Gyvūnų apsauga nuo karščio

2024-06-18 01:38 Peržiūros : 73 Spausdinti

Tvyrant karštiems ir drėgniems orams, ūkininkai raginami nepamiršti pasirūpinti savo augintinių apsauga nuo perkaitimo, saulės smūgių ir vabzdžių, nes pastaruoju metu temperatūros pakilimas sukėlė papildomų rūpesčių tiek gyvūnų laikytojams, tiek ir veterinarijos gydytojams.

Kai aplinkos temperatūra ir jos drėgnumas aukšti, nėra palanki gyvūnams, ypač laikomiems pastatuose (paukštidėse, kiaulidėse), kuriuose oro apykaita priklauso nuo dirbtinių ventiliacijos sistemų. Tokios sąlygos - sunkiai valdomi veiksniai, siekiant užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas.

Dar vienas vasaros pavojus - žaibų iškrovos, medžių išvartos, nutraukiančios elektros laidus, ir kitos su stipriais vėjais ir lietumi susijusios gamtos išdaigos, kurios nepasiruošusiems gyvūnų laikytojams pridaro didelių nuostolių. Sutrikus elektros tiekimui gyvūnų laikymo patalpose, kyla tiesioginė grėsmė gyvūnų gyvybei - didėja santykinis oro drėgnumas ir amoniako kiekis, per palyginti trumpą laiką gyvūnai gali nugaišti nuo perkaitimo ir uždusimo. Todėl gyvūnų laikytojai privalo įsirengti elektros generatorius ir reguliariai tikrinti jų veikimą.

„Gyvūnų laikytojai, pastebėję šiluminiam perkaitimui ar saulės smūgiui būdingus gyvūnų būsenos pakitimus - dažną negilų kvėpavimą, stiprų prakaitavimą, neramius judesius, koordinacijos sutrikimus, visų pirma privalo nuginti gyvūnus nuo tiesioginių saulės spindulių, atvėsinti juos, o dėl tolesnio gydymo kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus" - pataria VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotojas Giedrius Blekaitis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad būtina atsakingai peržiūrėti pastatų ventiliacijos, apie gedimus informuojančių (perspėjimo/signalizavimo) sistemų veikimą, esant poreikiui - sumažinti pastatuose laikomų gyvūnų skaičių, reguliariai stebėti jų sveikatą, ypač temperatūros ir santykinio oro drėgnumo kilimą pastatuose. Prevencija yra kur kas geriau, nei pasekmių likvidavimas.

Gyvūnų apsauga nuo karščio

Pavyzdžiui, Lazdijų rajone audros metu ant laidų užvirto medis, sutriko elektros tiekimas. Dėl nustojusios veikti ventiliacijos paukštininkystės ūkyje, kuriame buvo laikoma apie 240 tūkst. 37-38 savaičių amžiaus viščiukų broilerių, išgaišo apie 70 proc. paukščių. Ištyrus mėginius, pavojingų užkrečiamųjų ligų nebuvo nustatyta, patvirtinta, kad viščiukai nugaišo dėl perkaitimo.

Šiltuoju metų laiku gyvūnus taip pat puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Prieš išginant ūkinius gyvūnus į ganyklas ir ganymosi laikotarpiu privaloma pasirūpinti jų apsaugos priemonėmis nuo vabzdžių. Ganomiems gyvūnams šios priemonės turėtų būti naudojamos nuolat, pagal veterinarijos vaistų naudojimo instrukcijose pateiktus nurodymus.

Per karščius ir žmonės, ir gyvūnai netenka daugiau skysčių. Dėl šios priežasties pakinta organizmo kraujotakos, kvėpavimo, nervų ir kitų sistemų organų bei audinių fiziologinės funkcijos. Todėl tiek ganyklose ganomi, tiek patalpose laikomi gyvūnai privalo nuolat turėti galimybę iki soties atsigerti.

Ūkininkai turi pasirūpinti, kad jų auginami gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje karščiausiu dienos metu. Tam puikiai gelbsti medžių paunksmės, gyvūnų aplaistymas vandeniu ar parginimas į tvartus per pačius karščius vidurdieniais.

VMVT inf

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai, Paukštininkystė