Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Tvenkinio įrengimas
2024-09-11 22:29 Peržiūros : 1525 SpausdintiPastaruoju metu madinga išsikasti tvenkinį net gyvenant prie ežero ar upės. Daugybė išsikasusių tvenkinį ar kūdrą iš karto susiduria su daugybe problemų. Labai dažnai tvenkinyje nesikaupia vandens, vanduo nusenka ir būna pastoviai dumblinas ar gausiai auga dumbliai. Problemos tvenkinių kasimo specialistų dažniausiai žinomos ir pasak jų jau sukuriamas tvenkinio įrengimo ar planavimo metu. Jų galima išvengti teisingai iškasant, įrengiant ir prižiūrint tvenkinį.
Senkant laukinių gėlavandenių ir jūrinių žuvų resursams, vis daugiau žuvies ant vartotojo stalo patenka iš dirbtinio auginimo tvenkinių. Lietuvoje yra geros sąlygos auginti gėlavandenes žuvis - karpius, lydekas, ešerius, kuojas ir gauti iš šio verslo geras pajamas. Didesnį ar mažesnį tvenkinį galima įrengti produktyviai žemdirbystei netinkamuose plotuose. Didesnį atsiperkamumą ir paprastesnį išlaikymą užtikrina didesnio ploto tvenkinys ar dar geriau - tvenkinių kompleksas.
Skirtingos žuvys reikalauja skirtingų auginimo ir mitybos sąlygų, todėl pirmas žingsnis išsiaiškinti, ko galima tikėtis numatytoje vietovėje. Teritorijoje yra išnagrinėjami gruntai ir hidrologinės sąlygos. Geriausios vietos tos, kur yra vandens pritekėjimas ištisus metus užtikrinantis pastovų deguonies papildymą tvenkinyje. Geriausia vieta tvenkiniui įrengti yra upės arba upelio slėniai, griovos, žemumos su nuolydžiu.
Mažesnius tvenkinius įmanoma įrengti praktiškai visur, netgi ant vandeniui laidžių gruntų, naudojant plėveles arba vandeniui nelaidų ekraną iš molingų gruntų.
Žuvų tvenkiniui parinkimas
Šiuo metu populiariausia tvenkiniuose auginama žuvis yra karpis. Tai viena iš seniausių dirbtinai auginamų žuvų, minima daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų Kinijoje. Žuvis gana nereikli auginimo sąlygoms, sparčiai auganti. Deguonies koncentracija karpiams ir kitoms panašioms augalėdėms žuvims (plačiakakčiai, amūrai) reikalinga 3,5- 5 cm3 / litrui. Produktyviausia augimo temperatūra yra 24-26 laipsnių, todėl tvenkinys neturėtų būti per gilus ir šaltiniuotas. Optimalus gylis 1,5-2 metrai. Tačiau karpis nemėgsta ir pernelyg šilto vandens, 30 laipsnių vanduo yra ribinis karpių tvenkiniuose. Jei yra tikimybė, kad vanduo perkais, žuvininkystės tvenkinyje turėtų būti gilesnių zonų. Žuvis nemėgsta staigių temperatūros svyravimų, o tai dažniausiai užtikrina didelė tvenkinio vandens masė, lėtai įšylanti pavasarį ir lėtai atauštanti rudenį. Į tvenkinius dažniausiai suleidžiami karpiai iš iš žuvininkystės ūkių, tad nerštui jiems reikia stabilios apie 17-18 laipsnių temperatūros, embrionai geriausiai vystosi 18- 26 laipsnių temperatūroje. Mažesniems tvenkiniams ekonomiškai labiau apsimoka didesnių, kelių šimtų gramų svorio karpių paauginimas tik šiltuoju sezono metu.
Karpio (Cyprinus carpio) galima išauginti iki 4 t/ha/metus, baltojo amūro (Ctenopharyngodon idella) - iki 2 t/ha/per metus, baltojo plačiakakčio (Hypophthalmichthys molitrix) - 2,6 t/ha/metus, margojo plačiakakčio (Aristichthys nobelis) 1,2 t *. Lietuvos sąlygomis šiltamėgių karpinių augimui pati palankiausia vandens temperatūra būna gana trumpą laikotarpį, todėl prieaugliai kelis kartus mažesni.
Kiek sunkiau auginami yra upėtakiai ir sterkai. Upėtakinėms ir kitoms šalčiamėgėms žuvims deguonies kiekis vandenyje turėtų būti 5 - 7 cm3/ l. Vanduo taip pat turėtų būti šaltesnis, todėl joms parenkamos vietos, kur tvenkinys galėtų būti gilesnis nei 3 metrai arba kur yra daug šaltinių.
Tvenkinio vietos parinkimas
Prieš įrengiant tvenkinį turėtų būti išsiaiškinta grunto sudėtis, vandens pralaidumas, gruntinio vandens lygis. Geriausia, jei tvenkiniai įrengiami ant natūraliai nelaidžių molingų gruntų. Pasitaiko atvejų, kad viršutinis sluoksnis yra mažai laidus ar nelaidus molingas gruntas, tačiau, kiek pakasus, jis nukasamas ir atsiremiama į laidžius smėlius.
Įrengiant didesnį tvenkinį ar tvenkinių grupę numatomas vandens padavimas, privažiavimas maitinti ir žuvims gaudyti, energijos padavimas vandeniui papildyti, išleisti ir jį aeruoti.
Pramoniniuose žuvų auginimo tvenkiniuose daromi keli tvenkinių tipai - veisimui ir mailiaus paauginimui, vasarinio prekinio auginimo ir žiemojimo tvenkiniai.
Tvenkinio kasimas
Žuvininkystei geriausi yra tvenkiniai su galimybe išleisti vandenį. Tokie tvenkiniai dažnai gaunami užtvenkus griovą, upelio slėnį. Tokiuose tvenkiniuose dažniausiai vyksta pusiau intensyvus žuvų auginimas, šeriant, gerinant vandens sudėtį ir užauginama apie 1 - 4 t/ha žuvies.
Nenuotakiniuose tvenkiniuose kaupiasi organinės medžiagos, kurios pūdamos prastina vandens kokybę ir taip mažina žuvies produktyvumą. Tokie tvenkiniai labiau tinka ekstensyviam žuvų auginimui savo poreikiams ar žvejybai.
Yra keli išleidžiamo vandens tvenkinių tipai:
tvenkiniai su plokščiu ir lygiu dugnu, iš kurio vanduo nuteka nesikaupdamas su duobelėse įstrigusiomis žuvimis;
tvenkiniai su tolygiu nuožulniu nuolydžiu link centrinio griovio, leidžiančio žuvims kauptis;
Patogiausias šiltamėgėms žuvims tvenkinių gylis yra 1,2-2 metrai.
Vandens išleidimui ir lygio reguliavimui giliausioje vietoje daromi vandens reguliatoriai, taip vadinami „vienuoliai" - šuliniai, per kurių viršų perbėga perteklinis vanduo, bet juose esančios grotelės neleidžia pabėgti žuvims. Įrenginyje yra sklendės vandens nuleidimui ir įranga sklendėms reguliuoti. Per šį įrenginį gali būti nuleidžiamas apatinio sluoksnio vanduo su susikaupusiomis organinėmis medžiagomis.
„Vienuolis" yra viena iš labiausiai apkrovų veikiama tvenkinio dalis, todėl turi būti skiriama itin daug dėmesio jo įrengimui. Įrenginį veikia vandens slėgis, žiemą - ledo spaudimas, pavasarį, įrenginiui įšalus ir kylant ledui, kėlimas kartu su vandeniui. Jautrausia vieta yra šulinio jungtis su nutekėjimo vamzdžiu.
1 - pakeltas užtvaras, 2 - vandens srautas, 3 - išleidimo vamzdis
Tvenkinio pylimo įrengimas
Svarbiausios pylimo savybės yra tvirtumas ir nelaidumas vandeniui. Geriausia, jei tvenkinio pylimas supiltas iš priesmėlio arba priemolio. Naudojant smėlį, pylimas turėtų būti dvigubai platesnis nei molinio grunto, tačiau bet kokiu atveju reikėtų per vidurį daryti molinę šerdį. Pylimo pagrindui reikėtų molio arba priemolio pagrindo. Mažesnių užtvankų pylimo viršutinis kraštas 30 centimetrų aukščiau vandens paviršiaus, didesnių užtvankų - 50 centimetrų.
Taip pat daromi tvenkiniai su pylimais iškeltais virš žemės paviršiaus. Jie gali būti formuojami iš iškasto arba iš atvežtinio grunto.
Tamsesne spalva pažymėti vandeniui mažai laidūs gruntai ( molis, priemolis)
Tvenkinio įrengimas
Tvenkinių įrengimą reglamentuoja „Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas D1-590/3D-583/2012 07 12".
Dirbtinį vandens telkinį draudžiama įrengti pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurios plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 metras, nenaudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje, natūraliose pievose ir akmenynuose, miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto dirbtinis vandens telkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte.
Gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje draudžiama įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. Mažesniems šiose ir tvenkiniams kitose saugomose teritorijose leidimą reikėtų derinti su vietine direkcija arba aplinkos apsaugos departamentu. Paduodamas laisvos formos prašymas, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis, žemės sklypo plane pažymima tvenkinio vieta su koordinatėmis.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, išsiaiškinant, ar tvenkinys nepažeis melioracijos įrenginių.
Įrengiant tvenkinį reikėtų žinoti, kad negalim pažeisti melioracijos įrenginių, sunaikinti saugomus medžius, pažeisti saugomą kraštovaizdį ar retų gyvūnų, augalų, vabzdžių vadavietės ar augavietės. Taip pat parduoti iškastą gruntą, jį sandėliuoti ar paskleisti netinkamose vietose. Kasti tvenkinį mažiau kaip 10 m nuo galimos didesnės taršos šaltinių (fermos, mėšlidės, dirbtuvės), o ūkininko sodybos ribose nuo panašių objektų atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Pažymimi tvenkinio kontūrai ir buldozeriu nustumdomas derlingas viršutinis sluoksnis. Jei kasama pelkėta vieta, organinis gruntas, durpės iškasamos ekskavatoriumi. Pagal pasirinktą tvenkinio tipą kasamas tvenkinio lovys, įrengiamas pylimas ir vandens reguliatorius („vienuolis").
Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Tvenkiniai, žuvies auginimas, prekyba mailiumi
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
