Biologinių preparatų nauda.

2015-09-23 09:38 Peržiūros : 195 Spausdinti

Prasidėjo intensyvus dirvų ruošimas kitų metų sėjai. Ne vienas ūkininkas susiduria su dirvos sutankinimo problemomis. Dirvų tankio ar kiečio didėjimo išvengti praktiškai neįmanoma, visi džiaugiasi įsigyta našia žemės ūkio technika, tačiau tik retas pagalvoja, kad naši technika kartu ir sunkesnė, o daugelis laukų tiesiog nepritaikyti tokiai sunkiai technikai. Antai, kad ir kombaino užsipildyto grūdais svoris viršija 20 tonų. Taip pat dirvos kiečio ir tankio didėjimą galima susieti su ne laiku atliekamais darbais, kai kas veržiasi dirbti fiziškai nesubrendusią dirvą. Tada sunki technika pažeidžia dirvos struktūrą, o optimali dirvožemio struktūra - viena svarbiausių sąlygų siekiant maksimalaus augalų derlingumo, nes nuo struktūros tiesiogiai priklauso dirvožemio vandens ir oro režimas bei maisto medžiagų prieinamumas. Kiek kartų per lauką važiuoja technika iki derliaus nuėmimo? Įdomiausia, kad daugelio skaičiavimai sutampa su mokslininkų teiginiais - 7 - 15 kartų. Dėl to susumavus technikos paliekamų vėžių plotį gaunasi, kad jų plotas du kartus viršija lauko plotą, o galulaukėse - iki 15 kartų. Dirvožemio deformacijos dėl technikos važiavimų tiesiogiai priklauso nuo metų laiko. Tyrimais nustatyta, kad žiemą važiuojant per dirvą ji deformuojasi mažiausiai, tačiau žiemą ir nevažinėjama. Didžiausias pavojus padidinti dirvos tankį ar kietį - rudenį ir pavasarį, kuomet dirvožemis persotintas vandeniu. Vasarą sutankinimo tikimybė priklauso nuo kritulių kiekio.

Mokslininkai atliko daug tyrimų ir sako, kad sunku įvertinti dirvožemio sutankinimo įtaką augalų produktyvumui, taip pat nelengva įvertinti ir ekonominius aspektus, nes skirtinguose laukuose gali skirtis dirvožemio tipai, sėjomaina, meteorologinės sąlygos ir t.t. Tačiau aišku viena, kad padidėjus dirvožemio tankiui, sutrinka vandens ir dirvožemio dujų apykaita. Neatsakingai dirbant žemę sunaikinamos stambiosios poros, o jomis kaip tik vyksta vandens judėjimas dirvožemyje. Daugiausiai problemų sukelia dujų apykaitos sutrikimai, nes deguonis nepatenka prie augalų šaknų. Kietame dirvožemyje sutrinka ir augalų šaknų prasiskverbimas į gilesnius sluoksnius, tai reiškia, kad šaknys, sutikusios pasipriešinimą, eikvoja daugiau energijos prasiskverbimui.

Ūkininkams aktualu, kokį žemės dirbimo būdą pasirinkti, kad mažiau pakenkti dirvai ir sutaupyti degalų. ASU mokslininkai, vadovaujami prof. E.Šarauskio, tyrė degalų sąnaudų pokyčius naudojant biologinius preparatus dirbant žemę diskiniu skutikliu ir ariant. Biologiniai preparatai žieminiuose kviečiuose naudoti pavasarį, dirvos kiečio ir degalų sąnaudų matavimai atlikti nuėmus derlių. Vertinant dirvožemio kietį nustatyta, kad kietis kontrolėje buvo 2,5 MPa (optimalus augalų šaknims 1,75 MPa). Panaudojus pavasarį Amalgerol, dirvožemio kietis nuėmus derlių buvo 2,2 MPa. Derinant Amalgerol su NitroTeam nustatytas dirvožemio kietis - 2,1 MPa, panaudojus Azofit dirvožemio kietis sumažėjo iki 1,9 MPa. Šis bandymas toje pačioje vietoje bus vykdomas 3 metus. Po pirmų metų bandymų matyti, kad nei vienu atveju dirvos kietis nesumažėjo iki optimalaus rodiklio, tačiau nereikia pamiršti, kad tyrimų metu dirvožemio drėgnis buvo 14 proc. Nuėmus derlių buvo vertinami agrocheminiai dirvožemio rodikliai. Kontrolėje P2O5 kiekis - 91 mg/kg dirvožemio, panaudojus NPK Magic - 111 mg/kg, Azofit - 113 mg/kg, Amalgerol ir Azofit derinį - 141 mg/kg. Kalio kiekis dirvožemyje labiausiai padidėjo taip pat naudojant Azofit ir Amalgerol bei Azofit derinį - 155 ir 144 mg/kg atitinkamai, o kontrolėje - 115 mg/kg.

Įvertinus degalų sąnaudas purenant dirvą 3 m. pločio diskiniu skutikliu naudojant biologinius preparatus degalų sąnaudos sumažėjo nuo 1,0 iki 2,5 l/h priklausomai nuo naudojamo preparato, o ariant 4 korpusų plūgu, degalų sąnaudos atskiruose variantuose sumažėjo nuo 0,8 iki 1,5 l/h.

Įvertinus žieminių kviečių derlingumą, didžiausias (2,1 t/ha) derliaus priedas nustatytas naudojant Amalgerol ir Azofit derinį, 1,6 t/ha prikulta daugiau naudojant Azofit bei NPK Magic (skirtingi variantai), 1,8 t/ha didesnis derlingumas buvo naudojant NitroTeam. Šiuo atveju azotobakterių preparatų efektyvumas neginčytinas, bet tarp preparatų esminio skirtumo nebuvo.

Tokie išsamūs tyrimai rodo, kad biologinius preparatus naudoti tikslinga, nes gaunamas ne tik derliaus priedas, bet taupomi degalai, gerėja dirvožemio savybės ir svarbiausia - mažiau teršiama aplinka.

Dirvožemio derlumą erozija naikina kaip ėduonis, o ūkininkai šį procesą stebi ramiai: