Salmoneliozė

2024-01-24 10:56 Peržiūros : 346 Spausdinti

Salmoneliozės infekcija ir sukėlėjai

Salmoneliozė - žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies gramneigiamos lazdelės formos bakterijos. Salmoneles atrado Amerikiečių mokslininkas Salmon, kurio vardu buvo pavadinti salmoneliozės sukėlėjai. JAV, Europos Sąjungos šalyse labiausiai paplitusios Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium rūšies bakterijos. Salmonelės gausiai dauginasi skystuose, drėgnuose produktuose 20°C- 40°C temperatūroje, tačiau 80°C temperatūroje žūva per 10 min. Jei temperatūra nesiekia 6°C, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių. Vandenyje sukėlėjai išbūna gyvybingi 2 mėn., dirvožemyje - 4-5 mėn., kambario dulkėse ─ 3 mėn., o sausose išmatose - 2-4 metus. Bakterijos jautrios dezinfekantams.

Salmoneliozė

Salmoneliozės paplitimas

Salmoneliozė paplitusi visame pasaulyje. JAV kasmet registruojama apie 40 000 žmonių, susirgusių salmonelioze. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse 2007 m. užregistruoti ir patvirtinti 151995 žmonių salmoneliozės atvejai. Lietuvoje 2008 m. salmonelioze susirgo 3159 žmonės.

Salmonelioze dažniau sergama vasarą nei žiemą, dažniausiai serga vaikai. Apie 60-80 proc. infekcijos atvejų yra pavieniai.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozės inkubacinis periodas paprastai trunka 12-36 valandas. Ligos pradžia dažniausiai būna ūmi: ji pasireiškia karščiavimu, galvos, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, kartais vėmimu. Salmoneliozė paprastai trunka 4-7 dienas, tačiau galimos ligos komplikacijos.

Salmoneliozės simptomai

Dažnai vemiant ir viduriuojant, žmogaus organizmas netenka daug skysčių, dėl to gali sutrikti inkstų veikla, didėti nuodingų medžiagų koncentracija, prasidėti traukuliai, žmogus gali netekti sąmonės, net mirti.

Kartais infekcijos sukėlėjas gali patekti į kūno audinius ir sukelti pūliavimą, sąnarių, tulžies pūslės, smegenų dangalų, plaučių uždegimą bei kitas komplikacijas. Didžiausią rizikos galimybę susirgti sunkia salmoneliozės infekcijos forma turi maži vaikai bei vyresnio amžiaus asmenys tada, kai yra sumažėjęs bendras jų organizmo atsparumas.

Salmoneliozės plitimo būdai

Salmoneliozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi naminiuose ir laukiniuose gyvūnuose: naminiuose paukščiuose, kiaulėse, raguočiuose, graužikuose, namų augintiniuose (iguanose, sausumos bei vandeniniuose vėžliuose, viščiukuose, šunyse, katėse). Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Žmonės, kaip bakterijų nešiotojai, irgi gali išskirti salmoneles su fekalijomis.

Pagrindinis salmoneliozės plitimo būdas yra žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos, užterštos salmonelėmis paukštienos, kiaušinių, jautienos, kiaulienos, pieno ir jų produktų, vandens, vaisių bei daržovių vartojimas. Maistą salmonelėmis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta žalia paukštiena, jautiena, kiauliena, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas salmonelėmis laikant jį kartu su žalia paukštiena, kiaušiniais, mėsa, daržovėmis. Salmonelioze galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnėlių fekalijų.

Salmoneliozės prevencija

Kad neužsikrėstume salmonelioze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:

Vartoti gerai termiškai apdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą bei jų produktus.
Termiškai neapdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartojimui maisto.
Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su žalia paukštiena, mėsa, daržovėmis.
Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
Gerai nuplauti žalias daržoves prieš vartojimą.
Plauti rankas prieš maisto ruošimą, po sąlyčio su žalia paukštiena, kiaušiniais, mėsa,daržovėmis.
Tinkamai prižiūrėti namų augintinius: kruopščiai plauti rankas po kontakto su gyvūnėliais, neleisti augintiniams laisvai keliauti po namus, laikyti gyvūnėlius atokiau nuo virtuvės, švariai nuplauti aplinkos paviršius, kurie turėjo sąlytį su gyvūnėliais.

Ką vertėtų žinoti apie kiaušinius?

Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje ─ kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.
Laikyti kiaušinius nuo +5°C iki +18°C temperatūroje, uždaroje talpoje. Laikomi žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.
Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo salmonelių patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, prieš laikymą kiaušinio nereikėtų plauti.
Prieš naudojimą kiaušinius nuplauti drungnu vandeniu.
Kiaušinio trynio arba baltymo tiškalai turi būti nedelsiant kruopščiai nuvalyti nuo aplinkos paviršių.
Naudotus kiaušiniams įskelti aštrius įrankius - kruopščiai nuplauti.
Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Po terminio apdorojimo kiaušinio trynys turi būti kietas.
Gerai išvirtus kiaušinius laikyti šaldytuve.
Kruopščiai plauti rankas po sąlyčio su kiaušiniais.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.

Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulių ligos, veterinarija ir veterinarai