Dirvožemio rūgštingumas

2019-07-31 16:14   Peržiūros : 25273   Spausdinti


Dirvožemis - tai daugybės gamtinių procesų dėka susiformavęs viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, kuris susidarė iš vadinamosios dirvodarinės uolienos, veikiamos dirvodaros procesų, bei teikiantis palankias sąlygas augalams augti. Dirvožemis laikomas pagrindine žemės ūkio gamybos priemone, tačiau jo dosnumas, derlingumas ir kokybė yra labai nevieno­da. Vienas iš svarbiausių dirvožemio kokybės kriterijų yra dirvožemio rūgštingumas. Ilgametė žemdirbystės praktika ir moksliniai tyrimai parodė, kad skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį.

Dirvožemio rūgštingumas, arba dirvožemio reakcija, - tai viena iš dirvožemio savybių, nuo kurios priklauso daugelis dirvožemyje vykstančių cheminių procesų. Rūgštingumą dirvai suteikia dirvožemyje esantys tirpalai ir koloidai. Dirvožemio rūgštingumas išreiškiamas vandenilio jonų koncentracija tirpale ir žymimas simboliu pH. Dirvožemiai gali būti rūgštūs, šarminiai arba neutralūs. Neutrali reakcija nustatoma tada, kai dirvožemio tirpale santykis tarp OH- ir H+ jonų koncentracijos yra lygus. Šarminė reakcija yra, kai OH- jonų koncentracija didesnė nei H+ jonų koncentracija. Rūgšti reakcija susidaro tuomet, kai dirvožemio tirpale ar komplekse vyraus H+ jonai. Informacija, kaip dirvožemiai yra grupuojami pagal rūgštingumą (pH dydį) pateikta 1 lentelėje.

Dirvožemio grupavimas pagal pH dydį

1 lentelė

Eil. Nr.

Dirvožemio rūgštumo grupės

pH

1.

Labai rūgštūs

4,5 ir mažiau

2.

Vidutiniškai rūgštūs

4,6-5,0

3.

Mažai rūgštūs

5,1-5,5

4.

Rūgštoki

5,6-6,0

5.

Neutraloki, artimi neutraliems

6,1 ir daugiau

Ilgamečių mokslininkų tyrimų duomenimis dėl pakitusio dirvos rūgštingumo (pH) keičiasi cheminė dirvožemio sudėtis (t. y. cheminių elementų santykinis kiekis dirvožemio masės vienete), o tai turi didelę reikšmę dirvožemio derlingumui. Labai aktuali problema šiuo metu yra dirvožemio rūgštėjimas ir jo poveikis augalams. Nors dirvožemio rūgštėjimas yra natūralus dirvožemio formavimosi procesas, dirvožemiai gana intensyviai rūgštėja dėl cheminių priemonių naudojimo, tręšimo rūgštinančiomis trąšomis (pvz., azoto trąšomis) ar dėl rūgščiųjų lietų (juose yra sieros, druskos ir azoto rūgščių) poveikio. Lietaus vanduo nėra neutralus, jo pH 5,6, o rūgščiojo lietaus pH < 5,0. Patekę į dirvožemį teršalai taip pat padidina jo rūgštingumą, skatina augalams būtinų maisto medžiagų išplovimą ir kt.

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas

Norint, kad augalai tinkamai augtų, būtina sąlyga - tinkamas dirvožemio pH. Mikroorganizmai, skaidantys organines medžiagas į paprastesnes, kurios yra pasisavinamos augalų, geriausiai jaučiasi ties pH 6,3-6,8. Grybai ir anaerobinės bakterijos, kurios fiksuoja azotą iš oro, klesti labiau šarminiame dirvožemyje. Jei pH tampa stipriai rūgštinis, bakterijos nebegali aprūpinti augalo paprastesnėmis medžiagomis (azoto junginiais). Tuo tarpu kai pH tampa stipriai šarminis, augalai sunkiai pasisavina geležį ir manganą, todėl tampa mažiau atsparūs įvairioms ligoms.

Apie dirvos rūgštingumą galima spręsti ir iš natūraliai joje augančių augalų: rūgščioje gerai auga samanos, viržiai, gailiai, spanguolės, smulkiosios rūgštynės, našlaitės, svėrės. Šarminę dirvą mėgsta apyninė liucerna, dirvinė čiužutė. Neutralioje auga ankstyvieji šalpusniai, paprastosios jonažolės.

Augalai gali pasisavinti tik vandenyje ištirpusias medžiagas, o šių medžiagų tirpumas priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo (pH) vertės. Kiekvienai augalų rūšiai reikia skirtingų elementų kiekių. Siekiant geriausio augalų augimo rezultatų, reikia sureguliuoti dirvos rūgštingumą ir medžiagų prieinamumą, todėl dirvožemio pH nustatymas gali žymiai prisidėti prie augalų tinkamo išauginimo.

Dirvožemio rūgštingumo (pH) matavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti labai sudėtinga procedūra, tačiau šiuo metu agroprekyba besiverčiančios įmonės Lietuvos žemdirbiams siūlo eilę tiesioginiu ir netiesioginiu principu veikiančių dirvožemio pH matavimo prietaisų - matuoklių.

Tiesioginiu principu veikiantys pH matuokliai dirvos rūgštingumą matuoja pačioje dirvoje. Matavimo metu yra nukasama 5 cm paviršinės dirvos, po to naudojant su prietaisu pateiktą smaigą, padaroma 10 cm gylio duobutė, į kurią įpilama distiliuoto vandens. Kontakto užtikrinimui į duobutę su vandeniu švelniai įstatomas matavimo prietaiso zondas. Palaukus, kol matavimo rezultatai stabilizuosis, galima užfiksuoti pH reikšmę.

Tikslesni rezultatai gaunami, atliekant netiesioginį dirvos rūgštingumo nustatymą. Matavimo metu yra naudojamas tirpalas ir pH matuoklis arba indikatorinio popieriaus lapelis. Dirvožemio rūgštingumui (pH) nustatyti reikia iš kelių centimetrų gylio dirvos pasemti 10-20 g dirvožemio ir suberti į 100-200 ml talpos indą bei pripilti vandens. Indą sandariai uždaryti ir gerai suplakti. Po 5 min, mėginiui nusistovėjus, įmerkti vieną indikatorinio popieriaus juostelę į paviršiuje nusistovėjusį tirpalą. Tada ištraukti juostelę ir palyginti jos spalvą su pridėta skale. Skalėje esanti spalva rodys jūsų dirvos pH. Tačiau jeigu naudojate pH matuoklį, jį reikia naudoti įmerkiant į indą su tirpalu ir palaukti, kol matavimo rezultatai stabilizuosis. Tik tada galima užfiksuoti pH vertę.

Priemonės dirvos rūgštingumui keisti

Šiuo metu apie 18,7 % Lietuvos žemės ūkio naudmenų yra rūgščios, o beveik 1 mln. ha - linkusios rūgštėti. Labai rūgščioje dirvoje susikaupia per daug mangano, geležies, aliuminio, kurie stabdo augalų augimą. Be to, rūgščioje dirvoje sunkiai pasisavinami magnis ir kalcis, o dėl pastarojo trūkumo prastai vystosi augalų šaknys. Rūgščioje žemėje susilpnėja dirvos bakterijų veikla, negyvena sliekai. Rūgščioje terpėje blogėja dirvos struktūra, laidumas vandeniui ir orui.

Norint išauginti vertingiausių augalų rentabilų derlių, rūgščius dirvožemius būtina kalkinti klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis. Kultūriniams augalams auginti skirtas labai ir vidutiniškai rūgščias (pH iki 5,0) dirvas reikėtų kalkinti, o plotuose, kur bus auginami žieminiai kviečiai, pašariniai runkeliai, ankštiniai javai, dobilai bei kiti rūgštingumui jautrūs augalai, reikėtų kalkinti ir mažai rūgščias (pH 5,1-5,5) dirvas.

Norint apskaičiuoti kalkinių trąšų normas reikalingam pH lygiui pasiekti, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale buvo susisteminti visų respublikos kalkinimo bandymų duomenys. Pagal sudarytą lentelę (2 lentetė) galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normas ne tik įvairios granuliometrinės sudėties, bet ir skirtingo rūgštumo (pH) dirvožemiams. Neutralizuojant rūgštumą lengvuose dirvožemiuose reikia mažiau kalkinių trąšų nei sunkiuose dirvožemiuose, o labai humusiniuose - daugiau trąšų, negu mažai humusiniuose.

Rekomenduojama kalkinių trąšų norma (CaCO3 t/ha) dirvožemių rūgštumui sumažinti  pH 0,1

2  lentelė

Dirvožemiai

Dirvožemių pH

<4,5

4,6-5,0

5,1-5,5

5,6-6,0

6,1-6,5

6,6-7,0

Smėliai

0,58

0,54

0,84

1,29

1,42

2,01

Priesmėliai

0,55

0,62

0,79

1,20

1,80

2,62

Lengvi priemoliai

0,69

0,73

0,92

1,33

2,60

7,01

Vidutinio sunkumo priemoliai

0,71

0,76

1,00

1,61

2,67

7,60

Sunkūs priemoliai

0,73

0,80

1,05

1,80

2,90

9,20

Moliai

0,73

0,80

1,40

1,80

2,91

12,50

Remiantis 2 lentelės duomenimis ir atsižvelgiant į dirvožemių savybes, apskaičiuojama kalkinių trąšų norma įvairiems augalams arba visai sėjomainai. Todėl reikia žinoti optimalią pH reikšmę ir dirvožemio pradinę pH reikšmę. Gautas pH reikšmių skirtumas dauginamas iš kalkinių trąšų normos, reikalingos padidinti pH 0,1. Randama kalkinių trąšų norma neutralizuoti dirvožemio rūgštumą iki optimalaus pH. Pavyzdžiui, dirvožemio rūgštumui jautrių augalų sėjomainos priemolio pH turi būti vidutiniškai 5,8 (pH 5,6-6,0), o buvo pH 5,4. Šiuo atveju dirvožemio rūgštumą reikia sumažinti pH 0,4. Lentelėje randame: kai dirvožemio pH 5,0-5,5, tai padidinti pH 0,1 reikia 1 t/ha CaCO3, o kai pH 5,6-6,0 - 1,6 t. Visa CaCO3 norma bus 5,8 t/ha (1´1 t/ha +3´1,6 t/ha).

Šiuo būdu galima apskaičiuoti kalkinių trąšų normą bet kokiai norimai auginti kultūrai įvairaus rūgštumo dirvožemiuose. Taip apskaičiuojama kalkinių trąšų norma ne tik dirvožemio rūgštumui sureguliuoti, bet ir jį vidutiniškai 5 metus išlaikyti normalų, atsižvelgiant į kalcio išplovimą bei dirvožemio parūgštėjimą. Jeigu kalkinių trąšų norma rūgštumui palaikyti numatoma vieneriems metams, tada ją reikia sumažinti trečdaliu.

Rūgštaus dirvožemio kalkinimas aktualus ir sodininkams mėgėjams. Sodininkai žino, kad vienas augalas, pasodintas sklype, auga puikiai, o kitas skursta. Pastarasis tikriausiai atsidūrė netinkamoje dirvoje - gal per rūgščioje, gal pernelyg kalkingoje. Prieš pradedant sodininkauti, reikėtų ištirti sklypo dirvos rūgštingumą aukščiau minėtom priemonėm arba tai galima padaryti namuose buitinėmis priemonėmis: raudongūžių kopūstų sultyse porą valandų mirkyti filtrinį popierių (tiks ir skirtas kavai virti). Gerai išdžiovintą tokį popierių galima naudoti dirvos rūgštingumui nustatyti. Itin rūgščioje dirvoje jis nusidažys raudona ar purpurine, neutralioje - violetine ar mėlyna, šarminėje - žalsva spalva. Neutralią dirvą mėgsta dauguma augalų. Esamą dirvos rūgštingumą galima keisti rūgščią dirvą pakalkinant, kalkingą - parūgštinant.

Rūgštaus dirvožemio kalkinimas gali būti atliekamas klintmilčiais, dolomitinėmis kalkėmis, kreida, gesintomis kalkėmis, defekatu, pelenais. Kalkinimo metu susmulkintos kalkinės medžiagos tolygiai išbarstomos dirvos paviršiuje bei perkasamos tokiu gyliu, kokiame auga augalų šaknys. Rūgščios dirvos 1 kvadratinio metro paviršiuje patariama šių medžiagų barstyti nuo 600 g iki 1 kg (priklausomai nuo dirvos rūgštumo). Jei dirvožemis lengvas, kalkinės medžiagos 1 are patariama išbarstyti 16-20 kg, jei sunkus -  iki 25 kg. Patariama 2/3 kalkinių medžiagų suberti perkasant dirvožemį, o 1/3 į dirvą įterpti grėbliu. Kalkinių medžiagų kiekį galima sumažinti iki 2- 3 kg, jei jas kartu su durpėmis ir perpuvusiu mėšlu 1:2 į lysvę subersite prieš sodindami daržoves. Kalkinti rūgštų dirvožemį būtina, jei jame auginsite agurkus, svogūnus ir burokėlius. Jei dirvožemį kalkinsite medžių pelenais, tai eglių pelenų vartokite 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų pelenų vartokite 1,5 karto daugiau.

Jei dirva perdaug kalkinga, joje augantys augalai beveik nepasisavina geležies ir mangano, todėl juos puola ligos. Ne visiems augalams patinka šviežiai pakalkinta dirva, todėl šį darbą reikėtų atlikti iš rudens arba iki sodinimo likus bent kelioms savaitėms. Kalkės barstomos tolygiai, įterpiamos į maždaug 10 cm gylį. Kalkingas dirvas taip pat galima parūgštinti mulčiuojant rūgščiomis durpėmis, smulkinta žieve, spygliais, nenaudoti laistymui šarminio vandens.

Rekomenduojamas dirvos pH augalams

Skirtingi augalai mėgsta skirtingo rūgštingumo dirvą, todėl jų optimalus derlius gali būti pasiekiamas tik esant pagal augalo poreikius subalansuotam dirvos pH. Toliau pateikiamas optimalus dirvos rūgštingumas (pH) skirtingiems augalams:

  • pH 3,5 - 4,5 - bruknės, šilauogės;
  • pH 4 - 6,5 - kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
  • pH 4 - 4,5 - rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, hortenzijos, orchidėjos, margeniai;
  • pH 4,5 - 5,5 - linai, mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
  • pH 5 - 6 - miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
  • pH 5 - 7 - vilkdalgiai;
  • pH 5,5 - 6 - žieminiai rugiai, stevijos;
  • pH 5,5 - 6,5 - kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių: ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
  • pH 6 - eleborai;
  • pH 6 - 6,5 - cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
  • pH 6 - 7 - narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
  • pH 6,5 - 7 - pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
  • pH 6,5 - 7,5 - gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
  • pH 6 - 8 - ratiliai, kardeliai;
  • pH 7 - bijūnai, pentiniai;
  • pH 7 - 7,5 - jurginai;
  • pH 7 - 9 - eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.

  • Įvairios daržovės pagal rūgštingumą geriausiai auga, kai pH 6 - 7:
    pH 5 - 6 - rūgštynės;
  • pH 5,5 - 6,5 - bulvės;
  • pH 5,5 - 7 - morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
  • pH 6 - 6,5 - salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
  • pH 6 - 7 - kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
  • pH 6,2 - 7,5 - burokėliai, kopūstai, žirniai;
  • pH 6,3 - 6,7 - pomidorai, paprika, baklažanai;
  • pH 6,4 - 7 - agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
  • pH 6,5 - 7,5 - Pekino kopūstai;
  • pH 6,5 - porai;
  • pH 6,4 - 7,9 - svogūnai.

Daugelis ūkininkų šiuo metu žemę dirba gana intensyviai, todėl dirva rūgštėja, o kai kur - šarmėja. Ir vienu, ir kitu atveju taip nualintą dirvą būtina atstatyti.  Kiekvienas ūkininkas turėtų žinoti, kad 50 proc. derliaus priklauso nuo jo paties, o 50 proc. - nuo gamtos, todėl norėdamas išauginti kuo gausesnį derlių, ūkininkas turėtų patikrinti bei žinoti dirvos pH ir pasirinkti tuos augalus, kurie tokioje dirvoje duotų gausiausią derlių, arba priklausomai nuo situacijos, dirvą kalkinti ar rūgštinti.

Algis Mačiukas


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos ir augalų tręšimas
Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5