Mėlynojo liežuvio liga

• 

Mėlynojo liežuvio liga žmonėms nepavojinga.

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus - avis, galvijus, ožkas, elnius, kupranugarius, lamas. Sunkiausia šios ligos forma serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau negu avys, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai.

Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, tačiau ji gali plisti vykstant prekybai - užkrėsti mašalai gali patekti oro keliu, būti pernešti vėjo arba transporto priemonių (sunkvežimių, lėktuvų ir pan.). Nustatyta, kad šiuo metu mėlynojo liežuvio ligą platina ir kitos mašalų rūšys, kurios prisitaikę ir veisiasi ne tik pietinėje, bet ir šiaurinėje Europos dalyje.

Ši liga, kaip ir kitos pavojingos ir greitai plintančios gyvūnų ligos, atneša didelius ekonominius nuostolius ūkiams. Serganti banda būna neproduktyvi, gali gaišti apie 70 proc. ir daugiau gyvulių. Šaliai gali būti taikomi apribojimai išvežti gyvulius į trečiąsias šalis.

Mėlynojo liežuvio ligos išplitimas

Iki 1998 m. Europa buvo laisva nuo gyvūnų mėlynojo liežuvio ligos, išskyrus atskirus atvejus, nustatytus Ispanijoje ir Graikijoje. Tačiau pastaraisiais metais Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai Europoje registruojami vis dažniau. Liga jau pasireiškė Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, Danijoje, Italijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Kipre, Maltoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Lenkijoje.

Daugelį metų tai buvo tik pietų Europos šalyse paplitusi liga, nes mašalams išgyventi oro temperatūra neturi nukristi žemiau +12ºC, o virusui daugintis reikia ne žemesnės kaip +15ºC temperatūros. Tačiau dažnėjantys Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai rodo, kad šios ligos epidemiologijoje vyksta pokyčiai, ligos rizika Europoje auga ir atneša vis didesnių nuostolių.

Teritorijos, kuriose taikomi ribojimai dėl Mėlynojo liežuvio ligos

Klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai

Klinikiniai galvijų ligos požymiai, kurie galvijams gali ir nepasireikšti:

• - išskyros iš šnervių;
• - kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;burnos ertmės patinimas ir išopėjimas
• - konjunktyvitas (paraudę ašarojančios akys);
• - patinę ir/arba paraudę speniai ir lytiniai organai;
• - nuovargis;
• - šlubavimas;
• - seilėtekis;
• - karščiavimas.

Klinikiniai avių ligos požymiai:

• - karščiavimas;
• - tirštos išskyros iš akių ir nosies;
• - seilėjimasis dėl burnos patinimo ir išopėjimo;
• - kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;
• - smarkiai šlubuojančios avys nenori keltis;
• - kraujosruvos odoje ir po ja;
• - sutinusi ir skausminga apynagė;
• - apsunkintas kvėpavimas;
• - mėlynas liežuvis;
• - avys aiškiai liguistos, pavargę, apatiškos.

Prevencija ir gydymas

Vienintelis efektyvus kovos su šia liga būdas - sergančių gyvūnų naikinimas, kitų ligai imlių gyvūnų vakcinavimas.

Siekiant užkirsti ligos plitimą, nustatomos 100 km apsaugos ir 50 km priežiūros zonos (iš viso 150 km apribojimo zona). Šioje zonoje galioja griežti gyvulių transportavimo apribojimai, naudojamos biosaugos priemonės, vakcinacija.

Jau sukurta vakcina nuo kai kurių sukėlėjo serotipų. Mokslininkų nuomone, vienintelė efektyvi profilaktikos priemonė, galinti sumažinti ligos plitimą - gyvulių vakcinacija.

Gyvulių augintojai neturėtų įsivežti galvijų, avių, ožkų iš mėlynojo liežuvio ligos apimtų teritorijų. Taip pat savo pačių ir viso gyvulininkystės sektoriaus interesų užtikrinimo labui įsitikinti, kad griežtai laikomasi reikalavimų, kovojama su ligos pernešėjais, atliekami tyrimai ir vykdomas tinkamas gyvulių sertifikavimas. Nuolat stebėti įvežtų gyvulių sveikatos būklę.

Įtarus mėlynojo liežuvio ligą, reikia nedelsiant kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar teritorinius VMVT padalinius.

VMVT visus gyvulius, kurie įvežami iš mėlynojo liežuvio ligos apimtų teritorijų, papildomai ištiria kliniškai, ima kraujo mėginius mėlynojo liežuvio ligos tyrimams.

Informacija gyvulių laikytojams

Galvijų, avių, ožkų, elnių ir kitų mėlynojo liežuvio ligai imlių gyvūnų laikytojai turi:

- susipažinti su Mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimais;

- susipažinti su Gyvūnų užkrečiamųjų ligų programa;

- dėl gyvūnų įvežimo iš kitų šalių iš anksto konsultuotis su VMVT teritoriniu padaliniu;

- atlikti mėlynojo liežuvio ligos tyrimus: jeigu įtariama liga, karantinuojamiems gyvūnams ir įvežtiems iš Europos Sąjungos valstybių ar jų regionų, kuriuose taikomi apribojimai.

VMVT inf