Trichineliozė

Trichineliozė (lot. trichinellosis) - kirmėlinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina; gr. trichinos - plaukinis). Žmogui pavojingiausia trichina - Trichinella spiralis. Žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną bei laukinių gyvūnų mėsą. Užsikrėtus, pirmieji simptomai atsiranda praėjus vienai dienai ir vėliau po infekcijos. Ligos požymiai išryškėja praėjus 2 - 8 savaitėms.

Trichina parazituoja kiaulių, šernų, pelių, žiurkių, ruonių, žmogaus organizme. Trichinos formuojasi nekeisdamos šeimininko, todėl kiekvienas šeimininkas iš pradžių būna galutinis, vėliau - tarpinis. Jų raidai būdingos dvi formos - žarninė ir raumeninė. Suaugusios trichinos gyvena žarnyne, lervos - skersaruožiuose raumenyse. Gyvūnai ar žmogus užsikrečia jomis suvalgęs lervomis užkrėstos mėsos.

Pasaulyje išaiškintos net 8 trichinų rūšys: T. spiralis, T. pseudospiralis, T. papuae, T. nativa, T. britovi, T. nelsoni, T. zimbabviensis, T. murrelli. Visos trichinų rūšys yra pavojingos žmogui. Dėl skirtingų biologinių savybių jos nevienodai prisitaiko prie įvairių šeimininkų ir aplinkos sąlygų, todėl trichinų rūšys paplitusios tam tikruose geografiniuose regionuose. Europoje yra paplitusios T. spiralis, T. britovi, T. nativa ir T. pseudospiralis. Kitos trichinų rūšys Europoje neaptinkamos, nes joms nėra tinkamo šeimininko ir aplinkos sąlygų. Mėsoje, kuri įvežama iš trečiųjų šalių, gali būti trichinų rūšių, neaptinkamų Europoje.

Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. T. pseudospiralis gali parazituoti ne tik žinduolių, bet ir paukščių organizme. T. zimbabviensis parazituoja krokodilų organizme.

Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze. Europoje žmonių trichineliozė nustatoma Bulgarijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų mėsa ir arklių mėsa. Sergamumo statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, nuo ligos diagnostikos ir registravimo tikslumo. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis 2008 metais Lietuvoje trichinelioze sirgo 41 asmuo, o 2009 metų pirmą pusmetį - 8 žmonės.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų skyrius, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio teritoriniai padaliniai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijos bei privatūs veterinarijos gydytojai atlieka trichineliozės tyrimus Lietuvoje. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tiria  įtariamus mėginius dėl trichineliozės.

1 pav. Trichineliozės paplitimas kiaulėse (K) ir šernuose (Š) Lietuvoje 2009 - 2011 metais

Trichineliozė tiriama virškinimo ir kompresorinių tyrimo metodais. Lietuvoje dėl trichineliozės būtina tirti kiaulieną, šernieną, arklieną, nutrijų ir bebrų mėsą, siekiant užtikrinti maisto saugą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamų tyrimų kainas galite sužinoti interneto svetainėje (maisto produktų mikrobiologinių tyrimų įkainiai) arba paskambinę telefonu Nr. 8 5 2780470.

Trichinos labiausiai paplitusios diafragmos, liežuvio ir tarpšonkauliniuose raumenyse. Trichineliozės tyrimui reikia pristatyti apie 100 gramų tiriamo gyvūno diafragmos raumenų.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.