė svidrė (Lolium westerwoldicum)  - ankstyvos brandos vienmetė žolė Nuo sudygimo iki pjovimo užauga per 40 - 45 dienas. Per menesį vėl atželia kitam pjovimui. Sausųjų medžiagų kiekis - apie 10-11 t/ha, galvijai jas labai gerai virškina - įsisavina 64- 70 proc. Biomasėje daug angliavandenių, todėl išgaunamas aukštos kokybės silosas.

Hibridinės svidrės (Lolium hybridum) didžiausias derlius būna antraisiais metais. Derlius - apie 11 t/ha sausųjų medžiagų, žolė daugiausia auginama pjovimui Dažniausiai sėjama kartu su daugiametinėmis svidrėmis ir ankštinėmis žolėmis.

 

Piktžolių naikinimas pašarinių žolių laukuose

 

Ganyklų žolyną suprastina menkavertės žolės - kiaulpienės, arkliarūgštės. Žolynuose gali būti ir nuodingų augalų, tokių kai aitrieji vėdrynai. Piktžolių kiekį sumažina tinkamas pirminis žemės įdirbimas. Taip pat ankstyvas piktžolių pakirtimas. Žolė pjaunama apie 10 centimetrų aukščiu iki gegužės vidurio.

 

Paprastoji kiaulpienė

 

Paprastoji kiaulpienė - viena iš labiausiai paplitusių menkaverčių žolių. Dauginasi sėklomis, kurios išlieka daigios 2-3 metus, nukirstos šaknys formuoja naujus pumpurus.  Kiaulpienė tinkamai prižiūrimame žolyne neturi sudaryti daugiau kaip 5 procentus žolyno. Įrengiant žolynus kiaulpienės naikintinos herbicidais (2,4-D grupės). Kiaulpienių  smarkiai sumažins ir tankus antsėlis iš vikių ir avižų. Kiaulpienėms labai patinka azoto ir skystos trąšos.

 

Arkliarūgtė arba tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus Willd)

 

Arkliarūgtė arba tankiažiedė  rūgštynė (Rumex confertus Willd) yra sunkiai išnaikinama menkavertė žolė. Auga derlingose neįmirkusiose dirvose. Dideli platūs lapai užgožia vertingas pašarines žoles, lapai nėra mėgstami gyvulių. Dauginasi sėklomis, kurios daigumą gali išlaikyti dešimtmečiais bei šaknimis. Suarus, supjaustytos šaknys suformuoja naują augalą, išverstos į žemės paviršių sėklos sudygsta. Naikinimas kompleksinis - ankstyvoje stadijoje augalus nupjaunant, kad nesubrandintų  sėklų bei nuolat naikinant herbicidais. Efektyviausias natrio chloratas, raundapas. Tankus žolynas gali nustelbti gana silpnus jaunus arkliarūgtės daigus, todėl žolyno  tankio palaikymas gali būti vienas iš kompleksinio naikinimo būdų.

 

 

Pašariniai žolynai ganiavai

Prieš pradedant ganiavos sezoną, reikėtų ganyklas apžiūrėti, išrinkti aštrias šakas, vielas, surinkti nugaišusius gyvūnus. Mėnesį prieš išvedant į ganyklas, gyvuliai pratinami prie būsimų pasikeitimų duodant jiems sultingų pašarų. Per pirmąsias tris dienas ganoma po 1-2 valandas, palaipsniui ilginant ganymo laiką. Visą dieną galima gyvulius ganyti praėjus kelioms savaitėms nuo ganymo pradžios. Visą šitą laiką reikėtų papildomai šerti ir žiemos raciono pašarais, nes jaunoje žolėje yra per mažai ląstelienos ir angliavandenių. Dėl šios priežasties virškinimo procesas gali sutrikti, karvėms sumažėti primilžiai.
Žolyno sudėtį pagal galvijų rūšį turėtų sudaryti specialistai. Ganyklos taip pat turėtų būti paruošiamos atsižvelgiant į metų laiką. Pavyzdžiui, karves specialistai rekomenduoja pirmiausia ganyti ganyklose, kuriose žolyno pagrindą sudaro šunažolės. Ganyti pradedama, kai žolė pasiekia apie 10 centimetrų aukštį, o sausą ir vėlyvą pavasarį - žolei pasiekus 5 centimetrus. Fenologiškai ganymas pradedamas pradėjus žydėti kiaulpienėms. Lietingą pavasarį gyvulius reikėtų ganyti sausesnėse aukštesnėse vietose, nes įmirkusias ganyklas gyvuliai išklampos, ištrypdami vertingus žolynus.
Po šunažolinių ganyklų gyvuliai  pervaromi į pievinių miglių ir tikrųjų eraičinų ganyklas.
Vėlyvesnėse ganyklose vyrauja motiejukai ir baltieji dobilai.

Šiuolaikinėse ganyklose dažniausiai naudojamas aitvarinis - porcijinis ganymas. Gyvūliams  atskiriama nedidelė ganykla, kurią nuėdus perkeliami į kitą ganyklą. Žolė nuganoma iki 5 - 6 centimetrų aukščio. Nenuėsti likučiai turėtų būti nupjaunami. Nuganius rekomenduojama varpinių žolių ganyklą patręšti azoto trąšomis (skystu mėšlu). Ekologiniame ūkyje po karvių galima paleisti avis, kurios lygiai nuės likusią žolę.
Atitvaro plotas skaičiuojamas įvertinant žolės kiekį 1 kvadratiniame metre. Vidutiniškai, jei žolės aukštis 15- 20 centimetrų, 1 kvadratiniame metre pavasarį bus apie 1,5 kg žolės. Pavasarį, vasarą, rudenį  žolėje bus skirtingi sausos medžiagos kiekiai bei skirtingas žolyno derlingumas. Vidutiniškai per parą karvei reikia apie 10-12 kg žolės sausųjų medžiagų. Atitinkamai įvertinant derlingumą, sausųjų medžiagų kiekį galima paskaičiuoti  - kiek per parą karvei reikia šviežios  ganyklos. Vidutiniškai pavasarį karvei reikėtų apie 60-70 m2 ganyklos per parą, vasarą  - 90-100 m2 ganyklos per parą, rudenį - 110-120 m2 šviežių ganyklų per parą.


Žolės aukštis ganyklose turi atitikti optimalų aukštį reikalingą ganomiems gyvuliams. Karvėms žolė turėtų būti iki 20 centimetrų. Gyvulys neturėtų kelti galvos skabydamas aukštą žolę ar bandydamas nuryti ilgesnį žolės kuokštą, tai padidina jo eikvojamą energiją. 8-15 cm aukščio žolės karvės suėda apie 14 kg sausųjų medžiagų, 20- 25 cm - tik 9 kilogramus sausųjų medžiagų. Atitinkamai karvėms teks skirti papildomo raciono. Kaip minėta, aukštesnė ir tuo pačiu peraugusi žolė turi gerokai mažiau naudingų elementų ir mikroelementų.
Pavasarį  į tą pačią ganyklą galvijus galima sugrąžinti po 3-4 savaičių. Atitinkamai vasarą  - po 4-5, rudenį - po 5- 6 savaičių. Per sezoną ganyklą galima nuganyti 4-6 kartus. Varpinių žolių liucernų ganykla naudojama po pirmo nupjovimo, liucernoms pasiekus butonizacijos stadiją.
Ganymą reikėtų baigti rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje, kad žolės prieš žiemą sukauptų daugiau maisto medžiagų. Nenuėsta žolė nupjaunama, jei trūksta, patręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Toks žolynas geriau peržiemos ir  greičiau atžels pavasarį.

 

Pašarinės žolės paruošos

Stebint Vakarų Europos ūkininkus matyti, kad didžioji dalis žolės išsaugoma šienainio ir siloso pavidalu. Lyginant su šieno paruošomis šių tipų pašarų gamyba turi daug pranašumų. Svarbiausia tai, kad šienainis ir silosas išlaiko daug daugiau maisto medžiagų. 1 kg sauso šieno turi tik 1-5 mg karotino, šienainis - 20- 50 mg. Šienas praranda maistines savybes džiūdamas lauke, šieno maistinė vertė mažėja pjaunant persenusią žolę. Žolės perbrandinimas labai  dažnas reiškinys, nes neretai negalima pradėti žoliapjūtės dėl nepalankių orų. Peraugusi žolė yra sunkiau virškinama. Pasak Evaldo Klimo, pagal svarbą žolės nuėmimo laikas yra tolygus žolyno kokybinei sudėčiai.

 

Pagrindinis žolės paruošų termino rodiklis yra ląstelienos kiekis žolėje. Jis neturi viršyti 24-26 procentų. Toks ląstelienos kiekis varpinėse žolėse susikaupia plaukėjimo pradžioje, ankštinėse - butonizacijos stadijoje. Vėliau didėja tik žolyno masė, bet maistingumas mažėja. Didesni ląstelienos kiekiai mažina virškinamumą ir gyvuliui tenka sunaudoti daugiau energijos virškinant žolę su didesniu ląstelienos kiekiu. Priklausomai nuo oro sąlygų, optimalus žolės pjovimo laikas yra gegužės pabaiga.

Sausos masės žolėje neturėtų būti daugiau 30-40 procentų, esant daugiau silosas prasčiau minsis, vystysis pelėsinis grybas ir mielės, lėtės mikrobiologiniai procesai.
Baltymų žolėje turėtų būti 14-17 procentų. Tai nulemia tręšimas azotu. Tai pat turėtų būti 1/3 ankštinių ir 2/3 varpinių žolių. Žaliųjų pelenų - ne daugiau 10 proc. Virškinamumas turi būti  ≥ 75 proc, apykaitos energija: pirmos pjūties žolėje - 6,2 MJ kg-1, atolų - 5,7 MJ kg-1.

 

 

SM %

ŽB (g/
kg)

ŽL (g/
kg)

ŽP

ŽR

Mg (mg/
kg)

Vit E (mg/
kg)

Ca (g/
kg)

P (g/
kg)

Fe (mg/
kg)

Mn (mg/
kg)

Zn

Cu

Karotino

Baltieji dobilai stiebui augant

13,6

256

157

126

48

3,7

 

18

4

326

65

38

12

352

Baltieji dobilai butonizacijos stadijoje

15,7

203

189

101

40

2,8

 

17

4

301

61

32

9,9

274

Baltieji dobilai žydint

19,3

161

235

91

34

2,2

 

15

3

197

53

27

7,4

158

Kultūrinių pievų žolė plaukėjimo stad

20,01

197

228

93

38

 

150

7,8

3

204

69

35

7,2

210

Kultūrinių pievų žolė žydėjimo stad

22

175

258

105

40

2,1

300

8

3

 

 

 

 

192

Liucernos (butonizacija)

20,1

216

251

96

36

2,6

200

18

3

247

35

26

9,4

276

Liucernos (žydėjimas)

24,7

162

313

83

29

2,2

200

16

3

152

31

20

8,4

147

Liucernos (atolas, žydėjimas)

21,09

231

242

100

40

3,8

210

19

3

203

42

24

9,1

 

Lubinai geltonžiedžiai žydėjimas

15

177

282

121

24

2,3

 

10

3

121

165

74

7

 

Raudonieji dobilai (butonizacija)

18,1

181

217

86

37

3,3

 

17

3

235

56

35

9,9

 

Raudonieji dobilai (žydėjimas)

21,7

138

303

71

30

2,8

 

15

2

146

48

27

9,1

 

Raudonieji dobilai (atolas, žydėjimas)

20,1

189

231

86

34

4,6

200

17

3

217

57

32

9,7

 

Dobilų ir motiejukų silosas

33,4

119

338

78

35

2,2

75

7,5

2

410

60

26

7,5

50

Daugiamečių vytintų žolių silosas ( žydėjimas)

37,3

124

301

64

30

3,9

75

9,4

3

367

46

19

6,2

80

Kultūrinių pievų žolių silosas

23,2

120

349

81

38

1,6

75

6,5

2

543

56

27

7

90

Liucernų silosas (žydėjimas)

36

174

325

82

44

2,5

90

12

2

398

27

20

7,7

100

Raudonųjų dobilų silosas Žydėjimas)

34,5

174

259

95

37

2,9

 

12

3

463

50

29

9,2

96

Dobilų ir varpinių žolių šienas

83,4

119

338

61

22

2,3

 

6

2

159

40

20

5,8

 

Dobilų šienas ( žydėjimas)

86

129

314

68

28

3

20

9,4

2

135

43

22

7,7

21

Kultūrinių pievų ir ganyklų šienas ( plaukėjimas)

86

120

282

81

26

 

 

5,5

4

 

 

 

 

 

Kultūrinių pievų ir ganyklų šienas ( žydėjimas)

86

106

312

81

24

1,7

80

5,3

3

158

54

23

5,8

14

Kultūrinių pievų ir ganyklų šienas (peržydėjus)

86

78

338

78

21

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Liucernos ir varpinių žolių šienas

83,5

123

326

73

22

 

 

9,3

2

 

 

 

 

 

Liucernos šienas žydėjimas

86

130

336

77

23

2,6

 

11

2

112

24

19

7,5

26

Natūralių pievų šienas

83,5

96

349

70

25

1,5

20

4,9

2

152

46

17

5,9

18

Varpinių žolių šienas

83,5

99

327

53

21

 

20

6,3

2

 

 

 

 

19

Dobilų miltai

90

209

204

118

35

 

114

13

3

230

41

36

9,8

160

Liucernų miltai

90

218

222

118

35

 

132

15

3

343

38

25

9,3

190

 

Pašarinių žolių mišiniai

 

Optimalų pašarinių žolių mišinį reikėtų pasirinkti įvertinant visus dirvožemio, klimatines, gyvulio fiziologijos rodiklius. Žolių sėklų pardavėjas turėtų puikiai žinoti kaip jo mišiniai optimaliai pritaikomi. Siekiant kaip galima geriau įvertinti mišinių savybes sėklų pardavėjai stebi jų augimą pas ūkininkus ir savo eksperimentiniuose laukuose. Pavyzdžiui kompanija Agrosac turi atskirą eksperimentinį žolių lauką šalia Aleksandro Stulginskio universiteto kur augindama žoles bendradarbiauja su doc. daktaru Evaldu Klimu.

 

Literatūra:

 

  • http://www.lgi.lt/files/info/Zootechniko_zinynas.pdf
  • http://www.asu.lt/nm/l-projektas/Ekologine_selekcija/13.htm
  • Doc. Dr. Evaldas Klimas. Anksti pradėjusieji žoliapjūtę visuomet laimi. Aleksandro Stulginskio universitetas. Žemės ūkis, 2007, Nr. 6. p. 14-16
  • Doc. Dr. Evaldas Klimas.  Netręšiamas žolynas virsta beverte pieva.  Aleksandro Stulginskio universitetas. Valstiečių laikraštis, 2012, kovo 21. p. 11.
  • Aušra Bivilienė. Lietuvoje augančių daugiamečių žolių genetinė įvairovė. Akademija [i.e. Kėdainiai : Spaudvita], 2010.
  • Dr. Jurgis Kulpys. LVA

Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Pašarai, maisto priedai gyvuliams, Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Mėsiniai ir pieno ūkiai, galvijų, paukščių augintojai, Šienapjovės, žolės rinktuvai, presai ir kita pašarų ruošimo technika
Triušių auginimas

Triušių auginimas

Šiuo metu triušiai auginami ne tik dėl to, kad juos auginti yra gana paprasta, tačiau daugiausia dėl to, kad žmonės nori sveikai maitintis. 

Mastito gydymas ir profilaktika

Mastito gydymas ir profilaktika

Pieno liaukos uždegimas gali būti klinikinis (pastebimas), subklinikinis (slaptas) ir lėtinis. 

Šiuolaikinė „Big Dutchman" narvelinė sistema vištoms dedeklėms su pašildyto oro padavimo sistema, padžiovintu mėšlo pašalinimu.

Vištų auginimo sąlygos ir moderni vištidės įranga

Optimalus mikroklimatas, šėrimo laikymo salygos vištoms, kalakutams, antims, žasims, kaip šiuolaikiškai įrengti vištų fermą siekiant užtikrinti aukštą produktyvumą 

Jaunas danieliaus patinas

Danielių auginimo verslas

Danielius auginti apsimokės mažo našumo žemese, kur kiti verslai bus nerentabilūs. 

Ausų apžiūra

Pagrindinės šunų ligos

Šunų ligos, jų simptomai ir atpažinimą  

Plačiakaktis

Plačiakakčių pagalba išvalykime savo vandens telkinius  

Srutų laikymas lagūnose

Srutų tvarkymas fermose

Uždaras ratas - pažeidimų nėra, tačiau daugybė gyventojų yra priversti kentėti dėl nemalonių srutų kvapų. Ar yra priemonių, leidžiančių sumažinti srutų smarvės intensyvumą bei sumažinti jos keliamą riziką ir žalą?  

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijų šėrime

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijams

Kaip parinkti vitamininiu spapildus galvijų šėrimui, mikroelementai karvių ir veršelių šėrimui 

Karpio karoso hibridas

Efektyvi priemonė prieš dumblo susidarymą tvenkinyje - karpio-karoso hibridai

Tai natūraliai gamtoje sutinkama rūšis, kuri yra puikiausias karpio ir sidabrinio karoso gerųjų savybių derinys.  

Karvidės statyba ir įranga

Pieno ūkiai ypač perspektyvūs maženio derlingumo dirvožemio rajonuose 

Triušių eimeriozė

Plačiai paplitusi, pavojinga invazinė jaunų triušių liga 

Mėšlo šalinimo takas su dengtais latakais

Srutų talpyklos įrengimas

Mėšlo iš fermos pašalinimas, mėšlo kaupimas ir mėšlo panaudojimas. 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Įžuvinimas

Kaip tinkamai įžuvinti vandens telkinį

Pagrindinės tvenkinio įžuvinimo taisyklės 

Kiaulių fermos koridorius

Kiaulių fermos įranga ir kiaulių auginimas

Kiaulių auginimo įrengimai ir įranga, fermos kiaulėms įrengimas 

avys

Avių veislių klasifikacija

Avių veislių kodai, veislės sutrumpinimas 

Temą atitinkančios įmonės

Panevėžio aps.


1 2 3 4 5

Dvaramiškio g. 27, Aukštupėnų k., Kupiškio sen., Kupiškio r.
Mobilus: +370-610-39419

Žaidelių k., Alizavos sen., Kupiškio r.
Mobilus: +370-682-62411

Spalviškių k., Parovėjos sen., Biržų r.
Mobilus: +370-686-14386, El. paštas: dzukouogos@one.lt

Gegužinės k., Paįstrio sen., Panevėžio r.
Telefonas: +370-45-554330, El. paštas: raimondoukis@takas.lt

Gerkonių k., Pandėlio sen., Rokiškio r.
Mobilus: +370-685-41728

Miško g. 14, Trakiškio k., Miežiškių sen., Panevėžio r.
Telefonas: +370-45-588779

Kritižio k., Raguvos sen., Panevėžio r.
Mobilus: +370-698-10233

Žiobiškio k., Rokiškio kaimiškoji sen., Rokiškio r.
Telefonas: +370-458-43122, El. paštas: ziobiski@gmail.com
1 2 3 4 5
1 2 3 4 5 6
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Gyvulininkystės reikmenys ir įranga
Gyvulininkystės reikmenys ir įranga

Įranga fermoms, karvidžių įranga, kiaulidžių įranga

Svarstyklės kėlimo/krovimo įrenginiams

Svarstyklės padėklų autokrautuvams, svėrimo įranga kaušin...

Kraninės svarstyklės

Kraninės svarstyklės, dinamometrai

Oro šildytuvai žemės ūkiui ir ne tik - MASTER
Oro šildytuvai žemės ūkiui ir ne tik - MASTER

Šildytuvai žemės ūkio pastatams. Žemės ūkio pastatų šildy...

Gelžbetoninės konstrukcijos automobilinės svarstyklės
Automobilinės svarstyklės ūkiui

Nepakeičiamas pagalbininkas sverti kroviniams Jūsų ūkyje ...

Fermų vidaus įranga
Fermų vidaus įranga

AniLEDlight apšvietimas fermoms, JOURDAIN fermų vidaus įr...

Pieno išpilstymo automatai

Pieno išpilstymo automatas Brunimat KS650

Melžimo įrangos komponentai

Pulsatorius, kolektorius, nerūdijančio plieno kibirėlis, ...

1 2 3 4 5 6