Gali leisti gyvulius ganyti prie vandens telkinių

• 

Pakrančių ir atvirų vietų užkrūmėjimas ir apaugimas aukštais žolynais be ganymo ir šienavimo jau seniai žinomas procesas. Pagaliau po 24 metų apie tai sužinojo ir Saugomų teritorijų tarnyba. Gegužės 11 dieną įstatymo pokyčiai pristatyti Seimo Kaimo reikalų komitete.

Ganiavos  varymas iš draustinių ir kitų "saugomų" teritorijų daugybei ūkininkų privedė prie gyvulių atsisakymo. Kai kuriose teritorijose anksčiau buvo suprasta kokios tokių draudimų pasekmės, deja gyvuliai į tvartus taip ir negrįžo. Dabar Saugomų teritorijų tarnyba užsiima gyvulininkyste pirkdama avis ir karves, tam leidžiami milijonai.

Posėdžio metu Seimo narys Kazys Starkevičius paprašė įvardinti koks saugomų teritorijų valdininkas ar valdininkai  buvo atsakingi už tokio nutarimo priėmimą. Posėdžio metu dalyvavo ir Rūta Baškytė, viena iš aktyviausių Saugomų teritorijų steigėjų. Tačiau greičiausiai neprisiminė kieno tai buvo sprendimas. Kazys Starkevičius paprašė tų valdininkų , dėl kurių ūkininkai mokėdavo baudas jų atsiprašyti. Juolab, kad yra žiniasklaidos per kurią nesudėtinga tai paviešinti.

Saugomų teritorijų valdininkai teisinosi, kad panašios klaidos buvo daromos ir užsienyje. Tačiau su šia situacija Lietuvoje aiškiai susidurta dar devinto dešimtmečio viduryje. Tada biologijos specialistams uždraudus ganiavą ir šienavimą Dūkstynos entomologiniame draustinyje susidarė situcija sukėlusi pavojų saugomo drugelio stepinio perlinuko egzistavimui. Gretimam Zujų kaimui tai buvo svarbios prievos ir uždraudus jie atsisakė gyvulių. Šiuo metu pievos palaikomos dirbtinai, gana dažnai padedant entuziastams. Apie tokią situaciją asmeniškai buvau papasakojęs 1994 metais itin uoliai Ūlos pakrančių "valymu"  užsiėmusiu Dzūkijos Nac. parko direktoriui. Deja mūsų saugomų teritorijų valdininkai žino geriausiai. Vėliau atsakingų, kaip taisyklė taip ir nerandama.

To pat posėžio metu buvo svarstoma ir kita įstatymo pataisa. Dėl sklypų saugomose teritorijose ir draustiniuose dalinimo be apribojimų, bet pagal tvarkymo planų sprendinius. Geografų suplanuoti planai yra tokie šaunūs, kad kai kurie kaimai  suplanuoti keturiomis lygiagrečiomis eilėmis.  Kas norės gyventi tose dviejuose eilėse, su namais užstatytais iš visų pusių, stipriai nesiaiškinama. Nelabai aiškinosi ir Seimo kaimo reikalų komiteto nariai. Daugiausiai nepasisekė tiems, kas jau tuose kaimuose gyvena.  Labiausiai pasiseks naujakuriams,  kurių sklypai atsiduria išorinėse kaimų dalyse. Ar suprasti tokio sprendimo poveikį reikės mažiau nei 24 metų ? Įdomu ko reikės imtis, kad pašalinti pasekmes.

Kaip minėjo saugomų teritorjų valdininkai, dalinimas bus galimas tik atskirais atvejais. Tas atskiras atvejis puikiai žinomas Strižaučiškės kaime, Stirnių hidrografiniame draustinyje kur darbietės Loretos Graužinienės dalis sklypo pateko į tvarkymo plano leidžiamos  statybos zoną. Tačiau šis įstatymo pakeitimas palies visas gyvenvietes esančias saugomose teritorijose. Tai leis nekontroliuojamą sklypų dalinimą ir naujų kolektyvinių sodų augimą paežerėse. Baisiausia, kad didelė dalis sklypų yra nekilnojamo turto "vystytojų" rankose ir labai tikėtinas šių sklypų panaudojimas kvartalinei poilsiaviečių statybai.

Sergejus Jeriomenko