Baltasis amūras

2024-04-17 16:57 Peržiūros : 33011 Spausdinti

Baltasis amūras, karpinių šeimos žuvis, kilusi iš Azijos, kur natūraliai paplitusi dideliuose ežeruose ir upėse. Suaugę amūrai maitinasi beveik vien makrofitais (aukštesniaisiais vandens augalais), tačiau retkarčiais šios žuvys pasimėgauja ir gyvūniniu maistu. Baltasis amūras, kaip ir plačiakaktis, atlieka tvenkinio švarintojo funkciją, nes maitinasi sužėlusiais augalais, stambiais dumbliais. Skirtingai nuo plačiakakčio, šią žuvį galima (įveisus didesnius jos kiekius ir būtina) papildomai maitinti, nes kitaip gali sunaikinti visus tvenkinio augalus. Amūras ypač mėgsta šviežiai nupjautą žolę. Paprastai vienai 0,5-1 kg svorio žuviai savaitei užtenka 0,5-1 kg žolės, kuri įmetama į tvenkinį mažais kiekiais kiekvieną dieną. Daugiau žolės, nei žuvys sugeba suėsti per kelias valandas, mesti į tvenkinį nereikėtų, nes nesuėstai žolei yrant pradės kauptis dumblas. Intensyviai auginant šias žuvis geriau ir pigiau šerti nupjauta žole nei kombinuotais pašarais.

Baltasis amūras

Baltasis amūras - tai viena iš didžiausių karpinių žuvų, užauganti iki 30-50 kg svorio ir daugiau nei 1 m ilgio. Baltojo amūro kūnas yra kresnas, kakta plati, nugara gelsvai pilkos spalvos, šonai šviesiai auksinio atspalvio. Jo žvynai stambūs su tamsiomis dėmelėmis pakraščiuose. Auginami ežeruose ir tvenkiniuose. Ši žuvis vardą gavo nuo upės pavadinimo, nes natūraliai paplitę Amūro ir Kinijos upių baseinuose - ežeruose ir lėtos tėkmės upėse. Auga greitai. Subręsta per 6-8 metus. Amūrai yra pakankamai atsparūs deguonies stygiui. Nors kritinė 3 mg/l ištirpusio deguonies koncentracija amūrams gali sukelti stresą, tačiau jie įstengia išgyventi ir sąlygomis, kuomet deguonies koncentracija siekia 0,2 mg/l. Paminėtina, jog jauni amūrai, ypač mailius, yra jautresni deguonies stygiui (0,41 mg/l yra žemiausia riba, prie kurios dar gali išgyventi).

Kaip veisiasi baltasis amūras

Kinijoje gyvenantys baltieji amūrai subręsta 3-5- aisiais gyvenimo metais. Amūrai neršia vasarą upėse, kai vandens temperatūra pasiekia 26-30 °C. Vislumas - 100-800 tūkst. ikrelių. Jie yra pusiau pelaginiai, pilkšvai melsvi ar oranžiniai, su labai didele periviteline ertme, 4,2-5,3 mm. Embrionai, kuriuos neša srovė, vystosi apie 2 paras, 55-65 laipsniadienius. Išsiritusios lervos skaidrios. Kai mailiaus ilgis pasiekia ~ 6,5 mm, atsiranda krūtininių pelekų užuomazgos, pradeda pigmentuotis akys, o kai ilgis - 7,5-8,0 mm, rezorbuojasi trynio maišelis, formuojasi ir prisipildo dujų plaukiojamoji pūslė, lervos pradeda aktyviai plaukioti, vystosi neporiniai pelekai. Kai ilgis ~ 10-14 mm, susiformuoja dvikamerė plaukiojamoji pūslė, spinduliai visuose pelekuose, o kai ilgis ~20 mm - pradeda formuotis žvynai, ir lervos virsta mailiumi. Jaunikliai minta zooplanktonu ir dumbliais, suaugusios - vandens augalais.

Natūraliomis sąlygomis baltieji amūrai Lietuvoje nesiveisia, kadangi jų gebėjimą daugintis riboja vandens temperatūra - ji turi būti bent 26 °C. Tik keliuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose pavyko dirbtinai išnaršinti šias žuvis.

Baltojo amūro auginimas

Baltieji amūrai, dar vadinami „vandenų karvėmis", saugo vandens telkinius nuo užžėlimo. Kadangi amūrai negali daugintis natūraliomis sąlygomis, taip netgi paprasčiau suvaldyti jų veiklą, nes visada galima žinoti, kiek telkinyje yra žuvų ir kokį poveikį jos gali turėti esamai augmenijai. Maži, pirmamečiai, amūrai daugiausiai minta zooplanktonu, zoobentosu. Antramečiai maistui renkasi švelnias, minkštas vandens žoles. O štai kilograminiai, trimečiai ar keturmečiai, jau pajėgūs švariai nuėsti ne tik telkinio dugną, bet ir svyrančias pakrančių žoles.

Jei jūsų tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos - padės stambesni amūrai. Dideli gali išvalyti vandens telkinį nuo beveik visų vandens augalų. Tik prieš jų įsigyjant pagalvokite, ar amūrai nesunaikins dekoratyvinių vandens telkinio augalų. Metinukai amūrai ėda tik labai švelnias žolytes, dvimečiai - maždaug 40 proc. vandens augalų rūšių, o jau trimečiai - 70 proc., iš bado net lelijų pakramsnoja, bet nemėgsta meldų, vikšrių, elodėjų. Dėl skanesnio kąsnelio amūrams nesunku gerokai šoktelti virš vandens ir nukąsti geidžiamą pakrantės augaliuką - kad ir nendrės stiebelį. Jie ėda ir žolę, kurią į tvenkinį supilsite nušienavę pievelę - ypač mėgsta kiaulpienes. Įžuvinant vandens telkinius amūrais reikėtų laikytis specialistų rekomendacijų.

Jei esate prisiekę žvejai, amūrai paliks jums įspūdį. Jie kimba ant įvairių masalų, tame tarpe ir ant kabliuko užrištos žolės ar pienės žiedo, sliekų, kukurūzų grūdų, duonos tešlos. Traukiant priešinasi ne prasčiau už lašišą. Neriebi jų žuviena tikrai verta dėmesio. Daline alternatyva baltajam amūrui, kovojant su nepageidautina vandens augmenija, galėtų būti nebent gausiai auginami karpiai, aktyviai knisantys dugną, išknisantys augalus, sudrumsčiantys vandenį ir taip apsunkinantys nepageidaujamos augmenijos vegetavimą.

Baltojo amūro žvejyba

Ėda amūrai batoną. Pripratinus prie jo jį bus nesunku pagauti. Gaudoma kaip museline, be plūdės ir švino tik su kabliuku. NAt kabliuko dedamas batonas.

Amūrų įžuvinimo rekomendacijos ir normos (kai žuvies vidutinis svoris 1 kg)

Vandens ploto padengimas augalais	Rekomenduojamas amūrų skaičius
10 - 20%	1 amūras 4 arams
20 - 40%	1 amūras 2 arams
40 - 60%	1 amūras 1 arui
Daugiau 60%	2 amūrai 1 arui

Ėsdama vandens augalus ši žuvis ne tik labai greitai augina savo masę, bet ir pagerina hidrologinį vandens telkinių režimą, juose valydama nereikalingą augmeniją, tuo pačiu skatindama augti kitų žuvų mitybos bazę. Vasarą amūrai labai intensyviai maitinasi, per dieną suėsdami beveik tiek pat, kiek sveria patys. Kad amūro svoris padidėtų 1 kg, jam reikia suėsti 20-30 kg žolių. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai į natūralius vandens telkinius įleidžiamos trimetės ar vyresnės žuvys. Baltasis amūras nereiklus vandenyje esančiam deguonies kiekiui, atsparus infekcijoms bei ligoms.

Amūrais vasaros laikotarpiui galima įžuvinti žolėmis apžėlusius, mažus ir rizikingus dėl išdusimo pavojaus vandens telkinius (balas) didesnėmis nei 300 gramų žuvimis, kurias, jau gerokai paaugusias, rudeniop galima būtų išgaudyti ir žiemą netektų pergyventi dėl jų likimo. Tai pats protingiausias ir pigiausias sprendimas - vasarą išvalysite žolėmis apaugusį vandens telkinį, o rudenį turėsite šviežios skanios žuvies.

Nepatartina amūrų leisti į naujus vandens telkinius prieš įsitvirtinant augalams, nes tai gali nulemti visišką vandens telkinio „apnuoginimą". Tai būtų ne ką menkesnė problema, nei per didelis užaugimas, kadangi bus prarandami makrobestuburiams, kitoms žuvims ir gyvūnams reikalingi maisto šaltiniai, buveinės ir nerštavietės. Žinoma, jeigu to ir siekiama, tuomet didesnis kiekis amūrų leis greičiau pasiekti norimą rezultatą.

Amūrų auginimas
Amūrai labai rimtas priešininkas.

Vandens telkinių įžuvinimas amūrais

Kad ir kokios paskirties bebūtų vandens telkinys, jį įžuvinant tinkamai parinktos žuvų rūšys, jų kiekis ir suleidimo proporcijos gali padėti išspręsti daugumą iki tol buvusių problemų: vandens skaidrumo, užžėlimo, dumblėjimo. Žuvų polikultūra (įvairovė) vandens telkinyje - geriausias ekologinis sprendimas šiems tikslams pasiekti. Polikultūroje kiekviena rūšis atlieka savo vaidmenį.

Pagal AB "Išlaužo žuvis" medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Tvenkiniai, žuvies auginimas, prekyba mailiumi, Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė