Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2011 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 3D-402
PAŠARŲ IR KRAIKO SANDĖLIŲ TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 06:2011
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pašarų ir kraiko sandėlių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 06:2011 (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant ir eksploatuojant siloso, šienainio, šieno ir kraiko sandėlius gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės ūkiuose ir leidžia įgyvendinti svarbiausias nuostatas, garantuojančias pašarų ir kraiko kokybę, švarią aplinką ir saugų darbą.
2. Pašarų ir kraiko sandėliai statomi gyvulininkystės, paukštininkystės ir žvėrininkystės ūkių gamybiniuose centruose arba ūkininkų sodybų gamybinėje zonoje.
3. Pašarų ir kraiko sandėliams statyti vieta parenkama atsižvelgiant į technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
4. Pašarų ir kraiko sandėliams turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, privažiavimo keliai ir technikos manevravimo aikštelės, nuotekų tvarkymo įrenginiai.
5. Teritorija apie statinius turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius.
6. Projekto technologinėje dalyje turi būti nustatomos pastatų, patalpų ir išorės įrenginių kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
7. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti nurodytų teisės aktų reikalavimams.
II. TEISĖS AKTAI
8. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
8.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701);
8.3. Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio
17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908);
8.4. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594);
8.5. Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522);
8.6. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 (Žin., 2007, Nr. 23-902; 2009, Nr. 88-3777);
8.7. Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492);
8.8. Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 01:2009, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu
Nr. 3D-602 (Žin., 2009, Nr. 102-4272);
8.9. Kiaulidžių technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 02:2010, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m sausio 27 d. įsakymu Nr. 3D-50 (Žin., 2010, Nr. 14-682);
8.10. Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 (Žin., 2010, Nr. 146-7510).
III. APIBRĖŽTYS
9. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
9.1. daugiatūrė tranšėjinė silosinė – tranšėjinė silosinė, pertvaromis suskirstyta į atskirus tūrius;
9.2. savitasis oro kiekis – oro kiekis, reikalingas vienai tonai produkto (grūdų, šieno ir kt.) išdžiovinti aktyviąja ventiliacija per jo kokybei saugų laikotarpį, reiškiamas m3/t;
9.3. savitasis oro srautas – oro srautas, reikalingas produktui (grūdams, šienui ir kt.) išdžiovinti aktyviąja ventiliacija per jo kokybei saugų laikotarpį, reiškiamas m3/(t·h);
9.4. savitasis vandens kiekis – vandens kiekis, reikalingas išgarinti iš džiovinamo produkto (šieno, grūdų ir kt.), kad jis būtų tinkamo laikyti drėgnio, reiškiamas kg/t;
9.5. silosas – pašaro rūšis, natūralaus rauginimo arba cheminio konservavimo būdu pagaminta iš natūralaus drėgnio arba pavytintos iki 65–75 proc. pašarinių augalų masės;
9.6. silosavimas – pašarinių augalų konservavimo būdas rauginant juos pieno rūgštimi arba cheminio konservavimo būdu anaerobinėje aplinkoje;
9.7. silosinė – bokšto arba tranšėjos tipo (gali būti įleistas į žemę) statinys su skysčiui nepralaidžiu dugnu ir šonais pašarams konservuoti ir laikyti;
9.8. šalinė – daržinės dalis, kurioje laikomas šienas, šiaudai arba kiti išdžiovinti žoliniai augalai;
9.9. šienainis – siloso rūšis, pagaminta iš pavytintos iki 45–55 proc. drėgnio žolės ir išlaikyta anaerobinėje (anglies dioksido) aplinkoje;
9.10. šienas – natūraliai ar aktyviąja ventiliacija iki 17 proc. drėgnio išdžiovinta žolė;
9.11. tranšėjinė silosinė – įleista į žemę arba antžeminė silosinė su dviem arba trimis sienelėmis pašarams (silosui, šienainiui) konservuoti ir laikyti. Tranšėjinė silosinė gali būti vienatūrė ir daugiatūrė;
9.12. vienatūrė tranšėjinė silosinė – tranšėjinė silosinė, pertvaromis nesuskirstyta į atskirus tūrius.
IV. TRANŠĖJINIŲ SILOSINIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
10. Projektuojant tranšėjines silosines silosui ir šienainiui gaminti ir laikyti (toliau – silosinė), be šių Taisyklių, būtina vadovautis Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis ŽŪ TPT 01:2009.
11. Silosinės statybos vieta turi būti sausa, gruntinio vandens lygis – ne aukščiau kaip 0,5 m nuo silosinės dugno paviršiaus.
12. Atstumas nuo silosinių iki ūkio gamybinių pastatų nenormuojamas, silosines galima blokuoti su galvijų pastatais. Nuo įleistų į žemę silosinių iki taip pat į žemę įleistų srutų kauptuvų ir skystojo mėšlo mėšlidžių privaloma išlaikyti 10 m atstumą.
13. Silosinės būna atviros arba įrengiamos stoginėse ir daržinėse.
14. Pagal tūrių skaičių silosinės būna vienatūrės arba daugiatūrės.
15. Vienatūrių ir daugiatūrių silosinių tipai pagal jų užkrovimo būdą:
15.1. antžeminės:
15.1.1. pervažiuojamos, su dviem šoninėmis sienelėmis;
15.1.2. pervažiuojamos, su dviem šoninėmis sienelėmis ir estakada šone silosinei užkrauti;
15.1.3. uždaru galu su sienelėmis iš trijų pusių;
15.1.4. uždaru galu su sienelėmis iš trijų pusių ir estakada šone ir (arba) gale silosinei užkrauti;
15.2. įleista į šlaitą su sienelėmis ir (arba) estakadomis iš vienos, dviejų arba trijų pusių.
16. Antžeminių silosinių dugnas turi būti 0,15–0,20 m aukščiau žemės paviršiaus. Paviršinės nuotekos iš gretimų plotų neturi patekti į silosinę ir kauptis prie pašarų. Silosinės dugnas turi būti įrengtas su nuolydžiais švarioms paviršinėms nuotekoms iš silosinės nutekėti, o užterštoms nukreipti į jų tvarkymo įrenginius.
17. Silosinės konstrukcijos turi būti nelaidžios skysčiams ir siloso sultims. Turi turėti nuolydžių, kanalų ir talpyklų sistemą silosavimo metu ištekėjusioms sultims surinkti.
18. Silosinės konstrukcijų paviršiai turi būti atsparūs vidutinio agresyvumo aplinkai, kurią sudaro iki 2,5 proc. pieno rūgšties, 0,5 proc. sviesto rūgšties ir pH 3,5–4,5 poveikis.
19. Silosinės dugno nuolydis į silosinės užkrovimo–iškrovimo pusę turi būti ne mažesnis kaip 0,01.
20. Aikštelių, esančių prieš silosinę, nuolydžio kampas į išorę turi būti ne didesnis kaip 6 o. Aikštelės turi būti su kieta danga, silosinės pločio ir ne mažiau kaip 10 m ilgio.
21. Silosinės sienelių aukštis pasirenkamas atsižvelgiant į ūkyje naudojamą techniką silosui ruošti ir jį paimti. Geriausias silosinės sienelių aukštis 1,5–4,5 m.
22. Įrengiant antžeminių silosinių užkrovimo estakadas, jos turi būti ne mažiau kaip 3,5 m pločio ir užvažiavimo ant jų įvažos nuolydis ne didesnis kaip 20 proc.
23. Nuo estakadų užkraunant silosinę jų sienelės turi būti 0,5 m aukštesnės nei važiuojamoji dalis.
24. Silosinės sienelės daromos vertikalios arba nuožulnios į išorę, tačiau ne daugiau kaip
10 proc.
25. Silosinės sienelės ir dugnas turi būti lygūs be plyšių, neišsikišę, lengvai valomi.
26. Silosuojant 75 proc. ir didesnio drėgnio masę silosinės sienelės turi būti apsaugotos nuo įšalimo apipilant jas gruntu savaiminio byrėjimo kampu arba kitaip apšiltinant. Iš viršaus toks silosas apšiltinamas šiaudų arba kitų medžiagų sluoksniu.
27. Silosinės sienelių viršuje turi būti įrengta 1 m aukščio apsauginė tvorelė.
28. Gelžbetoninės surenkamos silosinės sienelių konstrukcijos turi būti ne mažesnio kaip
35/45 MPa, monolitinės 30/37 MPa, dugnas 25/30 MPa mechaninio atsparumo ir vidutinio agresyvumo aplinkai, pritaikyto šalčiui atsparaus betono.
29. Silosinės ir teritorijos apie silosinę betono konstrukcijoms sutvirtinti draudžiama naudoti plaušą (sintetinę arba metalinę fibrą).
30. Silosinė turi būti tinkama bet kokio drėgnio silosui arba šienainiui gaminti ir jį laikyti.
V. SILOSO IR ŠIENAINIO RUOŠIMO REIKALAVIMAI
31. Siloso ir šienainio sluoksnio tankis silosinėje, atsižvelgiant į silosuojamus augalus, silosuojamos masės drėgnį ir sluoksnio storį, kinta nuo 500 iki 1000 kg/m3. Silosinės naudinga talpa apskaičiuojama dauginant siloso arba šienainio silosinėje užimamą tūrį iš tankio.
32. Apskaičiuojant silosinių talpą, jei nėra kitų reikalavimų, vadovautis šiais vidutiniais siloso ir šienainio tankio rodikliais:
32.1. 70 proc. drėgnio žolės siloso tankis – 700 kg/m3;
32.2. 70 proc. drėgnio kukurūzų siloso tankis – 750 kg/m3;
32.3. 45 proc. drėgnio šienainio tankis – 500 kg/m3.
33. Silosui ir šienainiui ruošti ūkiui reikalinga silosinių talpa apskaičiuojama įvertinus pašarų gyvuliams šerti poreikį, pridėjus 15 proc. pašarų draudimo fondo atsargą ir laikymo nuostolius.
34. Šviežiai nupjautos žalios masės, atvežamos silosuoti, drėgnis 80–85 proc., tankis transporto priemonėje 250–300 kg/m3, pavytintos žolės – 200–250 kg/m3.
35. Geriausias siloso masės drėgnis silosinėje 65–75 proc., pagaminto siloso pH 3,8–4,2, pieno rūgšties – iki 2,5 proc.
36. Kokybiškam silosui gauti didesnio drėgnio silosuojami augalai prieš dėjimą į silosinę pavytinami arba maišomi su mažesnio drėgnio priedais (smulkintais šiaudais arba klojamas šiaudų sluoksnis silosinės dugne), arba nuimami vėlesnės brandos (kukurūzai).
37. Siloso kokybei pagerinti į silosuojamą masę ruošimo metu įterpiami specialūs konservavimo priedai, stabdantys pašaro rūgimą ir gedimą, kai silosinė atidaroma pradėjus iš jos šerti gyvulius.
38. Geriausias šienainio masės drėgnis silosinėje 45–55 proc., pagaminto šienainio pH 4,4–5,5, pieno rūgšties – iki 1,5 proc.
39. Silosuojama žolės masė geriausiai suslegiama, kai atsižvelgiant į drėgnį ne mažiau kaip 80 proc. masės dalelių ilgis būna:
39.1. kai masės drėgnis 60–70 proc. – 5–10 mm;
39.2. kai masės drėgnis 70–75 proc. – 20–30 mm;
39.3. kai masės drėgnis 75–80 proc. – 50–70 mm.
40. Vaškinės brandos kukurūzai turi būti smulkinami iki 10 mm ilgio dalelių ir turi būti pažeista 95 proc. grūdų.
41. Šienainio masė ruošiant pašarą silosinėje smulkinama iki 30–50 mm ilgio dalelių.
42. Ruošiant silosinę užkrauti, jos sienelės ir ne mažiau kaip 0,5 m pločio dugno juosta prie sienelių turi būti užklojama sandarinamąja plėvele, likusią plėvelės dalį permetant per sienelę. Plėvelės plotis parenkamas toks, kad užpildžius silosinę ir likusią plėvelės dalį užklojus ant silosuojamos masės viršaus iš abiejų šonų užklota plėvelė ne mažiau kaip 1,0 m užklotų viena kitą. Ant silosuojamos masės viršaus po šiomis plėvelėmis dar papildomai dedama plėvelė sandarumui pagerinti.
43. Transporto priemonės, atvežusios masę, neturi važiuoti ant silosuojamos masės, kad neužterštų jos žemėmis. Atvežta masė į antžeminę silosinę turi būti išverčiama aikštelėje prieš ją ir mobilia technika, dirbančia silosinėje, sustumiama į silosinę ir joje paskleidžiama lygiu sluoksniu. Įleistoje į šlaitą silosinėje arba silosinėje su estakadomis atvežta silosuojama masė verčiama tiesiog į ją ir paskleidžiama lygiu sluoksniu.
44. Silosinė pradedama krauti paskleidžiant masę jos šonuose su nuolydžiu į vidurį, tačiau silosinėje dirbančios technikos skersinis pasvirimas, šiuo atveju į silosinės vidurį, neturi būti didesnis kaip 10 o. Su tokiu pat silosuojamo sluoksnio pasvirimu į centrą užpildoma visa silosinė ir, tik baigiant ją krauti, suformuojamas silosuojamos masės kaupas centre taip, kad nuo uždengtos plėvelės lietaus vandenys nutekėtų į aplinką.
45. Įvažiavimo ant slegiamos masės ir išvažiavimo (pakilimo ir nusileidimo) kampai turi būti ne didesni kaip 20 o.
46. Kiekvieno naujai tolygiai paskleisto ir išlyginto silosuojamos masės sluoksnio storis
(kai masės drėgnumas apie 70 proc.) ir jai suslėgti reikalingas traukos klasės traktorius pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Silosuojamos masės sluoksnio storis (kai masės drėgnumas apie 70 proc.) ir jai suslėgti reikalingas traukos klasės traktorius
Sluoksnio storis Traktoriaus traukos klasė ne didesnis kaip 20 cm 6-14 kN traukos klasės traktoriams ne didesnis kaip 50 cm 20-30 kN traukos klasės traktoriams ne didesnis kaip 70 cm 40-60 kN traukos klasės traktoriams
47. Vienatūrė tranšėjinė silosinė arba daugiatūrės tranšėjinės silosinės atskiras tūris turi būti užkrauti per 1–3 dienas, silosuojamą masę suslegiant ir uždengiant nuo aplinkos oro poveikio.
48. Silosuojama masė slegiama ratiniais arba vikšriniais traktoriais, slegiančiais silosuojamą masę 0,04–0,08 MPa. Masės slėgimą tęsti, kol slėgimo technikos vėžėse silosuojama masė įgaus blizgesį. Negalima masės slėgti, kol iš jos ims skirtis sultys. Sausesnė masė sunkiau slegiama, todėl ji turi būti smulkesnė ir slegiama ilgiau.
49. Silosuojama masė iškart po suslėgimo turi būti uždengta plėvele. Jei silosinė kraunama kelias dienas, baigus dienos krovimo darbus silosuojama masė turi būti iškart laikinai uždengiama plėvele. Kitą dieną, nuėmus šią plėvelę ir pradedant silosinę krauti, pirmiausia, ant suslėgtos masės užpilamas naujos masės sluoksnis ir tik tada pradedama slėgti masę. Per dieną turi būti sudedamas ne mažesnis kaip 0,8 m storio suslėgto siloso masės sluoksnis arba 1,0 m šienainio suslėgtos masės sluoksnis.
50. Silosuojamos masės temperatūra neturi pakilti aukščiau kaip iki 30–35 oC, todėl ji turi būti greitai ir gerai suslėgta ir patikimai izoliuota nuo aplinkos oro.
51. Iš rauginamos siloso masės per pirmąsias 10–15 dienų išsiskiria 80 proc. siloso sulčių. Iš 85 proc. drėgnio silosuojamos masės gali išsiskirti sulčių iki 15 proc. viso masės kiekio. Kai silosuojama masė yra 71 proc. ir mažesnio drėgnio, sulčių neišsiskiria, tačiau visais atvejais prie silosinės turi būti ne mažesnio kaip 1,0 m3 talpos sulčių surinkimo kauptuvas, iš kurio susikaupusios siloso sultys turi būti šalinamos kasdien, o esant didesniam jų kiekiui – dažniau. Siloso sultys išvežamos į esamas talpyklas (skystojo mėšlo mėšlides arba srutų kauptuvus ir kt.) arba praskiedžiamos vandeniu santykiu 1:1 ir naudojamos kaip trąša.
52. Silosinės plotis ir sienelių aukštis apskaičiuojamas įvertinant tai, kad kiekvieną dieną sušeriamo pašaro atpjaunamo sluoksnio storis per visą silosinės skersmenį būtų ne mažesnis kaip: siloso 0,25–0,30 m, šienainio – 0,4 m. Darant pertraukas tarp siloso ir šienainio ėmimo, atpjautos masės paviršius turi būti uždengiamas plėvele.
53. Silosuojamai masei sandarinti naudojamos bespalvės, baltos, juodos ir dviejų spalvų (viena pusė balta, kita juoda) 0,10 mm, 0,15 mm ir 0,20 mm storio polietileno plėvelės. Naudojama
0,10 mm storio plėvelė yra laidi orui, todėl naudojama tik papildomam sandarinimui – siloso paviršiui uždengti, kai silosinė užkraunama per kelias dienas. Baigus krauti silosą jis papildomai dengiamas kita, storesne, stabilizuota, ultravioletinių saulės spindulių poveikiui atsparia plėvele, užsandarinant visus pakraščius.
54. Pavasarį silosuojama masė silosinėje turi būti dengiama ne plonesne kaip 0,20 mm storio baltu paviršiumi plėvele. Tokia plėvele uždengtą siloso masę galima išlaikyti dvejus metus. Rudenį silosuojama masė, jei bus sušeriama per tvartinį laikotarpį, turi būti dengiama juoda 0,15 mm storio plėvele.
55. Silosuojamą masę uždengianti ir užsandarinanti plėvelė turi būti prispausta tankiai uždėtais slėginiais (padangomis, smėlio maišais, presuotų šiaudų ryšuliais) ir, jei būtina, dar uždengiama specialiu tinklu, kad būtų apsaugota nuo paukščių. Tolesniam naudojimui netinkamos padangos, plėvelė ir kitos medžiagos turi būti tvarkomos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
56. Žolės silosui gaminti naudojamų žolių natūralaus byrėjimo šlaito kampas, esant masės dalelių ilgiui 20–50 mm, supylimo į silosinę metu siekia: pievų žolei – 40–49 o; vikių ir avižų mišiniui – 36–50 o; dobilams, liucernai – 37–50 o.
57. Žolės masės slėgimo metu pjaustinių vidaus trinties ryšiai dėl išsiskiriančių sulčių didėja, todėl suslėgtos žolės masės natūralaus byrėjimo šlaito kampas gali siekti 70 o ir daugiau. Ši žolės masės savybė panaudojama silosuojant masę kaupuose, silosavimo metu suformuojant kaupus su stačiomis sienelėmis.
58. Kukurūzų siloso tankis (sausąja medžiaga ir natūralaus drėgnio), kg/m3 pašaro kiekiui tranšėjinėje silosinėje apskaičiuoti pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Kukurūzų siloso tankis (sausąja medžiaga ir natūralaus drėgnio), kg/m3 pašaro kiekiui tranšėjinėje silosinėje apskaičiuoti
Sausosios medžiagos proc. |
Silosuojamos masės sluoksnio storis tranšėjinėje silosinėje, m |
|||||
1,5 |
2,0 |
2,5 |
||||
Tankis kg/m3 |
||||||
sausosios medžiagos |
natūralaus drėgnio |
sausosios |
natūralaus drėgnio |
sausosios medžiagos |
natūralaus drėgnio |
|
25 |
183 |
730 |
193 |
770 |
200 |
800 |
30 |
204 |
680 |
216 |
720 |
225 |
750 |
35 |
217 |
620 |
231 |
660 |
245 |
700 |
59. Žolės siloso tankis (sausąja medžiaga ir natūralaus drėgnio), kg/m3 pašaro kiekiui tranšėjinėje silosinėje apskaičiuoti pateiktas 3 lentelėje.
3 lentelė. Žolės siloso tankis (sausąja medžiaga ir natūralaus drėgnio), kg/m3 pašaro kiekiui tranšėjinėje silosinėje apskaičiuoti
Sausosios medžiagos proc. |
Silosuojamos masės sluoksnio storis tranšėjinėje silosinėje, m |
|||||
2,0 |
3,0 |
4,0 |
||||
Tankis kg/m3 |
||||||
sausosios medžiagos |
natūralaus drėgnio |
sausosios medžiagos |
natūralaus drėgnio |
sausosios medžiagos |
natūralaus drėgnio |
|
24 |
169 |
705 |
190 |
791 |
205 |
852 |
26 |
175 |
674 |
196 |
754 |
211 |
810 |
28 |
181 |
646 |
202 |
720 |
216 |
772 |
30 |
186 |
620 |
207 |
689 |
221 |
738 |
32 |
191 |
597 |
212 |
661 |
226 |
707 |
34 |
195 |
575 |
216 |
636 |
231 |
679 |
36 |
200 |
555 |
220 |
612 |
235 |
653 |
60. Pašarų nuostoliai tranšėjinėje silosinėje gali siekti, proc.:
60.1. siloso (65–75 proc. drėgnio) 5
60.2. šienainio (45–55 proc. drėgnio) 10
61. Ruošti silosą kaupe ant grunto ar kieto pagrindo aikštelės leidžiama, kai silose yra ne mažiau kaip 28 proc. sausųjų medžiagų. Iš silosuojamos masės neturi ištekėti sulčių. Kaupo krovimo vietoje įrengiami nuolydžiai švarioms paviršinėms nuotekoms nuo siloso kaupo ir aikštelės teritorijos nutekėti. Kaupo krovimo vietoje paklojama plėvelė ir siloso kaupas kraunamas laikantis tų pačių reikalavimų kaip ir užkraunant silosines. Siloso kaupo šonams formuoti galima panaudoti šiaudų, siloso ritinius ir ryšulius, ar atramai tinkamas greta esančių statinių konstrukcijas.
62. Geriausias silosuojamos polietileno žarnose, ritiniuose ir ryšuliuose masės drėgnis
55–65 proc. Ritiniai ir ryšuliai sandarinami apvyniojant juos 4–6 sluoksniais specialios paskirties 0,019–0,025 mm storio balta, šviesiai žalia arba žalia rulonavimo plėvele.
63. Ruošiant silosą polietileno žarnose joms kloti aikštelė parenkama su nuolydžiu, kad prie jų nesikauptų paviršinės nuotekos. Silosą iš žarnų reikia pradėti imti nuo žemiausios aikštelės vietos.
64. Siloso ir šienainio ritiniai ir ryšuliai turi būti iš karto suvežami iš lauko ir saugomi sausoje aikštelėje vienu arba keliais sluoksniais, kraunant juos laiptuotai, ir apsaugomi nuo paukščių. Turi būti numatytos priemonės apsaugai nuo graužikų. Ritiniai turi būti sustatomi galu.
VI. DARŽINIŲ IR STOGINIŲ ŠIENUI, ŠIAUDAMS IR KRAIKUI LAIKYTI ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
65. Projektuojant šieno, šiaudų ir kraiko laikymo daržines ir stogines (toliau – daržinės), be šių Taisyklių, būtina vadovautis gyvulių ūkių technologinio projektavimo taisyklėmis, kuriose numatyti tos paskirties ūkiams kiti daržinių projektavimo reikalavimai.
66. Daržinių statybos vieta turi būti sausa, gruntinio vandens lygis – ne aukščiau kaip 1,0 m nuo daržinės grindų paviršiaus.
67. Daržinių grindys turi būti ne mažiau kaip 0,3 m aukščiau žemės paviršiaus, kieto pagrindo.
68. Vadovaujantis gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais daržinės plotas negali viršyti 1000 m2. Statant didesnio ploto daržines, jos turi būti suskirstytos priešgaisrinėmis sienomis į patalpas, neviršijančias 1000 m2.
69. Daržinės matmenys nustatomi pagal daržinėse laikomų pašarų arba kraiko kiekį, įvertinus sandėliavimo nuostolius. Nustatant daržinės gabaritus turi būti įvertintas krovos darbų mechanizavimo technikos panaudojimo galimybės.
70. Sandėliuojamų stambiųjų pašarų ir kraiko drėgnis:
70.1. šieno – 17 proc.;
70.2. šiaudų (pašarui ir kraikui) – 20 proc.;
70.3. medžio pjuvenų ir drožlių iki 40 proc.;
70.4. durpių iki 45 proc.
71. Apskaičiuojant daržinių talpą, reikia atsižvelgti į tai, kad, sandėliuojant daržinėse per metus natūralūs šieno ir šiaudų (17–20 proc. drėgnio) nuostoliai vidutiniškai būna – 10 proc.
72. Vidutinis 17–20 proc. drėgnio šieno ir šiaudų bei pjuvenų ir durpių tankis kg/m3 :
72.1. presuoto šieno ir šiaudų 100 (skirto džiovinti aktyviąja ventiliacija);
72.2. presuoto šieno ir šiaudų 125–160 (laikyti be ventiliacijos);
72.3. palaido šieno (nesmulkinto) 50 (šviežiai sukrauto) – 70 (po 3 mėnesių);
72.4. palaido šieno (smulkinto) 70 (šviežiai sukrauto) – 95 (po 3 mėnesių);
72.5. palaidų šiaudų 40 (šviežiai sukrautų) – 50 (po 3 mėnesių);
72.6. durpių 150;
72.7. medžio pjuvenų 200.
73. Džiovinant šieną aktyviąja ventiliacija šalinėje jis suslūgsta iki 0,8 buvusio šalinės storio.
74. Šieno ir šiaudų (pašarui ir kraikui) laikymo daržinėse būdai:
74.1. šalinėse palaidas;
74.2. šalinėse palaidas smulkintas;
74.3. supresuotas į ritinius;
74.4. supresuotas į ryšulius.
75. Daržinės turi turėti sienų apatinėje dalyje ne mažiau kaip 1,2 m aukščio cokolinę atitvarą, atsparią smūgiams pašarų ir kraiko krovos metu (lentų, gelžbetoninių plokščių, mūro ar kitų medžiagų).
76. Daržinių ir stoginių bei teritorijos apie jas betono konstrukcijoms sutvirtinti draudžiama naudoti plaušą (sintetinę arba metalinę fibrą).
VII. ŠIENO DŽIOVINIMO AKTYVIĄJA VENTILIACIJA REIKALAVIMAI
77. Taikomos dvi šieno ruošimo technologijos:
77.1. nupjauta 80–85 proc. drėgnio žolė iki norminio 17 proc. drėgnio šieno išdžiovinama lauke;
77.2. nupjauta žolė iki 35–40 proc. drėgnio pavytinama lauke, o iki norminio 17 proc. drėgnio džiovinama daržinėje aktyviąja ventiliacija.
78. Jei šienas džiovinamas aktyviąja ventiliacija, šalinėje oro paskirstymo sistema įrengiama:
78.1. virš grindų po šaline įrengiant kilnojamus ortakius, kurie, baigus džiovinti, ištraukiami;
78.2. virš grindų po šaline įrengiant stacionarų oro paskirstymo ardyną;
78.3. grindyse po šaline įrengiant stacionarią oro paskirstymo sistemą, galimas sistemos vaizdas parodytas 2 priedo 1 pav.
79. Šienas džiovinamas aktyviąja ventiliacija kraunant pavytiną žolę į šalinę sluoksniais ir joje džiovinant. Didžiausias sluoksnių storis šalinėje toks: pirmojo – 2 m, antrojo – 1,5 m, trečiojo – 1,5 m. Užkrautą sluoksnį išdžiovinus iki 75 proc. reikalingo pašalinti drėgnio galima krauti kitą sluoksnį, tačiau skaičiavimuose reikia įvertinti abiem sluoksniams džiovinti reikalingą oro srautą.
80. Projektuojant aktyviosios ventiliacijos įrenginius būtina:
80.1. projektavimo užduotyje nurodyti pavytintos žolės, iš kurios ruošiamas šienas, drėgnį;
80.2. apskaičiuoti reikalingą išgarinti iš džiovinamos žolės savitąjį vandens kiekį mv kg/t sauso (17 proc. drėgnio) šieno, pagal lygtį:
mv = 1000 , (1)
čia:
mv – reikalingas išgarinti iš pavytintos žolės lyginamasis vandens kiekis kg/t;
W1 – pavytintos žolės pradinis drėgnis proc.;
W2 – išdžiovinto šieno norminis drėgnis proc.
80.3. sukrautą daržinėje pavytintą žolę išdžiovinti ne ilgiau kaip per 120 valandų;
80.4. atsižvelgti į tai, kad, šienas džiovinamas aktyviąja ventiliacija, kai per jį praeina 1 m3 oro, vidutiniškai netenka apie 1 g vandens;
80.5. apskaičiuoti reikalingą vienai tonai šieno išdžiovinti savitąjį oro kiekį Vl m3/t:
Vl = 1000·mv. (2)
81. Ortakių ir ardynų sistemą šalinėje projektuoti tokią, kad oro greitis v pagrindiniame ortakyje būtų ne didesnis kaip 10 m/s, paskirstymo ortakiuose ir po ardynu – ne didesnis kaip 5 m/s, o oro greitis džiovinamame sluoksnyje neviršytų 0,1 m/s.
82. Pasirinkę džiovinti kraunamo šieno šalinės sluoksnio storį l, m pagal 1 priedo 1 pav. pateiktą grafiką nustatome sluoksnio aerodinaminį pasipriešinimą hsl Pa.
83. Aerodinaminis oro pasipriešinimas šalinėje ir ventiliacijos sistemoje hpl Pa bus:
hpl = (1,1–1,2) hsl. (3)
84. Norint šieną išdžiovinti per nustatytą laikotarpį savitasis oro srautas, kurį reikės vidutiniškai per džiovinamą drėgno šieno sluoksnį prapūsti, sudarys 2600–3200 m3/(t·h) oro.
85. Turėdami aerodinaminį aktyviosios ventiliacijos sistemos pasipriešinimą hpl ir šieno kiekį tonomis vienoje šalinės ventiliacijos sistemoje, pagal aerodinamines ventiliatoriaus charakteristikas parenkame ventiliatorių.
86. Apskaičiuojame pasirinktu ventiliatoriumi aktyviąja ventiliacija galimą išdžiovinti šieno šalinės plotą pagal lygtį:
, (4)
čia:
A – šalinės plotas m2;
V – ventiliatoriaus našumas m3/h, esant džiovinamo sluoksnio aerodinaminiam pasipriešinimui hpl Pa;
τp – maksimali džiovinimo trukmė iki šieno kokybės menkėjimo (pelijimo) pradžios h;
Vl – vandeniui išgarinti reikalingas savitasis prapučiamo oro kiekis per šalinėje sukrauto šieno sluoksnį m3/t;
ρ – drėgno šieno tankis t/m3;
l – šalinės storis m.
87. Džiovinant įvairaus drėgnio šieną, kinta ir iš jo išgarinamo vandens kiekis, todėl šieną džiovinant esamais aktyviosios ventiliacijos įrenginiais, būtina apskaičiuoti galimą krauti džiovinamo šieno sluoksnio storį šalinėje. Leistinas drėgno šieno sluoksnio storis šalinėje l m apskaičiuojamas pagal lygtį:
. (5)
88. Džiovinti sukrauto pirmojo sluoksnio šieno šalinės storis turi būti lygus arba didesnis už atstumą nuo oro paskirstymo įrenginių iki šalinės šonų ir galo (vidutiniškai 1,5–2,0 m), ir 1,0–1,5 m iki šalinės priekio. Įleistos į grindis oro paskirstymo sistemos įrengimo schema parodyta 2 priede 1 pav.
89. Ventiliatoriui sukti reikalinga elektros variklio galia apskaičiuojama pagal lygtį:
, (6)
čia:
P – ventiliatoriui sukti reikiama elektros variklio galia W;
Vv – ventiliatoriaus sukuriamas oro srautas (našumas) m3/s, esant džiovinamo šieno sluoksnio aerodinaminiam pasipriešinimui hpl Pa;
hpl – ventiliatoriaus išvystomas pilnutinis slėgis Pa;
ηv – ventiliatoriaus naudingumo koeficientas;
ηp – ventiliatoriaus pavaros naudingumo koeficientas (kai ventiliatoriaus sparnuotė montuojama tiesiogiai ant elektros variklio, ηp = 1).
90. Projektuojant daržinės šalinių, kuriose džiovinama aktyviąja ventiliacija, matmenys ir ventiliacijos įrenginių matmenys derinami tarpusavyje, kad būtų užtikrintas tolygus oro paskirstymas ir per džiovinamo šieno sluoksnį prapučiamas reikiamas oro srautas.
91. Šieną džiovinant aktyviąja ventiliacija būtina nuolat stebėti aplinkos oro ir džiovinamo šieno santykinį drėgnį. Džiovinimo ventiliatoriai įjungiami tik tada, kai aplinkos oro santykinis drėgnis yra mažesnis už pusiausvirinį džiovinamų produktų drėgnį ir gali produktą džiovinti. Aplinkos oro santykinis drėgnis φ proc. ir temperatūros t oC vidutiniai daugiamečiai dydžiai, pagal Kauno meteorologijos stoties duomenis, pateikti 3 priedo 1 lentelėje.
92. Šienui džiovinti aktyviąja ventiliacija naudojami ašiniai arba išcentriniai ventiliatoriai. Ašiniai ventiliatoriai sukuria didesnį oro srautą, tačiau išvysto mažesnį slėgį, išcentriniai – sukuria mažesnį debitą, tačiau išvysto didesnį slėgį.
93. Džiovinimo aktyviąja ventiliacija metu būtina nuolat stebėti šalinėje šieno temperatūrą. Ji neturi pakilti daugiau kaip 30 oC. Pakilus temperatūrai iki 35 oC susidaro palankios sąlygos šiene esantiems pelėsiams daugintis, o temperatūrai pakilus iki 40 oC kinta baltymų struktūra, blogėja pašaro kokybė. Pakilus temperatūrai iki 70 oC ir daugiau šieno masėje prasideda cheminiai pokyčiai, dėl to šienas gali įkaisti iki savaiminio užsidegimo temperatūros.
94. Norint šieną džiovinti intensyviau, pučiamas į šalinę oras pašildomas šiluminiais generatoriais arba saulės kolektoriuose. Oro temperatūrą padidinus 1 oC, santykinis oro drėgnis sumažėja apie 5 proc., o drėgmės pašalinimas iš džiovinamų produktų sluoksnio padidėja apie 30 proc.
Pašarų ir kraiko sandėlių
Pašarų ir kraiko sandėlių
technologinio projektavimo
taisyklių ŽŪ TPT 06:2011 Pašarų ir kraiko sandėlių
technologinio projektavimo
taisyklių ŽŪ TPT 06:2011
3 priedas
2 priedas
Įleistos į grindis šieno džiovinimo ventiliacijos sistemos įrengimas
A – erdvinis ventiliacinės sistemos vaizdas; B – ventiliacinės sistemos išilginis pjūvis; Pagrindiniai įgilintos į grindis oro paskirstymo sistemos matmenys: a – oro paskirstymo sistemos ilgis; b – atstumas nuo sienos, prie kurios įrengtas ventiliatorius (b = 1,0–1,5 m); c – atstumas iki priešingos sienos arba oro paskirstymo sistemos (c = 1,5–2,0 m); d – atstumas nuo gretimos oro paskirstymo sistemos (d = 1,5–2,0 m); e – pagrindinio ortakio matmuo
Vidutinis santykinis aplinkos oro drėgnis procentais ir aplinkos oro temperatūra oC
Vidurio Lietuvoje (Kaune)
Paros valandos Birželis Liepa Rugpjūtis drėgmė, proc. temperatūra, oC drėgmė, proc. temperatūra, oC drėgmė, proc. temperatūra, oC 1 86 12,7 89 14,9 91 14,2 2 87 12,2 91 14,6 92 13,9 3 88 11,9 92 14,3 93 13,6 4 89 11,7 92 14,1 93 13,4 5 88 12,0 92 14,3 94 13,3 6 83 12,9 89 15,0 92 13,6 7 78 14,2 84 16,2 89 14,5 8 72 15,3 78 17,3 84 15,5 9 67 16,4 72 18,5 79 16,7 10 63 17,4 67 19,5 74 17,9 11 60 18,2 64 20,2 70 18,8 12 58 18,9 60 20,8 67 19,5 13 56 19,3 60 21,2 65 20,0 14 55 19,4 59 21,2 64 20,1 15 55 19,5 59 21,3 64 20,2 16 56 19,3 59 21,2 65 20,1 17 57 19,1 60 20,9 67 19,8 18 59 18,6 63 20,4 70 19,2 19 63 18,0 67 19,8 77 18,2 20 68 16,9 73 18,6 82 17,1 21 74 15,7 80 17,5 86 16,1 22 79 14,7 84 16,6 88 15,6 23 82 14,0 86 16,1 89 15,0 24 83 13,4 88 15,4 90 14,6 Vidutiniškai 71 15,9 75 17,9 80 16,7
technologinio projektavimo
taisyklių ŽŪ TPT 06:2011
1 priedas
Aerodinaminis šieno sluoksnio pasipriešinimas
Aerodinaminis šieno sluoksnio pasipriešinimas hsl priklausomai nuo pučiamo oro greičio ν:
ρo – drėgno šieno tankis kg/m3; ρs – sauso šieno tankis kg/m3; l – šieno sluoksnio storis šalinėje
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kaip atpažinti kiaulių marą, kaiulių maro diagnozavimas, profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės
Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus
Maistui ir pašarams auginamų vabzdžių auginimo taisyklės, kokius vabzdžius galima auginti maistui ir pašarams
Kaip rūpintis istoriškai prijaukintais gyvūnais: šunimis, katėmis, šeškais, triušiais, burundukais, papūgomis ir kitais naminiais paukščiais
Kaip auginti avis, tinkamiausios auginimui avių veislės, mėsinės avių veislės, avių priežiūra, bevilnės avys, avių maitinimas, avių ligos
Erkių ir uodų platinamų ligų požymiai šunims, erkių ir uodų pernešamų šunų ligų gydymas
Geriausia pašarinė žolė, kaip auginti pašarinę žolę, dirvos žolynams paruošimas, pašarinės žolės tręšimas
Triušiai, kaip auginti triušius, triušių maitinimas, triušių ligos, triušių veislės, narvai triušiams
Žolės paruošos siloso gamybai, žolės siloso gamybos technologija, technika ir įranga žolės silosui gaminti
Pieno įrangos dezinfekavimas ir plovimas, tešmens valymas ir valymo priemonės,
Vėdinimo - vėsinimo sistemos panaudojimas gali sukurti optimalų mikroklimatą paukštyne, sumažinti šilumos apkrovą paukščiams ir sumažinti jų gaišimą
Karvidės projektavimas, karvidžių tipai, fermos įranga, karvių šėrimo įranga, karvių melžimo įranga
Kaip auginti danielius, ar apsimoka auginti danielius, danielių priežiūra, maitinimas
Kaip tvenkiniuose auginti karpius, karpių priežiūra, karpių šėrimas, karpių ligos, karpių auginimo verslas
Plačiakakčių auginimas, kuo maitinasi plačiakakčiai, plačiakakčių mailius tvenkiniams, plačiakakčių mailiaus kaina
Kaip auginti šinšilas, šinšilos šėrimas, šinšilos ligos, šinšilų auginimo patalpos
Naujas teleskopinis krautuvas, teleskopinio krautuvo pasirinkimas, teleskopinio krautuvo dalys, NEW HOLLAND teleskopiniams krautuvams bei visai NEW HOLLAND statybinei technikai specialios finansavimo sąlygos. Palūkanos nuo 1,25%.
Kaip atpažinti pasiutusį gyvūną, vakcinacija nuo pasiutligės, kaip apsaugoti save ir augintinius nuo pasiutligės, kaip elgtis, jei įkando ar apdraskė nepažįstamas gyvūnas?
Mėšlo ir srutų iš šalinimas iš fermos, mėšlo kaupimas ir mėšlo panaudojimas.
Mobili melžimo įranga sutaupo daug resursų prižiūrint ganomą karvių bandą
Vištų auginimo sąlygos ir moderni vištidės įranga, vištų šėrimo įranga, vištidės projektavimas, vėdinimas, šildymas, apšvietimas
Geriausios melžimo aikštelės, kokią melžimo įrangą rinktis, pieno melžimo robotai, pieno aušinimo talpos
Elektrinis aptvaras gyvuliams, efektyviausi gyvulių ganymo būdai, perkeliami elektriniai piemenys
Šildantys anglies pluošto apklotai
Žuvų veisimas, žuvų pardavimas auginimui
Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...
Svarstyklės padėklų autokrautuvams, svėrimo įranga kaušin...
Kraninės svarstyklės, dinamometrai
Šildytuvai žemės ūkio pastatams. Žemės ūkio pastatų šildy...
Nepakeičiamas pagalbininkas sverti kroviniams Jūsų ūkyje ...
AniLEDlight apšvietimas fermoms, JOURDAIN fermų vidaus įr...
Pieno išpilstymo automatas Brunimat KS650
Pulsatorius, kolektorius, nerūdijančio plieno kibirėlis, ...
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau