Mėšlo tvarkymas fermose

2018-07-10 17:14   Peržiūros : 4391   Spausdinti


Mėšlo pašalinimas iš tvarto ir jo tvarkymas yra vienas iš svarbesnių gyvulininkystės verslo etapų. Pavyzdžiui, karvidėse nuo 10 iki 30 procentų darbo sanaudų užima mėšlo pašalinimas. Nuo 15 iki 30 proc. karvidės statybos lėšų tenka mėšlo šalinimo ir tvarkymo įrangai. Tačiau dar dažnai mėšlo šalinimas nurašomas į nuostolius, nors šiuolaikinių fermų savininkai padarė mėšlą paklausia preke galinčia ne tik atpirkti mėšlo šalinimo išlaidas, bet ir leidžiančia iš mėšlo gauti pelno.

Fermų savininkai turėtų daug dėmėsio skirti ne tik šiuolaikiškai gyvulių priežiūros įrangai, bet ir mėšlo šalinimo sistemai, kuri stipriai sumažina darbo sąnaudas, mėšle išsaugo trąšos sąvybes bei gali užtikrinti pelningą mėšlo pašalinimo procesą. Reikėtų negailėti investicijų į šiuolaikiškesnius mėšlo šalinimo įrenginius, geriausia įrengti ilgaamžius gelžbetoninius rezervuarus ir juos dengti, taip saugant aplinką nuo smarvės bei siekiant išsaugoti geresnės mėšlo kaip trąšos sąvybes.

Pagal naujausius reikalavimus, tolimesnis mėšlo saugojimas ir naudojimas reglamentuojami griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Mėšlo tvarkymo aplinkosauginius reikalavimus reguliuoja Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, o mėšlo tvarkymo statinių statybą ir projektavimą -  Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 03:2010

 

Mėšlo pašalinimas iš fermos

Vienas iš šiuolaikiškiusių būdų yra aukšto slėgio srove plaunami mėšlo kanalai. Mėšlo tako lovys yra apie 1,5 metro gylio. Kanalo gale vamzdžiais paduodamas aukšto slėgio (iki 16 a) skystis, kuris nuplauna susikaupusį mėšlą į skersinį kanalą. Skersiniame kanale tokiu pat būdu mėšlas nustumiamas į prieduobę. Visuose kanaluose turi būti pastovus vandens kiekis. Prieduobėje mėšlas maišomas, išplakamas, dalis gražinama vėl į plovimo sistemą, perteklinė dalis išpumpuojama į pagrindinį mėšlo rezervuarą. Rekomenduojama skysčius iš pieno bloko taip pat nukreipti į skersinį kanalą. Jei naudojamas kraikas arba nesmulkinti pašarai, skystas mėšlas turi būti būtinai smulkinamas, tam naudojami siurbliai su smulkintuvais. Siurbliai gali būti  išcentriniai arba panardinami.

Mėšlo šalinimo kanalas
Aukšto slėgio plovimo mėšlo tako skersinis lovys ir prieduobė

 

Taip pat naudojama savitakinio skysto mėšlo šalinimo technologija, kai skystas mėšlas pašalinamas periodinio veikimo savitakiais. Savitakio gale įrengiamas apie 10 - 15 centimetrų slenkstis pastoviam vandens lygiui palaikyti.   Skystas mėšlas nustumiamas  į skersinį kanalą tvarto viduryje ar jo gale. Iš čia mėšlas patenka į pirminio surinkimo rezervuarą (prieduobę), kur išmaišomas, kartais papildomai smulkinamas, dalis nukreipiama kanalų plovimui, perteklinė dalis perpumpuojama į pagrindinį mėšlo kaupimo rezervuarą.

Mėšlo šalinimo kanalas
Mėšlo tako lovys tirštam mėšlui šalinti su hidrauliniu transporteriu

Skysto mėšlo šalinimui grandiklinis transporteris uždengiamas grotelėmis. Šiuolaikiniai transporteriai gali būti ir hidrauliniai, nustumiantys mėšlą pirmiausia į skersinį kanalą, o iš jo tokiu pat hidrauliniu skreperiu į aukšto spaudimo kameras, iš kurių mėšlas pašalinamas į pagrindinį kaupimo rezervuarą.

Mėšlo šalinimo takas su dengtais latakais
Skysto mėšlo lovys uždengtas grotelėmis (abiejuose tvarto šonuose)

Daromi tarpiniai variantai, kai skreperiu mėšlas nustumiamas į skersinį kanalą, iš jo plaunamas į prieduobę.

Kraikiniuose tvartuose tirštas mėšlas iš takų šalinamas buldozeriu arba figūriniu buldozeriu. Pririštų gyvulių laikymo tvartuose mėšlo surinkimo takas turi būti 20 centimetrų įgilintas per visą jo plotį, valant figūriniu buldozeriu padaromas per tako vidurį neįgilintas takas.

Palaido gyvulių laikymo tvartuose daromi apsauginiai sienų ir gardo tvorų  borteliai.

Šalinimo traktoriumi trūkumas tas, kad palaido laikymo tvartuose reikia nuvaryti karves nuo mėšlo tako ir gana sunku jį išlaikyti švarų.

Tirštas mėšlas gali būti šalinamas grandikliniu transporteriu. Jis įrengiamas galvijų stovėjimo patalpos gale, atvirame 0,12 - 0,2 m gylio kanale.

 

Mėšlo kaupimo rezervuarai

Vieta skysto mėšlo kaupimo rezervuarui parenkama vieta netoli tvarto, kur patogu privažiuoti. Reikėtų įvertinti vyraujančios krypties vėjus ir parinkti vietą, iš nuo kurios vyraujantis vėjas neneš kvapų į gyvenamąsias ar darbo teritorijas, tačiau turi būti užtikrinamas natūralus vėdinimas. Mėšlo kaupyklos dugnas  turi būti įrengiamas 0,5 metro aukščiau gruntinio vandens lygio, į kaupyklos teritoriją neturi patekti paviršiniai ir gruntiniai vandenys, iš teritorijos į aplinką - srutos. Įgilinant gruntinę mėšlo kaupyklą daromas drenažas ir kontroliniai šuliniai gruntinių vandenų lygiui stebėti bei kontroliuoti, ar nepatenka srutos į gruntinius vandenis. Drenažiniai vamzdžiai klojami 1,5- 2 metrų atstumu priklausomai nuo grunto tipo ir gruntinio vandens gylio.


Mėšlidės ir rezervuaro statybos pradž
Mėšlidės ir rezervuaro statybos pradžia

Tirštam mėšlui kaupyklą galima įrengti ir toliau nuo tvarto, šalia numatomų tręšti laukų. Tačiau visais atvejais gruntas nuo mėšlo ir srutų turi būti apsaugomas hidroizoliuojančiu sluoksniu.


Pagal šiandieninius reikalavimus mėšlo saugykloje turi tilpti 6 mėnesių mėšlas. Tai netaikoma pusgiliems ir giliems kraikiniams tvartams, kur mėšlidės talpa gali būti mažesnė  nei 1 kaupimo periodo talpa.  Projektuojant mėšlo kaupyklą skaičiuojama, kad karvei reikia apie 13 m3, kartu su patenkančiais krituliais - apie 16 m3 mėšlidės talpos. Mėšlo rezervuaras gali būti gelžbetoninis, arba gruntinė mėšlidė (lagūna), kai  atsparia plėvele išklojama duobė.


Tiršto mėšlo saugykla
Tiršto mėšlo kaupykla arba silosinė

Gelžbetoninės mėšlides su danga mažiau pažeidžiamos išorės veiksnių,  yra ilgaamžiškesnės ir tai dažniausiai jas daro daug labiau atsiperkančias nei lagūninio tipo kaupykla. Taip pat gelžbetoninėse kaupyklose galima įrengti patikimą uždengimą bei ateityje jas pritaikyti biodujų gamybai.


Skysto mėšlo rezervuaras
Skysto mėšlo rezervuaras

Gelžbetoninių konstrukcijų skysto mėšlo mėšlidės ir srutų kaupiklių sienelės turi būti daromos iš 35/45 MPa, monolitinės - 30/37 MPa, dugnas iš tokio pat kaip ir sienelėms naudojamo  betono. Metalai turi turėti visam eksploatacijos laikotarpiui numatytą antikorozinę dangą, kitos įrengimo medžiagos taip pat turi būti didelio atsparumo agresyviai aplinkai. Kas 25 metrai rekomenduojama įrengti vertikalią deformacinę siūlę. Nors, pasak jų, šiltesniuose kraštuose deformacinė siūlė dažnai nedaroma,  tačiau Lietuvoje dėl didesnių temperatūrinių svyravimų susidaro didesnės įtampos betone, kas dažniausiai sąlygoja greitesnį konstrukcijų susidėvėjimą. Gelžbetoninės saugyklos įrengiamos iki 6 metrų aukščio.


Centrinė kolona tentui
Centrinė kolona tentininiam stogui

Uždengimui naudojamas tentas, kuris užvelkamas ant diržų, o šie ištempiami tarp sienelių ir rezervuaro centre įrengtos gelžbetoninės kolonos. Tente  padaromas uždengiamas langas mėšlo maišymui.

Gruntinės mėšlidės gali būti daromos ir virš žemės paviršiaus, ant pylimų.  Gruntinių mėšlidžių gylis būna iki 5-6 metrų. Klojant dugną plėvele, klojami ne mažiau kaip 2 sluoksniai atskirti 15 centimetrų smėlio sluoksniu. Plėvelės storis nuo 1-1,5 mm. Gruntinės mėšlidės gali būti daromos ir sutankinus, suplūkus 0,5 m storio molio sluoksnį. Paviršius uždengiamas nuo 1 mm storio plaukiojančiąja plėvele, kurioje įrengiami dujų išleidimo vožtuvai.

Gruntinių mėšlidžių įrengimo kaina maždaug perpus mažesnė nei gelžbetoninių kontrukcijų, tačiau tuo pačiu jose sunkiau išmaišyti ir išsiurbti kaupiamą mėšlą, taip pat nedengtose lagūnose prarandama daug azoto ir sumažėja mėšlo kaip trąšos vertė. Į iškastas lagūnas dažnai subėga paviršiniai vandenys.

Vakaruose kartais naudojamos mėšlidės iš guminės medžiagos pūslės, į kurias pumpuojamas mėšlas esant avarinėms situacijoms.

Tirštam mėšlui įrengiamos antžeminės atviros arba dengtos aikštelės. Konstrukcija priklauso nuo mėšle esančių sausųjų medžiagų kiekio. Tirštesniam, turinčiam daugiau kaip 25 proc. sausųjų medžiagų, mėšlui daromi borteliai, mažiau tirštam mėšlui daromos trys arba keturios ne žemesnės kaip 1,5 metro sienelės. Taip pat  įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras. Sukrautas mėšlas uždengiamas kraiku arba plėvele, kad nemalonus kvapas nesklistų į aplinką. Aikštelės daromos su nuolydžiu į pakrovimo pusę.

Skystas mėšlas turėtų būti maišomas, ypač prieš išvežimą.  Tam dažniausiai naudojami mobilūs propeleriniai maišytuvai su įvairaus ilgio alkūnėmis, leidžiančiomis išmaišyti mėšlą iki 30 metrų nuotoliu. Maišytuvai prijungiami prie traktoriaus, ekskavatoriaus, frontalinio ar teleskopinio krautuvo hidraulikos ir patogiai  valdomi iš kabinos. Maišytuvai turi būti pritaikyti mėšlidės dangai ir jos nepažeisti.

 

Mėšlo kvapo mažinimas

Mėšlo skleidžiama smarvė yra labai didelė problema gyvulininkystės plėtrai, ypač šalia gyvenviečių. Apie 50 proc. kvapų pasklinda laistant srutas ar purtant mėšlą laukuose, 20 proc. kvapų į aplinką patenka iš mėšlidės ir 30 proc. kvapų sklinda nuo fermų. Nemalonaus kvapo komponentų yra daug,  pagrindiniai - amoniakas (NH3) ir sieros vandenilis (H2S).

Nemalonus kvapas ne tik kenkia aplinkiniams, bet mažina  darbuotojų darbingumą bei gyvulių produktyvumą.

Amoniako daugiau išsiskiria nuo mėšlo paviršius, ten, kur yra daugiau oro, taip pat iš šlapimo. Todėl tvarte, jei yra pakankamas drėgnis, geriau ne gerinti mechaninį vėdinimą, o šalinti mėšlą ir šlapimą. Mėšlidės turėtų būti mažesnio paviršiaus ploto, tirštajam mėšlui jas geriau statyti aukštesnes.

Pats efektyviausias ir pigiausias  būdas sumažinti mėšlo kvapą yra tentinės dangos įrengimas. Ją galima naudoti mažiausiai keletą sezonų.

Šiaudų dangos taip pat stipriai sumažina amoniako garavimą. 10 centimetrų storio šiaudų sluoksnis ant skysto mėšlo paviršiaus kvapą gali sumažinti 60 procentų, 30 centimetrų sluoksnis  - 85 procentais.

Taip pat naudojamos mažai laidžios ar nelaidžios plėvelės uždengiančios paviršių. Gali būti naudojami ir įvairūs cheminiai reagentai ar biologinės priemonės kvapams mažinti.

 

Skysto mėšlo laistymas laukuose

Mokslininkų nuomone, šiuolaikinėje aukštų technologijų  žemdirbystėje iš dirvožemio paimama gerokai daugiau naudingųjų medžiagų nei sugrąžinama. Ypač sparčiai mažėja humuso, kurį geriausiai gali papildyti laukų tręšimas mėšlu.  Mėšlą laukuose draudžiama mėšlą  skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.  Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.


Mėšlo išlaistymas ribojamas savaitgaliais ir švenčių dienomis, laistant arčiau kaip 100 m. nuo namo reikia gauti savininko leidimą, 300 metrų nuo gyvenvietės - seniūnijos seniūno sutikimą.  Mėšlo laistymo sistemų yra daug. Mėšlas ant laukų gali būti purškiamas čiurkšle, išlaistomas tolygiai per vamzdelius jau augant pasėliams, srutovėžiai sujungiamisu arimo agregatais ir mėšlas per purkštukus įterpiamas į atverstą velėną.

Kvapui sumažinti skleidžiant mėšlą, galima laikytis kelių taisyklių.  Labai efektyvus mėšlo įterpimas į dirvą per parą nuo išlaistymo. Kvapas menkiau sklinda labai drėgną ir nevėjuotą dieną. Saulėtą vėjuotą dieną po šaltesnės nakties, kai oras kyla į viršų, taip pat yra tikimybė, kad kvapas greičiau išsisklaidys.

 

Biodujų gamyba iš mėšlo

Biodujos yra vertingas energetinis produktas, pagal energetinę vertę tik trečdaliu nusileidžiantis gamtinėms dujoms. Vertingiausia biodujų dalis - metanas, kurio biodujose gali būti iki 60 procentų. Gaunamos dujos gali būti iš karto naudojamas katiluose, pašalinus drėgmę ir sieros vandenilį gali būti naudojamos koogeneracinėse elektrinėse, arba, išvalius iki gryno metano, patiektos į gamtinių dujų tinklą.  Skystas mėšlas dažnai maišomas su kitais metano išsiskyrimą skatinančiais komponentais, pavyzdžiui, kukuruzų silosu, skerdyklų atliekomis.

Mėšlas, iš kurio pašalintos biodujos, nepraranda trąšos sąvybių ir toliau gali būti panaudotas kaip vertinga organinė trąša. Degazuotame mėšle amoniakinio azoto, kurį lengviau įsisavina augalai, būna 10- 15 proc. daugiau. Degazuotas mėšlas nenudegina lapų ir gali būti naudojamas vegetacijos periodu.

Biodujoms gaminti galima panaudoti tuos pačius gelžbetoninius mėšlo kaupimo rezervuarus. Rezervuarų sienelės ir viršus apšildomos, viduje išvedžiojami šildymo vamzdeliai, kad būtų palaikoma apie 40 laipsnių tempertūra. Rezervuaro viršuje ar šone statoma dujų gaudyklė, iš kurios siurbliai dujas paduoda į cisternas. Dažniausiai būna pastatomi keli rezervuarai biodujų gamybai, bei 1 - 2 panašaus dydžio rezervuarai perdirbto mėšlo sandėliavimui.

Biodujų jėgainę apsimoka statyti tuo atveju, jei yra galimybė naudoti ir kitas pigias bei energetiškai efektyvias žaliavas. Priklausomai nuo to biodujų, jėgainė atsiperka per 5 -10 metų. Skirtingos žaliavos išskiria skirtingą dujų kiekį: kukurūzai  išskiria 200m3/t, kiaulių mėšlas -  35 m3/t, riebalinės ir aliejaus atliekos  - 400-600 m3/t, žolė - 110 m3/t.

 


Kategorijos: Gyvulininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė, bitininkystė, Gyvulininkystės įranga
Mėšlo šalinimo takas su dengtais latakais

Mėšlo tvarkymas fermose

Mėšlo iš fermos pašalinimas, mėšlo kaupimas ir mėšlo panaudojimas. 

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijų šėrime

Mineraliniai vitamininiai papildai galvijams

Kaip parinkti vitamininiu spapildus galvijų šėrimui, mikroelementai karvių ir veršelių šėrimui 

Jaunas danieliaus patinas

Danielių auginimo verslas

Danielius auginti apsimokės mažo našumo žemese, kur kiti verslai bus nerentabilūs. 

Mėlynojo liežuvio liga

Šią ligą sukelia Culicoides genties uodų platinamas virusas, kuris dažniausiai užkrečia naminius ir laukinius atrajotojus 

Įžuvinimas

Kaip tinkamai įžuvinti vandens telkinį

Pagrindinės tvenkinio įžuvinimo taisyklės 

Karvidės statyba ir įranga

Pieno ūkiai ypač perspektyvūs maženio derlingumo dirvožemio rajonuose 

Kiaulių fermos koridorius

Kiaulių fermos įranga ir kiaulių auginimas

Kiaulių auginimo įrengimai ir įranga, fermos kiaulėms įrengimas 

avys

Avių veislių klasifikacija

Avių veislių kodai, veislės sutrumpinimas 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 22
Mobilūs melžimo aparatai, įranga, pieno talpos - gamyba, prekyba. Įvairūs varikliai, vandens siurbliai, generatoriai, skaitmeniniai generatoriai - didmeninė, mažmeninė prekyba.
Šiaulių g.30, Degionių k., Panevėžio r.
Telefonas: +370-45-553418, Mobilus: +370-699-97517, +370-682-37334 (skambinti tik remonto kls.), El. paštas: info@agregatai.lt
Galvijų fermų įranga, melžimo įranga, linijos ir aikštelės
Ulonų g. 16, Alytus
Telefonas: +370-315-53648, Mobilus: +370-699-42400, El. paštas: agrosacd@gmail.com
Svarstyklės, betono tyrimo prietaisai, betono mazgas, laboratorinė įranga, dozatorius, metalo detektorius, presas, įrengimų valdymas, kelių eismo saugos įranga
Mokslininkų g. 6A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2491010, El. paštas: info.lt@kemek.eu
1 2 3 4 5 ... 22
1 2 3 4 5 6
Produktai
Naujos kartos melžikliai

Trikampiai melžikliai

Melžimo aikštelė
Melžimo sistemos

Karvių melžimo aparatas, ožkų melžimo sistemos, melžimo l...

Melžimas į mobilias melžtuves

Melžimas į kibirėlius

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Mettler Toledo PDX Powercell skaitmeniniai svėrimo davikliai.
Automobilinės svarstyklės

Kombinuotos automobilinės svarstyklės, vienos ašies svars...

Gyvulininkystės reikmenys ir įranga
Gyvulininkystės reikmenys ir įranga

Įranga fermoms, karvidžių įranga, kiaulidžių įranga

Svarstyklės kėlimo/krovimo įrenginiams

Svarstyklės padėklų autokrautuvams, svėrimo įranga kaušin...

Kraninės svarstyklės

Kraninės svarstyklės, dinamometrai

Oro šildytuvai žemės ūkiui ir ne tik - MASTER
Oro šildytuvai žemės ūkiui ir ne tik - MASTER

Šildytuvai žemės ūkio pastatams. Žemės ūkio pastatų šildy...

Gelžbetoninės konstrukcijos automobilinės svarstyklės
Automobilinės svarstyklės ūkiui

Nepakeičiamas pagalbininkas sverti kroviniams Jūsų ūkyje ...

1 2 3 4 5 6