 
                Vizualiniai vejos robotai
Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
Nuotekų dumblas šiandien tampa vis mažiau atlieka ir vis labiau ištekliais. Daugelyje Europos valstybių jis naudojamas energijos gamybai arba dirvožemio tręšimui, o kai kur – ir abiem kryptimis. Tokia praktika pamažu įsitvirtina ir Lietuvoje.
Lietuvoje nuotekų tvarkymo įmonėse veikia pūdymo, džiovinimo bei kompostavimo įrenginiai, leidžiantys dumblą paversti naudingu produktu. Anaerobinio pūdymo metu susidarančios biodujos naudojamos šilumos ir elektros gamybai. Pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“ iš dumble esančių organinių medžiagų išgauna dujas, kurios padengia dalį pačių įrenginių energijos poreikio. Šiauliuose panašiai veikiančioje sistemoje kasmet pagaminama keli milijonai kilovatvalandžių elektros ir šilumos. Tai leidžia sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir iš dalies kompensuoja brangias dumblo tvarkymo technologijas.
Deginimas laikomas viena perspektyviausių krypčių, nes leidžia ne tik sumažinti atliekų kiekį aštuonis kartus, bet ir atgauti šiluminę energiją. Skaičiuojama, kad vienos tonos sausos dumblo masės energetinė vertė gali siekti apie 2 500–3 000 kWh, kas prilygsta rudajai angliai. Dalį šios energijos reikia sunaudoti pačiam dumblo džiovinimui, bet likęs perteklius gali būti perduodamas į tinklą. Tokie skaičiai rodo, kad dumblas tampa alternatyviu vietiniu kuru, ypač aktualiu augant energetinės nepriklausomybės poreikiui.
Kita plačiai taikoma kryptis – dumblo kompostavimas. Jis maišomas su žaliosiomis atliekomis ar šiaudais ir po brandinimo naudojamas žemės ūkyje arba rekultivuojant apleistus plotus. Tokiu būdu atgal į dirvožemį grąžinamos maistinės medžiagos, ypač azotas ir fosforas. Siekiant padidinti humusingumą bent vienu procentiniu punktu, hektarui reikia įterpti 30–40 tonų organinės medžiagos, tad kompostuotas dumblas čia gali pakeisti dalį mėšlo, kurio ūkiuose trūksta. Tyrimai rodo, kad patręšus javus dumblo kompostu, derlingumas gali padidėti 10–15 %, o dirvos struktūra ir drėgmės sulaikymas pagerėja ilgam laikui.

Būtent fosforas šiandien laikomas vienu svarbiausių elementų, kurį ateityje planuojama atgauti ir iš dumblo pelenų po deginimo. Vokietijoje jau veikia įrenginiai, leidžiantys iš deginimo šlako išskirti fosfatų junginius, prilygstančius natūralioms fosforo rūdoms. Tai reiškia, kad dumblas gali tapti ne tik energijos šaltiniu, bet ir vertingų trąšų gamybos žaliava.
Vis dėlto dumblas nėra vienalytis. Jo panaudojimą riboja sudėtis, priklausanti nuo nuotekų šaltinio ir valymo technologijos. Vienose šalyse žemės ūkyje dumblas tebenaudojamas plačiai, kitose – beveik uždraustas dėl visuomenės nuogąstavimų ir teršalų rizikos. Pavyzdžiui, Nyderlanduose didžioji dalis dumblo deginama energijos gamybai, o Ispanijoje bei Portugalijoje jo daugiau skiriama laukų tręšimui. Lietuvoje žemdirbiai į dumblą vis dar žiūri atsargiai, nors tyrimai rodo, kad tinkamai apdorotas jis gali pagerinti dirvožemio struktūrą ir duoti ekonominės naudos.
Svarbu tai, kad nuo 2014 metų visoje Europos Sąjungoje dumblą draudžiama šalinti sąvartynuose. Tai paskatino spartesnę naujų technologijų plėtrą ir privertė ieškoti tvaresnių sprendimų. Nors ES direktyvos riboja sunkiųjų metalų ir kitų teršalų patekimą į dirvožemį, šiandien vis dažniau diskutuojama apie mikroplastikų ir farmacinės kilmės likučių rizikas. Todėl ateityje taisyklės gali būti dar griežtinamos, o žemės ūkyje naudojamo dumblo kiekiai mažės.
Lietuvoje artimiausiais metais laukia pasirinkimas tarp kelių krypčių: dalis dumblo bus kompostuojama, dalis naudojama biodujoms, o vis didesnė dalis – deginama. Tai atitinka bendrą Europos tendenciją: vienur svarbiausia išsaugoti dirvožemio derlingumą, kitur – užtikrinti energijos tiekimą ar išgauti vertingus elementus. Galutinis sprendimas priklausys nuo vietos sąlygų, bet viena aišku – dumblas nebėra tik atliekos. Tai resursas, kurį racionaliai panaudojus galima spręsti tiek energetikos, tiek aplinkosaugos uždavinius.
      Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
    
    
 
      	
       Kas yra rapsų augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  
      	
 
      	
       Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose  kaupiamas atsargines maisto medžiagas 
      	
 
      	
       Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 
      	
 
      	
       Trąšos pomidorams, papildomas pomidorų tręšimas, mikroorganizminis pomidorų tręšimas, trąšų normos pomidorams 
      	
 
      	
       Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  
      	
 
      	
       Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  
      	
 
      	
       Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu 
      	
 
      	
       Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui 
      	
 
      	
       Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus  Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  
      	
 
      	
       Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  
      	
 
      	
       Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai 
      	
 
      	
       Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms 
      	
 
      	
       Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu 
      	
 
      	
       Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 
      	
 
      	
       Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 
      	
 
      	
       Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams 
      	
 
      	
       Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų 
      	
 
      	
       Šliužų  ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 
      	
 
      	
       Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms 
      	
 
      	
       Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas 
      	
 
      	
       Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas 
      	
 
      	
       Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide 
      	
 
      	
       Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti 
      	
 
      	
       Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai 
      	
 
      	
       Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 
      	
 
      	
        Prevencinės, apsauginės  priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 
      	
 
      	
        Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai 
      	
 
      	
       Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  
      	
 Dolomito kiekis keliant PH
    	  Dolomito kiekis keliant PH
  	    Kiek reikia dolomito norint pakelti vienu pH ir sumažinti dirvožemio rūgštingumą
daugiau Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?
    	  Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?
  	    Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiau Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?
    	  Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?
  	    Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiau Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?
    	  Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?
  	    Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauPomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių sėklos, daržovių substratas
Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
 
                Belaidis vejos robotas skirtas mažiems sklypams su daug kliūčių daugiau
 
                Kodėl tunelinės džiovyklės geriau nei vertikalaus džiovinimo, vaisių, grybų, pastilių, prieskoninių žolelių džiovinimas daugiau
 
                Šildymo sistemos renovacija, šildymo sistemos subalansavimas, valdymo įranga daugiau