
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Atsako UAB "ALETOVIS" agronomas Aidas Liudžius
Augalų mityboje dalyvauja apie 80 cheminių elementų. Nustatyta, kad augalų mityboje svarbiausi 17 cheminių elementų, kurie yra nepakeičiami. Penkių iš jų - anglies, deguonies, vandenilio, chloro ir nikelio - aplinkoje yra pakankamai. Žemdirbio pareiga rūpintis, kad augalai gautų pakankamus kiekius kitų 12-os elementų - azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio, sieros, mangano, cinko, vario, geležies, boro ir molibdeno. Tačiau svarbiausią vaidmenį augalų mityboje atlieka azotas, fosforas, kalis, kalcis, siera, magnis. Ūkininkai jau yra pastebėję, kad didinant NPK trąšų normas ne visada gaunamas norimas rezultatas. Tai atsitinka dėl to, kad sumažėjus pH iki 6,0 fosforo pasisavinama tik 30-40%, kalio, magnio ir sieros apie 50%, o esant pH 5,5 - dar mažesni kiekiai taip pat ir azoto su kalciu tik apie 50% nuo esančių maisto medžiagų dirvoje.
Lietuvos dirvožemiai vystosi praplaunamojo vandens režimo sąlygomis. Veikiant atmosferos krituliams, iš viršutinių dirvožemio sluoksnių išplaunami ne tik lengvai vandenyje tirpstantys cheminiai elementai, bet ir smulkios dispersinės dalelės. Dėl to dirvožemiai tampa rūgštūs ir jų sorbuojamame komplekse įsivyrauja vandenilio jonų koncentracija, kuri, kad būtų patogiau, išreiškiama pH simboliu. Bet dirvožemio rūgštumas yra susietas su vandenilio ir aliuminio jonų koncentracija dirvožemio tirpale. Ypač kenksmingas augalams yra judrusis aliuminis. Esant jo kiekiui daugiau kaip 30-50mg/kg augalų vystymasis sulėtėja, mažėja jų derlingumas, o esant aliuminiui per 70 mg/kg daugelis žemės ūkio augalų derliaus praktiškai nesubrandina. Palaikomasis kalkinimas prisotina sorbuojamąjį kompleksą kalciu, sujungia aliuminį į nejudriąsias, augalams nekenksmingas formas, o vandenilio jonų perteklius per įvairias chemines reakcijas susijungia su deguonimi ir pavirsta vandeniu. Periodinis kalkinimas dar labiau slopina aliuminio judrumą.
Kad šiandien augalai dar neblogai dera, įtakos turi ankstyvesnis kalkinimas palyginti didelėmis gryno CaCO3 normomis. Visų pirma, toks kalkinimas ne tik padidino pH, bet ir labai sumažino, o kai kur beveik sunaikino, judrųjį aliuminį, per dešimtmečius labai pakeitė ne tik podirvio pH, bet ir kitus agrocheminius rodiklius. Be to, labai svarbu, kad keletą kartų kalkintuose, o dabar parūgštėjusiuose dirvožemiuose dar yra nemaži mainų katijonų ir ypač Ca ir Mg kiekiai. Daugiamečiais tyrimais nustatyta, kad po kalkinimo, vėliau daug metų dirvų nekalkinant, pirmiausiai pasikeičia pH dydis, o judriojo aliuminio labai padaugėja praėjus 15-20 metų po paskutiniojo kalkinimo. Todėl reikėtų atidžiai sekti judriojo aliuminio kiekio pasikeitimą, taip pat ir mainų katijonų, ypač Ca bei Mg, pokytį dirvožemyje.
Dotnuvoje ir Rumokų atliktų sėjomainos tyrimų metu nustatyta, kad dirvožemio rūgštumas vidutiniškai per metus sumažėja 0,1 pH verte. Dirvą rūgština įvairūs faktoriai: rūgštūs lietūs, sėjomainos nebuvimas, augalų šaknys, naudojami dideli kiekiai mineralinių trąšų ir kt. Padidėjusi rūgščių junginių koncentracija dirvos tirpale ardo dirvožemio mineralus, tokios dirvų vietos dažnai būna užmirkusios. Apie kalkinimo būtinumą galima spręsti vizualiai įvertinus dirvožemį. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai yra nelaidūs vandeniui, pilkšvesnės spalvos, juose karbonatų sluoksnis yra giliau. Dirvožemio rūgštumą rodo ir augalai indikatoriai: dirviniai kežiai, vienmetės klėstenės, dirvinės našlaitės smulkiosios rūgštynės, dirviniai asiūkliai, dirviniai ridikai ir kt. Skirtingais metais iš įvairių dirvožemių išplauto kalcio kiekis įvairuoja nuo 78-120 kg/ha. Tręšiant amonio sulfatu 100kg. neutralizuoti reikia 125kg CaCO3, amonio salietros ir karbamido 100kg.- reikia 75 kg. CaCO3, superfosfato 100kg.-10kg. CaCO3.
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu
Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui
Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai
Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms
Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui
Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti
Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai
Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams.
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiauAtsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiauAtsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauMikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Pomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių ir vaisių trąšos
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau