Antibiotikų naudojimas veterinarijoje

Gyvūnų ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Kai šie vaistai neveikia infekciją sukėlusių bakterijų, gydymas tampa neveiksmingas. Vieningai pripažįstama, kad antibiotikai stipriai įtakojo veterinarinės medicinos pažangą, padėjo išgydyti daugelį gyvūnų ligų, anksčiau laikytų mirtinomis. Bet dažnas, neracionalus, kartais ir visai bereikalingas antibiotikų naudojimas didina bakterijų atsparumą (antimikrobinį rezistentiškumą) ir mažina gyvūnų ligų gydymo efektyvumą, kelia grėsmę visuomenės ir gyvūnų sveikatai.

Į klausimus apie antibiotikų naudojimą atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.

Ar antibiotikų naudojimo veterinarijoje mastai auga?

Pastebima, kad antibiotikų suvartojimas veterinarijoje mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos iniciatyva, valstybėse narėse įgyvendinamos visuomenės švietimo, antibiotikų skyrimo ir naudojimo griežtesnio reglamentavimo (ypač maistiniams gyvūnams) programos. Veterinarijos gydytojai glaudžiai bendradarbiauja su ūkininkais, ugdo vaistų vartojimo kultūrą, tuo taip pat ženkliai prisideda prie situacijos gerinimo.

Ką svarbiausia žinoti ūkininkams?

Antibiotikų nereikia vartoti be reikalo. Ne kiekvieną gyvūnų ligą reikia gydyti šiais medikamentais. Norint užtikrinti, kad vaistai liktų veiksmingi, juos reikia naudoti apgalvotai ir paisyti veterinaro nurodymų, nes rizika, kad ligos sukėlėjas taps atsparus antibiotikams, kiekvieną kartą juos naudojant, didėja. Antimikrobinius vaistus turi skirti tik veterinarijos gydytojai, atlikę tyrimus ir nustatę diagnozę. Tokių vaistų skyrimas maistiniams gyvuliams - ypač atsakingas žingsnis, nes jų mėsa, kiaušiniai, pienas ar kita produkcija naudojami maistui. Todėl gydant gyvulį, būtina griežtai laikytis išlaukos laikotarpio, t.y. tokio gyvulio nenaudoti maistui tol, kol iš jo organizmo nepasišalins veterinarinių vaistų likučiai per veterinarinio vaisto gamintojo nurodytą terminą.

Kokias klaidas dažnai daro gyvūnų laikytojai?

Dar pasitaiko atvejų, kai šeimininkai, susirūpinę savo augintinių sveikata, negalavimų priežastis diagnozuoja ir juos gydo patys. Kartais naudojami vaistai, skirti žmonėms, kartais vaistų likučiai nuo praėjusio gydymo. Dažniausia klaida, kad gydymo kursas nutraukiamas anksčiau, nei buvo nurodyta veterinarijos gydytojo. Neteisingas gydymas gali padaryti daugiau žalos, jo padariniai atnešti gerokai didesnių nuostolių. Netinkamai gydyti gyvūnai ilgiau sveiksta, liga gali įgauti lėtinę formą, vaistai sukelti toksinį poveikį, gali pradėti vystytis organizmo atsparumas antibiotikams, pasireikšti kitos komplikacijos.

Ar yra būdų sumažinti gyvūnų sergamumą ?

Be abejo, gyvūnų sergamumą galima mažinti įvairiais būdais. Pirmiausia, ūkininkai turi užtikrinti ligų prevenciją - t.y. laikyti gyvūnus jų gerovę ir sveikatą atitinkančiomis sąlygomis, šerti saugiais pašarais, prevenciškai vakcinuoti, laikytis biologinės saugos priemonių ūkiuose, atsakingai integruoti naujus gyvūnus, riboti pašalinių asmenų lankymąsi ir kt..

Ar visuomenė tinkamai informuojama apie šią problemą?

Visuomenė galėtų būti geriau informuojama apie tai, kaip svarbu atsakingai naudoti antimikrobinius produktus. Turėtų keistis žmonių požiūris į antibiotikų pardavimą be receptų ar nelegalią prekybą, tik tada šis reiškinys išnyks iš mūsų šalies. Dažnai tokie veiksmai įtakojami ekonominių sumetimų, tačiau nepagalvojama, kad nuostoliai gali būti daug didesni.

Kas daroma antimikrobinio rezistentiškumo klausimu Europoje?

Europos Komisija, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir ES valstybių narių kompetentingos institucijos šioje srityje vykdo tikslinių grupių ir visuomenės švietimą, įvairius mokslinius projektus, rengia atitinkamus reglamentavimo pakeitimus, vertina riziką gyvūnų ir visuomenės saugumui, ieško kitų šios aktualios problemos sprendimo būdų.

Dėkojame už pokalbį.

VMVT inf.