Ešerichijozė

2024-02-14 16:59 Peržiūros : 152 Spausdinti

Ešerichijozės infekcija ir jos sukėlėjas

Ešerichiozė ─ žarnyno infekcinė liga, kurią sukelia E. coli rūšies bakterijos.

E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis gali sukelti viduriavimą, šlapimo takų, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas.

Ešerichijozė

Iš patogeninių E. coli rūšies bakterijų labiausiai žinoma E. coli O157:H7. Tai ─ enterohemoraginė (sukelianti viduriavimą su kraujo priemaiša), gramneigiama, lazdelės formos, apie 2 mikrometrų ilgio E. coli rūšies bakterija, gaminanti Shiga toksiną. Pavadinime raidė O žymi somatinio, o raidė H ─ žiuželinio antigeno numerį. E. coli O157:H7 kaip patogenas buvo nustatytas 1982 metais neįprastos žarnyno ligos protrūkio metu, kurio priežastis buvo užkrėstų bakterijomis hamburgerių vartojimas.

Tinkamiausia temperatūra šioms bakterijoms daugintis ─ +37°C. Sukėlėjas išlieka gyvybingas daugiau nei 2 mėnesius išmatose, dirvožemyje, puikiai išgyvena maltoje mėsoje. Savaites, mėnesius gali išlikti gyvybingas rūgščioje terpėje (majoneze, dešroje, obuolių sidre, čederio sūryje). Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160─170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį termiškai apdoroti ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje. Žmogui susirgti pakanka labai mažo bakterijų kiekio.

Ešerichijozės paplitimas

E. coli Infekcija, sukelta E. coli O157:H7, yra paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 70 000 minėtos infekcijos atvejų. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, 2007 metais Europos Sąjungos šalyse buvo užregistruoti ir patvirtinti 1571 infekcijos atvejai. Dauguma atvejų ─ net 71,3 proc. ─ buvo užregistruoti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje 2008 metais neužregistruotas nei vienas minėtos infekcijos atvejis.

Infekcija registruojama įvairiose amžiaus grupėse. Vaikai iki 5 metų amžiaus ir pagyvenę asmenys turi didesnę riziką susirgti sunkia infekcijos forma.

Ešerichijozės klinika

Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3─4 dienas. Dažniausiai infekcija pasireiškia stipriais pilvo spazmais, labai intensyviu viduriavimu (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimu. Gali būti nedidelis karščiavimas (iki 38,5°C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5─7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija ─ hemolizinis ─ ureminis sindromas (HUS). Jis paprastai atsiranda septintą dieną nuo pirmųjų ligos simptomų pradžios, pasireiškia hemolizine anemija, trombocitopenija, ūminiu inkstų nepakankamumu.

Lietuvoje atlikus tyrimą apie vaikų sergamumą HUS 1990─2004 metais, nustatyta, kad per šį 15 metų laikotarpį Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 80 vaikų HUS atvejų. Dažniausiai sirgo vaikai iki dvejų metų amžiaus, be to, mergaitės kiek dažniau nei berniukai. Dauguma susirgusiųjų minėtu sindromu pasveiksta. Užsikrėtę bakterijomis, suaugusieji sukėlėją su išmatomis išskiria apie 1 savaitę, vaikai ─ kiek ilgiau ─ trečdalis vaikų net 3 savaites.

Ešerichijozės plitimo būdai

E coli O157:H7 rūšies bakterijos gyvena ir dauginasi galvijų, ožkų, avių, elnių, briedžių žarnyne. Sukėlėjai į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

Žmogus gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apruošto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių/sidro vartojimas. Mėsa gali būti užkrėsta bakterijomis gyvūno skerdimo metu, nepaisant atsargumo priemonių. Mėsą malant, sukėlėjai pasiskirsto visoje mėsoje. Žali vaisiai, daržovės gali tapti infekcijos šaltiniu netinkamai juos tręšiant mėšlu, per užterštą vandenį, o žalias pienas ─ kai į jį patenka karvės tešmenyje arba ant melžimo įrangos esantys sukėlėjai.

Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su žalia mėsa, daržovėmis.
Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų.

Ešerijozės prevencija

Kad neužsikrėstume infekcija, būtina vadovautis šiomis prevencijos priemonėmis:

Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus.
Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.
Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.
Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą.
Laikytis asmens higienos reikalavimų, ypač kruopščiai plauti rankas prieš maisto ruošimą, po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis, po kontakto su gyvūnais.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai