Bulvių tręšimas

2025-03-10 22:08 Peržiūros : 132 Spausdinti

Bulvių auginimas reikalauja subalansuoto tręšimo, nes šios kultūros derlingumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio būklės ir maistinių medžiagų prieinamumo. Šiame straipsnyje aptarsime dirvožemio paruošimą, optimalias trąšų normas, jų įterpimo laiką bei mikroelementų svarbą bulvių augimui.

Bulvių tręšimas
Bulvės labai jautrios trąšoms. Tinkamas kiekis mineralinių ir mikroelmentinių trąšų padės užauginti kokybišką, skanų ir didelį bulvių derlių

Dirvožemio paruošimas bulvėms ir jo ypatybės

Bulvėms tinkamiausi yra lengvesni, purūs, gerai aeruojami dirvožemiai su 3-4 % humuso. Ideali dirvožemio reakcija (pH) yra nuo 5,5 iki 6,5. Prieš sodinimą rekomenduojama atlikti dirvožemio tyrimą, siekiant nustatyti mineralinių medžiagų kiekį ir jų trūkumus. Natūralus dirvožemio derlingumas priklauso nuo jo tipo - lengvuose smėlinguose dirvožemiuose dažnai trūksta kalio ir humuso, o sunkesniuose priemoliuose fosforo kiekiai gali būti didesni, tačiau maisto medžiagų pasisavinimas yra lėtesnis. Vidutiniškai natūraliai dirvožemyje gali būti apie 20-50 kg/ha azoto, 10-30 kg/ha fosforo ir 50-100 kg/ha kalio, todėl trąšų normos turi būti pritaikytos pagal esamą foną.

Priešsėliai: Geriausi priešsėliai yra ankštinės kultūros, žieminiai kviečiai, daugiamečiai žolynai. Vengtini priešsėliai yra kitos bulvinės ar pupinės kultūros dėl galimų ligų ir kenkėjų sankaupų.

Dirvožemio ruošimas: Rudens arimas (20-25 cm gyliu) su organinėmis trąšomis yra esminis žingsnis, užtikrinantis dirvožemio struktūros gerinimą. Pavasarį atliekamas paviršinis dirvos purenimas ir kultivavimas prieš pat bulvių sodinimą. Mėšlas yra viena iš efektyviausių organinių trąšų, galinti papildyti dirvožemį ne tik azotu, bet ir humusu. Rekomenduojama įterpti apie 30-40 t/ha perpuvusio mėšlo rudenį, o srutos gali būti naudojamos pavasarį, tačiau jų kiekis turi būti subalansuotas, kad neskatintų pernelyg didelio vegetatyvinio augimo.

Bulvių tręšimas azotu
Nors tręšimą mėšlu vadina nat9raliu, tačiau jis kaip tik pavojingiausias. Mėšlas yra azotinė trąša kurios perteklius formuoja kenksmingą nitratų ir nitritų kiekį.

Bulvių sunaudojamas NPK kiekis

Bulvės sunaudoja didelį maistinių medžiagų kiekį, ypač auginant intensyviai. 60 t/ha derliui reikalingos šios normos:

Azotas (N) - 300-360 kg/ha
Fosforas (P₂O₅) - 90-120 kg/ha
Kalis (K₂O) - 350-420 kg/ha

Azotas skatina augalo antžeminės dalies augimą, fosforas yra būtinas šaknų sistemai ir krakmolo kaupimui, o kalis stiprina augalo atsparumą ligoms ir gerina laikymo savybes. Svarbu įvertinti ir natūralius dirvožemyje esančius elementus - jei jame jau yra reikšmingas kiekis mineralų, trąšų normos gali būti sumažintos.

Mineralinės trąšos bulvėms ir jų įterpimo laikas

Pagrindinės trąšos - azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K) - turi būti subalansuotos pagal augalo poreikius skirtingais augimo etapais.

Azotas yra pagrindinis elementas, lemiantis augimą ir gumbų derlingumą. Jo normos priklauso nuo dirvožemio būklės ir tręšimo mėšlu. Jei laukas buvo tręštas mėšlu, rekomenduojama norma siekia 60-90 kg/ha, o jei mėšlu netręšta - 90-120 kg/ha. Intensyviai auginant bulves, azoto norma gali būti padidinta iki 150 kg/ha. Tręšimo metu svarbu atsižvelgti į tai, kad per didelis azoto kiekis gali sulėtinti brendimą, pabloginti gumbų laikymąsi ir skonį. Prieš sodinimą rekomenduojama įterpti 50-70 % viso azoto kiekio, naudojant tinkamas trąšų formas, kad azotas būtų prieinamas augalams jau nuo pat augimo pradžios. Likusią dalį galima papildyti vegetacijos pradžioje, maždaug 20-30 dienų po sudygimo, kad būtų palaikomas tolygus augimas.

Fosforas yra būtinas šaknų sistemos vystymuisi ir gumbų formavimuisi. Jis įsisavinamas lėčiau nei azotas, todėl turi būti įterptas prieš sodinimą. Rekomenduojama fosforo norma siekia 60-90 kg/ha P₂O₅. Geriausia visą šį kiekį išberti prieš sodinimą kartu su kitomis pagrindinėmis trąšomis, kad fosforas būtų prieinamas nuo pat augalo augimo pradžios.

Kalis yra vienas svarbiausių elementų bulvėms, nes gerina gumbų kokybę, didina atsparumą ligoms ir užtikrina geresnį jų laikymąsi. Rekomenduojama kalio norma - 120-200 kg/ha K₂O. Apie 70-80 % šios normos turėtų būti įterpiama prieš sodinimą, o likusi dalis gali būti papildomai įterpiama vegetacijos viduryje (50-60 dienų po sudygimo), jei pastebimas kalio trūkumas. Geriausiai bulvėms tinka bechlorės kalio trąšos, nes chloras gali pabloginti gumbų skonį ir sukelti minkštimo patamsėjimą. Jei naudojamos kalio trąšos, kurių sudėtyje yra chloro, jas reikėtų išberti rudenį, kad per žiemą chloras būtų išplautas į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Tręšiant bulves, svarbu parinkti tinkamą NPK santykį, priklausomai nuo dirvožemio sąlygų. Vidutinio derlingumo dirvoms tinka trąšos su NPK santykiu 12-24-12 arba 10-20-20, kuriose yra daugiau fosforo, skatinančio šaknų vystymąsi. Jei dirvožemyje trūksta kalio, rekomenduojama naudoti trąšas su didesniu kalio kiekiu, pavyzdžiui, 10-15-25 arba 12-14-24. Lengviems priesmėlio dirvožemiams tinkamesnis NPK santykis 14-7-21 arba 15-10-20, nes tokios dirvos yra linkusios prarasti azotą ir kalį dėl išplovimo.

Optimali kompleksinių trąšų norma paprastai svyruoja nuo 650 iki 1000 kg/ha, priklausomai nuo jų sudėties ir dirvožemio būklės. Toks tręšimas ne tik užtikrina tinkamą augimą, bet ir padeda bulvėms suformuoti didesnius, kokybiškesnius gumbus su geresnėmis laikymo savybėmis.

Papildomas bulvių tręšimas

Papildomas bulvių tręšimas yra svarbi priemonė, padedanti sumažinti maisto medžiagų trūkumo sukeltus derliaus nuostolius. Vegetacijos metu, jei pastebimi tam tikrų elementų trūkumo požymiai, būtina greitai reaguoti, kad būtų išvengta augimo sulėtėjimo ir gumbų kokybės pablogėjimo.

Tam dažniausiai naudojamos vandenyje tirpios kompleksinės trąšos, kuriose yra ne tik pagrindinės maisto medžiagos - azotas, fosforas ir kalis (NPK), bet ir būtini mikroelementai, tokie kaip magnis, siera, boras, varis, geležis, manganas, molibdenas ir cinkas. Šie elementai dalyvauja biocheminiuose procesuose, stiprina augalus ir didina gumbų derlių. Trąšos purškiamos per lapus, kad augalai jas greitai įsisavintų. Rekomenduojama norma paprastai siekia nuo 2 iki 4 kg/ha, o tirpalo koncentracija svyruoja nuo 0,5 iki 1,0 proc., priklausomai nuo augalų būklės ir naudojamo produkto.

Jei nustatomas specifinio mikroelemento trūkumas, galima rinktis trąšas, kuriose dominuoja konkretus elementas, pavyzdžiui, geležis, cinkas, manganas ar boras. Tai leidžia tiksliai subalansuoti augalų mitybą ir pašalinti atsiradusius trūkumus. Be to, tręšimui gali būti naudojamos trąšos su amino rūgštimis, kurios ne tik papildo mikroelementų kiekį, bet ir skatina augalų atsparumą nepalankioms sąlygoms.

Svarbu paminėti, kad papildomas tręšimas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei augalai yra sveiki ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Susilpnėję arba pažeisti augalai prasčiau įsisavina maisto medžiagas, todėl būtina užtikrinti visapusišką priežiūrą.

Mikroelementai bulvėms

Mikroelementai yra būtini normaliam bulvių vystymuisi. Svarbiausi iš jų:

Boronas (B) - naudojamas boro chelatu arba borakso tirpalu per lapus.
Cinkas (Zn) - dažniausiai įterpiamas cinko sulfato arba chelatinių trąšų pavidalu.
Geležis (Fe) - naudojamos chelatiniai tirpalai per lapus.
Manganas (Mn) - įterpiamas per lapus manganinio sulfato ar chelatų forma.
Magnezis (Mg) - naudojamas magnio sulfatas arba kompleksinės trąšos su magniu.

Trąšų trūkumo ir pertekliaus požymiai bulvėms

Azoto (N) trūkumas

Požymiai: Lėtai augantys, smulkūs, šviesiai žali arba gelsvi lapai, ankstyvas lapų džiūvimas ir nykimas, mažesnis derlius, ploni stiebai.
Perteklius: Tamsiai žali, pernelyg vešlūs lapai, storos stiebų dalys, uždelstas žydėjimas ir gumbų formavimasis, mažiau krakmolo gumbuose, prastesnis laikymas saugyklose.

Fosforo (P) trūkumas

Požymiai: Lėtai besivystanti šaknų sistema, purpuriniai arba raudoni lapų pakraščiai, vėluojantis gumbų formavimasis.
Perteklius: Slopina kitų elementų (pvz., geležies, cinko) pasisavinimą, dėl ko gali pasireikšti jų trūkumo simptomai.

Kalis (K) trūkumas

Požymiai: Lapų kraštų parudavimas ir džiūvimas (nekrozė), silpna augalų apsauga nuo ligų, mažesnis gumbų dydis, prasta jų kokybė ir atsparumas laikymui.
Perteklius: Sutrikęs magnio ir kalcio įsisavinimas, dėl ko gali atsirasti lapų geltonavimas ar deformacija.

Magnis (Mg) trūkumas

Požymiai: Tarpugyslinis lapų pageltimas (ypač senesniuose lapuose), rudų dėmių susidarymas, sulėtėjęs augimas.
Perteklius: Gali trikdyti kalcio ir kalio pasisavinimą, sukelti mikroelementų disbalansą.

Kalcis (Ca) trūkumas

Požymiai: Susisukę ir deformuoti lapai, juodėjančios šaknys ir gumbai, gumbų audinių irimas laikant.
Perteklius: Retai pasitaiko, bet gali trukdyti kitų maistinių medžiagų įsisavinimui.

Siera (S) trūkumas

Požymiai: Šviesiai žali jauni lapai, sulėtėjęs augimas, panašūs į azoto trūkumą simptomai, bet pasireiškiantys jauniems lapams.
Perteklius: Gali sutrikdyti mikroelementų pasisavinimą.

Geležis (Fe) trūkumas

Požymiai: Jaunų lapų tarpugyslinis pageltimas, augimo sulėtėjimas.
Perteklius: Retai pasitaiko, tačiau gali būti toksiškas rūgščiose dirvose.

Cinkas (Zn) trūkumas

Požymiai: Maži, deformuoti lapai, tarpubamblių sutrumpėjimas, augalų skurdumas.
Perteklius: Slopina geležies ir mangano pasisavinimą.

Organinės trąšos ir biologinės priemonės bulvėms

Organinės trąšos, tokios kaip mėšlas, srutos ir kompostas, ne tik aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, bet ir didina humuso kiekį dirvožemyje, pagerina jo struktūrą ir mikrobiologinį aktyvumą. Tačiau būtina laikytis normų - per didelis azoto kiekis iš mėšlo gali skatinti pernelyg intensyvų lapų augimą ir sumažinti gumbų kokybę. Optimalu rudens metu įterpti 30-40 t/ha perpuvusio mėšlo.

Bio priemonės: Biologiniai preparatai, tokie kaip mikoriziniai grybai ir huminės rūgštys, padeda gerinti maistinių medžiagų įsisavinimą ir stiprina augalo imuninę sistemą.

Tinkamai subalansuotas tręšimas ne tik didina derlių, bet ir gerina bulvių kokybę, atsparumą ligoms bei laikymo savybes. Atsižvelgiant į dirvožemio būklę ir augalų poreikius, galima sukurti optimalų tręšimo planą, leidžiantį pasiekti aukščiausią produktyvumą.

Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas