Patvirtinta nauja Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa

Žemės ūkio gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo darbai pasauliniu mastu organizuojami pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) globalinę žemės ūkio gyvūnų įvairovės strategiją. FAO parengtoje pasaulinėje naminių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo strategijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė atsako už savo naminių gyvulių genetinius išteklius ir turi pasiūlyti sistemą nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai šioje srityje užtikrinti.

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė patvirtinto naują Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą. Naujojoje programoje nustatytos aiškios naujų veislių įtraukimo į programą gairės, pradiniai, nuo 2013 m. suformuotuose ūkinių gyvūnų genetinių išteklių selekciniuose branduoliuose laikomi ūkinių gyvūnų ir siekiami nauji ūkinių gyvūnų skaičiai, padidintas kai kurių veislių, saugomų pagal programą, ūkinių gyvūnų skaičius selekciniuose branduoliuose, taip pat suformuoti kai kurių ūkinių gyvūnų nauji selekciniai branduoliai, kad būtų užtikrintas veislės laikymas bent per dvi vietas.

Lietuva 1992 m. birželio 11 d. Rio de Žaneire pasirašė, o 1995 m. liepos 3 d. nutarimu ratifikavo Seime Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvenciją, įsipareigodama išsaugoti savo genetinius išteklius, todėl Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymas, priimtas 1994 m. vasario 8 d., nurodo, kad vienas iš pagrindinių gyvulių veislininkystės uždavinių - saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles ir jų genofondą.

Lietuva įsipareigojo saugoti savo nacionalinius ūkinių gyvūnų genetinius išteklius, Žemės ūkio ministerija parengė ir ministro įsakymu patvirtino Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programą, į kurią įtraukė: žemaitukus, stambiuosius žemaitukus ir Lietuvos sunkiuosius arklius, senojo genotipo trakėnų veislės arklius, Lietuvos vietines ir senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules, šėmus ir baltnugarius, senojo genotipo Lietuvos žaluosius, senojo genotipo Lietuvos juodmargius galvijus, vietines šiurkščiavilnes ir Lietuvos juodgalves avis, vištines žąsis, Lietuvos skalikus, vietines ožkas, vietines bites. Jų išskirtiniai paveldimi požymiai susiformavo Lietuvoje, todėl turi svarią selekcinę, mokslinę, kultūrinę, istorinę, ekologinę bei ekonominę vertę ir yra svarbi pasaulinės biologinės įvairovės dalis.

Genetinius išteklius saugantys subjektai atlieka valstybinės reikšmės darbą, kai kurie dar nuo 1993 metų faktiškai vykdo saugojimo centrų (Ark Parks) funkciją: saugo, tiria ūkinius gyvūnus, platina ir populiarina senųjų vietinių veislių mini populiacijas.

Genetinius išteklius laikančiuose subjektuose, remiamuose per šią programą, laikomi saugomų vietinių veislių ūkiniai gyvūnai veisiami grynuoju veisimu uždarų populiacijų metodu, išlaikant veislių genealogines struktūras. Čia tvarkoma ūkinių gyvūnų veislininkystės ir produktyvumo apskaita, tiriamos jų biologinės ir ūkinės savybės, kaupiama sperma ir genetinė medžiaga, kuriamos naujos gyvūnų linijos ir šeimos, platinami veisliniai gyvūnai, vykdoma informacinė sklaida dalyvaujant parodose, organizuojant konferencijas, seminarus, propaguojant saugomas veisles leidiniuose. Visa tai skatina platesnį genetinių išteklių panaudojimą visuomenėje.