Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

2019-02-22 10:41   Peržiūros : 10522   Spausdinti


Žieminiai kviečiai Lietuvoje auginami ne tik kad nuo neatmenamų laikų, bet ir iš auginamų javų plotų - gausiausiai. Taikant šiuolaikinę agrotechniką Lietuvoje vidutiniškai prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių, tačiau 2015 metais kai kurie Joniškio, Pasvalio, Panevėžio, Šakių rajonų ūkiai iš kai kurių pasėlių plotų prikūlė net po 11-12 tonų kviečių iš hektaro. Kviečiai mūsų regione auginami net tik maistui, bet ir pašarui. Tačiau suvartojami ne tik kviečių grūdai, bet ir šiaudai. Kviečių šiaudai yra naudojami gyvulininkystėje tiek pašarui, tiek gyvulių kreikimui, o per paskutinius 15-20 metų šiaudai naudojami vietinio atsinaujinančio kuro gamybai.

Norint gauti gausų kviečių derlių didelę reikšmę turi ne tik geras dirvos įdirbimas, tinkama sėjomaina, sėja optimaliu laiku, atsparių veislių naudojimas, bet ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Tam reikalingas visas kompleksas apsauginių priemonių, kuris prasideda sėklos beicavimu. Norint efektyviai kovoti su kviečių ligomis ir kenkėjais reikalinga pažinti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, mokėti pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.

 

Dažniausiai sutinkamos ligos žieminių kviečių pasėliuose

Kietosios kūlės. Ši liga pažeidžia žieminių kviečių varpas, kurios pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos būna lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenusvyra, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi, ir sporos apkrečia visus grūdus. Kietosios kūlės dėl specifinio kvapo sugadina produkciją, kuri nebetinka nei maistui, nei pašarui.

Kietosios kūlės
Kietosios kūlės

 

Dulkančiosios kūlės. Šios ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose. Sergantys augalai nuo sveikųjų skiriasi tuo, kad vietoj normalių varpų išplaukėja tik stagarėliai, aplipę kūlėsporėmis. Pradžioje tamsi kūlėsporių masė būna padengta suplonėjusia grūdo luobele, kuri greitai suplyšta ir kūlėsporės pasklinda and gretimų augalų. Jomis kviečiai užsikrečia žydėjimo metu, kai patekusios ant žiedo kūlėsporės įauga į mezginę ir, formuojantis grūdui, grybiena įsikuria gemale.

Dulkančiosios kūlės
Dulkančiosios kūlės

 

Apsaugos priemonės. Veiksminga prevencinė priemonė yra atsparesnių kietosioms ir dulkančiosioms kūlėms kviečių veislių auginimas.

Sėklos beicavimas sisteminiais beicais yra veiksminga priemonė tiek nuo kietųjų, tiek ir nuo dulkančiųjų kūlių. Jie apsaugo dygstančius kviečių daigus nuo kūliagrybio prasiskverbimo į daigelį. Syngenta kviečių sėklos beicavimui rekomenduoja naudoti Celest Trio 060 FS (1,5-2,0 l/t), Maxim Extra 050 FS (1,5 l/t) arba Maxim Star 025 FS (1,5 l/ha). Taip pat galima būtų naudoti Maxim 025 FS (2,0 l/t), bet šis beicas veiksmingas tik nuo kietųjų kūlių. Nereikėtų suvėlinti žieminių kviečių sėjos, nes pasėjus į sausą dirvą, vyraujant sausiems orams, beicų veiksmingumas nuo kūlių gali sumažėti.

Pavasarinis pelėsis, pašaknio bei šaknų puviniai. Ši liga gali plisti ir per sėklą, ir per dirvą. Pavasariniam pelėsiui stipriai išplitus, nutirpus sniegui matyti išgedusių, nubalusių žiemkenčių plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienių balkšvų, vandeningų dėmių. Ligoti augalai blogiau vystosi, auga, dera. Pašaknio ir šaknų puvinius sukelti gali įvairūs sukėlėjai, bet dažniausiai kviečių pašaknį pažeidžia fuzarioziniai grybeliai ir dryžgribis - Cochliobolus sativus. Ligos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose ir sėklų paviršiuje, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Išlikę auga skurdūs ir silpni. Vėliau ligos sukėlėjai pažeidžia krūmijimosi mazgą ir apatinį tarpubamblį, todėl nuo išplitusio pašaknio puvinio kviečių derlius gali būti ženkliai mažesnis. Dėl pašaknio pažeidimų kviečiai tampa jautresni išgulimui, o išgulę duoda menkesnį derlių. Išaugę grūdai būna blogos kokybės, dažnai užkrėsti fuzarioziniais grybais ir užteršti mikotoksinais.

Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus
Pavasarinio pelėsio pažeidimai tirpstant sniegui ir vegetacijai atsinaujinus


Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų
Kairėje - sveiki daigai, dešinėje - pažeisti pašaknio ligų

 

Apsaugos priemonės nuo pavasarinio pelėsio ir pašaknio bei šaknų puvinių gali būti prevencinės, kaip sėjomainos laikymasis, kai kviečiai sėjami po rapsų, ankštinių augalų ar kitų ne varpinių augalų. Reikėtų vengti kviečius sėti po kukurūzų, nes jų liekanos būna gausiai užkrėstos fuzariozių sukėlėjais. Kita prevencinė priemonė - gilus dirvos dirbimas, kai augaliniai likučiai užariami. Tačiau veiksmingiausia priemonė nuo pašaknio ligų yra tinkamas sėklos paruošimas ir išbeicavimas efektyviais beicais. Rekomenduojama naudoti veiksmingus beicus fludioksonilo pagrindu. Vienas jų - Celest Trio 060 FS, kviečiuose registruota norma yra 1,5-2,0 l/tonai sėklos. Tai veiksmingas beicas nuo visų su sėkla plintančių ligų sukėlėjų. Panašaus veikimo beicas yra Maxim Extra 050 FS, jo registruota norma 1,5 l/t. Žieminių javų sėklos beicavimui puikiausiai tinka gerai žinomas beicas Maxim 025 FS, jo norma 2,0 l/ha. Galiausiai kviečiuose yra registruotas ir Maxim Star 025 FS, jo norma 1,5 l/tonai sėklos, tačiau naudojant šią normą, kai sėkla yra gausiai užkrėsta pavasarinio pelėsio sukėlėjais, veiksmingumas nuo pelėsio gali būti nepakankamas.

 

Daigų septoriozės sukėlėjas plinta su užkrėsta sėkla ir per augalines liekanas. Šios ligos pažeistų kviečių daigų koleoptilė būna sutrumpėjusi, parudavusi ir net deformuota. Esant deformuotai koleoptilei, daigų lapeliai taip pat būna deformuoti ir išsikraipę. Grūdo dygimo metu grybiena iš sėklos prasiskverbia į koleoptilę ir vėliau į jaunus lapus. Daigų septoriozė intensyviausiai daigus pažeidžia, kai dygimo metu dirva būna sausoka, blogai paruoštas sėklos guolis, lėtas ir netolygus dygimas taip pat skatina daigų septoriozės plitimą.

Daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai
Daigų septoriozės pažeisti kviečių daigai

 

Apsaugos priemonės. Nuo kviečių daigų septoriozės geriausia prevencinė priemonė yra sveikos sėklos naudojimas. Norint turėti sveiką sėklą, sėkliniuose pasėliuose nuo septoriozės reikia naudoti veiksmingus fungicidus, kad grūdai būtų apsaugoti nuo užkrato. Sėklos beicavimas yra viena iš efektyviausių priemonių nuo daigų septoriozės. Syngenta kviečių sėklos apsaugai nuo daigų septoriozės rekomenduoja beicuoti Celest Trio 060 FS (1,5-2,0 l/t), Maxim Extra 050 FS (1,5 l/t) arba Maxim Star 025 FS (1,5 l/ha).

Rudosios, geltonosios ir juodosios rūdys. Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuria augalai užsikrečia pavasarį. Jos pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalo dalių susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės - pustulos. Palankiausios sąlygos, kai vyrauja vėsūs ir lietingi orai, oro temperatūra 9-13°C, o rasa ant lapų išsilaiko mažiausiai tris valandas.

Rudosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes, o joms išplitus ant viršutinės lapo pusės susidaro rudi spuogeliai.  Jiems praplyšus vėjas sporas gali nunešti dideliais atstumais ir užkrėsti naujus augalus. Smarkiai pažeidus kviečius rudosioms rūdims, lapai nudžiūsta.

Užikrėtus juodosiomis rūdimis ant stiebų, lapamakščių ar lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu, jiems plyšus išbarstomos sporos, kurios užkrečia greta augančius augalus. Vėliau dryžių vietoje formuojasi juodi žiemojančių sporų telkiniai. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Rudosioms ir juodosioms rūdims yra palankiausi saulėti su rasotomis naktimis orai, kai temperatūra nenukrinta žemiau 12°C, o dienos metu pakyla iki 25°C ir laikosi 100% santykinė oro drėgmė ar rasa. Šios rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose.

Geltonosios rūdys Rudosios rūdis Juodosios rūdys
Geltonosios rūdys                    Rudosios rūdis               Juodosios rūdys

 

Apsaugos priemonės. Rūdims atsparesnių veislių kviečių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, tačiau pradėjus  rūdims plisti, ypač jautrių veislių kviečių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus.

Pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams, nuo bamblėjimo pradžios iki žydėjimo pabaigos apsaugoti nuo rūdžių tinka naudoti Amistar Opti 2 l/ha arba  Elatus Era 0,75 -1,0 l/ha.

Miltligė - tai oru plintanti infekcija, kuri yra gausi ir nekontroliuojama. Sergant šia liga ant lapų, lapalakščių, stiebų ar net varpų susiformuoja baltas, vėliau pilkėjantis apnašas - grybienos valktis. Kitoje lapo pusėje pažeidimo vieta pagelsta. Kurį laiką lapai išlieka žali, tačiau vėliau pažeistas lapų plotas nudžiūva.

miltlige
Miltligė

 

Apsaugos priemonės. Auginti miltligei atsparesnių veislių kviečius, vengti vasarinius kviečius auginti žieminių kviečių kaimynystėje, siekti suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis - tai veiksmingos prevencinės priemonės.

Miltligei pradėjus plisti naudoti fungicidus.

Lapų ir varpų septoriozė. Šias ligas sukelia du skirtingi sukėlėjai, bet abiejų ligų pradinis infekcijos šaltinis yra šiaudų liekanos. Lapų septoriozės požymiai išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Ant pažeistų lapų atsiranda pradžioje neryškios, vandeningos dėmelės, kurios didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Vėliau sendamos pašviesėja, o dėmėse susiformuoja plika akimi matomi juodi taškeliai - piknidžiai.

Varpų septoriozės sukeliama lapų septoriozė kviečių pasėliuose išplinta vėlesniais vystymosi tarpsniais. Ant lapų pradžioje susidaro smulkios dėmelės, jos didėja ir įgauna elipsės formą, paruduoja, apie dėmę susidaro geltonas apvadas. Senstančiose dėmėse susiformuoja labai smulkūs šviesiai rudi taškeliai - piknidžiai, jie plika akimi sunkiai įžiūrimi. Ligai plintant, dėmės apima didesnę lapų dalį ir juos nudžiovina. Ant varpų septoriozė pirmiausia pažeidžia varpažvynių viršūnėles. Ant jų pastebimos pilkšvai rudos, vėliau rudos mažos dėmelės, kurios didėja, jų centras pašviesėja ir jose susiformuoja maži rudi taškeliai - piknidžiai. Septoriozės tiek ant lapų, tiek ir varpų plinta lietaus lašų ir vėjo pagalba. Palankiausia oro temperatūra - apie 20°C ir ilgai besilaikanti rasa lapų ir varpų paviršiuje.

Lapų septoriozės pažeisti lapai
Lapų septoriozės pažeisti lapai


Varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai

Varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai


Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis - pagrindinė prevencinė priemonė, taip pat reikėtų vengti supaprastinto žemės dirbimo ar sėjos į ražienas, kai kviečiai atsėliuojami. Atsparių veislių auginimas taip pat svarbi prevencinė priemonė. Norint išvengti su sėkla plintančios varpų septoriozės, sėklą reikėtų beicuoti aukščiau minėtais baicais.

Kviečių apsaugai nuo septoriozių taip pat naudojami fungicidai. Prikausomai nuo ligos plitimo intensyvumo fungicidai vegetacijos metu naudojami vieną arba du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pirmam purškimui Syngenta rekomenduoja naudoti vieną Amistar Opti (1,5-2,0 l/ha). Antram purškimui, plaukėjimo metu, rekomenduojami Elatus Era 0,75 - 1,0 l/ha arba Taspa 0,4-0,5 l/ha.

Kviečių dryžligės sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas, žiemoja užkrėstuose daiguose. Liga pažeidžia apatinius, o vėliau ir viršutinius kviečių lapus. Antrinė infekcija plinta oru, ja užsikrėtus - ant pažeistų lapų paviršiaus susidaro pailgos, elipsiškos, rudos, dažnai su šviesesniu apvadu ir tamsesniu centru dėmelės, išsidėsčiusios išilgai lapų gyslų.

dryzlige
Kviečių dryžligė

Apsaugos priemonės. Taikomos tos pačios prevencinės priemonės, kaip ir nuo lapų ir varpų septoriozės.

Pastebėjus pirmuosius kviečių dryžligės požymius ypač jautrių veislių pasėliuose ir vyraujant ligai plisti palankiems orams, reikia purkšti fungicidais, kurie taip pat yra efektyvūs ir nuo septoriozių. Naudotini Amistar Opti (1,5-2,0 l/ha). Plaukėjimo metu rekomenduojama naudoti Elatus Era 0,75 - 1,0 l/ha arba Taspa 0,4-0,5 l/ha.

 

 

Stiebalūžė. Šią ligą galima pastebėti pavasarį, kada ant augalų pamato dar krūmijimosi stadijoje ar bamblėjimo pradžioje pastebimas lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina į stiebus. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Vėliau dėmių viduryje susiformuoja juodi smulkūs skleročiai - grybo mikroskleročiai. Stiebo viduje ligos pažeistose vietose priauga šviesiai pilkšvos grybienos. Pažeistose vietose stiebas suminkštėja, išlinksta arba palūžta. Gausiai stiebalūžės pažeisti javai išgula.

Stiebalūžės pažeisti stiebai
Stiebalūžės pažeisti stiebai

Apsaugos priemonės - sėjomainos laikymasis, optimalaus tankumo pasėlio suformavimas, subalansuotas tręšimas NPK trąšomis, sėja optimaliais sėjos terminais.  Atsėliuojamuose kviečiuose bamblėjimo pradžioje iki antro bamblio tikslinga naudoti fungicidus.

Varpų fuzariozė pažeidžia varpas ir virš vietos, kur pažeistas varpos stagarėlis, varpa išbąla. Sergančios varpos vietomis arba ištisai padengtos rausva grybiena. Dažniausiai viršutinė varpos dalis būna tuščia. Grūdai būna smulkesni už sveikuosius, raukšlėti, mažo daigumo. Ligos sukėlėjas žiemoja su grūdais ir dirvoje, augalų liekanose.

 

Varpų fuzariozė
Varpų fuzariozė

 

Apsaugos priemonės - auginti atsparesnių veislių kviečius. Sėklos beicavimas efektyviais nuo fuzariozių beicais sumažina varpų fuzariozės išplitimą. Būtina  užarti augalines liekanas. Žydėjimo metu, vyraujant lietingiems orams, naudoti nuo varpų fuzariozės veiksmingus fungicidus.

 

Dažniausiai sutinkami kenkėjai žieminių kviečių pasėliuose

Amarai. Kviečius dažniausiai puola ieviniai ir javiniai amarai. Ieviniai amarai yra smulkūs, iki 2 mm, pilkai žalios spalvos vabzdeliai, kurie sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų. Vienu metu kolonijoje gali būti ir besparniai, ir sparnuoti individai. Vasarą ieviniai amarai dauginasi partenogenetiškai - neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Žieminiuose kviečiuose žalingiausi ieviniai amarai iki augalų išplaukėjimo, vėliau pakitusi augalų sulčių sudėtis paskatina sparnuotų individų atsiradimą, ir jie išskrenda į jaunų varpinių augalų pasėlius. Šie amarai kenkia tiesiogiai - čiulpdami augalų sultis nualina augalus. Netiesiogiai amarai kenkia išskirdami lipčių, ant kurio susidaro juodos apnašos, mažinančios apšvietimo intensyvumą ir trikdančios fotosintezę.

Javiniai amarai stambesni už ievinius. Kūno spalva - nuo šviesiai gelsvai žalios iki tamsiai rausvai rudos. Javiniai amarai gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai jie įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos.

Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas.

amarai
Ieviniai ir javiniai amarai

 

Apsaugos priemonės. Kviečių pasėliuose plintant amarams reikėtų naudoti insekticidus, daugeliu atvejų pakanka kontaktinio veikimo piretroidinių insekticidų. Vienas jų būtų Karate Zeon, registruota norma 0,15-0,2 l/ha. Šis insekticidas, būdamas mikrokapsulių formoje, suteikia ilgesnę apsaugą.

Javiniai lapiniai pjūkleliai. Šių kenkėjų lervos nugraužia kviečių lapus. Pažeisti augalai atrodo kaip žirklėmis apkarpyti. Javiniai pjūkleliai labiau žalingi vasariniams kviečiams nei žieminiams. Tai 7 - 8 mm ilgio, geltonos spalvos, su juodomis juostelėmis skersai krūtinės ir pilvelio vabzdžiai. Lervos gelsvai žalios spalvos, su tamsiomis juostelėmis išilgai kūno, gali išaugti iki 18 - 22 mm ilgio. Pjūklelių plitimui palankios sąlygos - gegužės pabaigos šilti, nevėjuoti, be lietaus orai. Atskirais metais gali pridaryti labai daug žalos.

Apsaugos priemonės. Sėjomainos laikymasis, ražienų skutimas bei arimas sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Vengti žieminius kviečius sėti greta daugiamečių varpinių žolių. Insekticidai vien nuo pjūklelių naudojami retai. Naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų sunaikinami ir pjūkleliai. Apsaugoti kviečius nuo pjūklelių visiškai pakanka kontaktinio veikimo insekticidų, rekomenduojma naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma.

Javinio lapinio pjūklelio lerva
Javinio lapinio pjūklelio lerva


Lemai - tai mėlynos spalvos, 3,5-5 mm dydžio vabalai, kurie maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes.  Lervos kuprotos, geltonos spalvos, juodomis galvomis. Jų visas kūnas padengtas rudomis ar juodomis gleivėmis. Besimaitindamos lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus, baltus dryžius. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį.

 

lemas
Lemas (suaugęs vabalas ir lerva)


Apsaugos priemonės. Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Rekomenduojama naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų, pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.

Švedinės muselės - tai smulkios, 3 mm kūno ilgio muselės. Jų lervos gelsvai baltos, bekojės, suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė - vasariniuose, o rudeninė - žieminiuose.

 

Švedinė muselė
Švedinė muselė

Apsaugos priemonės. Kviečių apsaugai nuo muselių gali būti naudojamos agrotechninės priemonės. Žieminius kviečius pasėjus vėliau, o vasarinius kviečius - anksti, į gerai paruoštą dirvą optimaliu gyliu, augalai sudygsta ir vystosi vėsesniu oru, kuris nėra palankus muselių skraidymui ir dauginimuisi. Tokiu būdu augalai pereina jautriausią švedinių muselių pažeidimams 1- 3 lapelių vystymosi trapsnį. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais.

Tripsai. Šie kenkėjai čiulpia sultis iš lapalakščių, stiebų, varpų užuomazgų bei besiformuojančių grūdų. Tai labai smulkūs, 1 - 2 mm ilgio vabzdžiai. Kviečiams yra mažiau žalingi nei rugiams, kvietrugiams ar miežiams. Pažeistų kviečių vėliavinio lapo lapamakštė pabąla, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais.  Žalingumo riba tripsams laikoma, kai atvėrus varpą dengiantį lapalakštį yra suskaičiuojama vidutiniškai 1 - 2 tripsai ant stiebo ir yra apniktų 50 proc. stiebų. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti orai. Tripsų gausumą skatina ir geros jų žiemojimo sąlygos - neartos ražienos, ant lauko paliktos augalinės liekanos, šiaudai, po kuriais tripsai ir žiemoja.

Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos
Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos


Apsaugos priemonės. Nuo laukų nurinkti šiaudus ir kitas liekanas, nepalikti neartų ražienų. Purkšti kviečių pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37), tuomet tripsai dar nebūna sulindę į viršutinio lapo lapamakštę. Augalo paviršiuje tripsai lengvai sunaikinami kontaktiniais insekticidais. Syngenta rekomenduoja Karate Zeon (0,2 l/ha).

Balniniai gumbauodžiai. Šio kenkėjo patelės gegužės - birželio mėnesiais deda kiaušinėlius ant kviečių lapų. Balkšvos, vėliau rausvai oranžinės lervos įsikuria po lapamakštėmis. Besimaitindamos lervos suformuoja balno pavidalo iškilimą, gūbrelį, kurio įduboje ir įsikuria. Lervų pažeidimo balneliai išsidėsto išilgai stiebo. Pažeisto augalo sutrinka varpų apsirūpinimas maisto medžiagomis, grūdai užauga smulkūs, menkaverčiai. Lervų pažeisti stiebai nuo stipresnio vėjo palinksta ir išgula, arba visai nulūžta. Balninis gumbauodis gausiai išplitęs Šiaurės Lietuvos sunkių dirvų regione, kitur retas.

Balninio gumbauodžio lervų pažeistas stiebas
Balninio gumbauodžio lervų pažeistas stiebas

 

Apsaugos priemonės. Balninių ngumbauodžių išplitimo riziką galima sumažinti taikant sėjomainą, kurioje auginami įvairūs augalai. Varpinių, ypač daugiamečių, piktžolių naikinimas laukuose - taip pat svarbi prevencinė priemonė. Kur šie kenkėjai pasirodo dažnai, būtina purkšti insekticidais.

Žieminių kviečių apsaugos priemonės

 

Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės
granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Miškininkystės paslaugos. Žemės ūkio technika - prekyba.
Smolensko g. 6, Vilnius
Mobilus: +370-685-21688, +370-656-36295, El. paštas: info@graderlitas.lt

Beržų g. 58, Ramučiai, Kauno r.
Telefonas: +370-37-432114, Mobilus: +370-671-93932, +370-670-44495, El. paštas: hortelita@inbox.lt

Senasis Ukmergės kel. 4, Užubaliai,, Vilniaus r.
Mobilus: +370-612-22862

., Kaunas
Telefonas: +370-37-726447, +370-37-311513, El. paštas: inedra@centras.lt

Žeimių g. 13, Jonava
Mobilus: +370-687-6767, El. paštas: jonavosjavai@gmail.com

Sandėlių g. 7, Joniškis
Mobilus: +370-682-23456

Ukmergės 206 - 68, Vilnius
Telefonas: +370-5-2152159, El. paštas: info@kompostas.lt

Žibuoklių g. 16, Kėdainiai
Telefonas: +370-347-41566, El. paštas: kedagro@one.lt
Biologiniai produktai. Augalų apsaugos cheminės priemonės. Mikroelementinės ir makroelementinės trąšos. Konsultacijos ir tyrimai augalų apsaugos klausimais.
Laisvės pr. 117A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2301725, Mobilus: +370-687-39533, El. paštas: info@kustodija.lt

Struikų g. 7, Šilalė
Mobilus: +370-615-15219
1 ... 4 5 6 7 8 9 10 11 12
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5