Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai

2013-12-07 22:08   Peržiūros : 806   Spausdinti


dėl APLINKOS MINISTRO 2001 m. Birželio 28 d. Įsakymo nr. 349
„dėl LIETUVOS aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento
LAND 20-2001 „nuotĖkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

2005 m. lapkričio 28 d. Nr. D1-575

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 61-2196), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

Aplinkos ministras                                                                                    Arūnas Kundrotas

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 349

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. D1-575

redakcija)

 

„NUOTEKŲ DUMBLO NAUDOJIMO TRĘŠIMUI bei rekultivavimui REIKALAVIMAI

 

LAND 20-2005

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų LAND 20-2005 (toliau – Reikalavimai) tikslas – reguliuoti nuotekų dumblo naudojimą žemės ūkyje, energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – tiesioginis panaudojimas biokuro gamybai) auginimui bei pažeistų teritorijų (karjerų, išeksploatuotų durpynų, uždaromų sąvartynų, kelių sankasų ir pan.) rekultivavimui taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms.

2. Šie Reikalavimai privalomi asmenims, kurių veikla susijusi su nuotekų dumblo saugojimu, apdorojimu ir panaudojimu, taip pat šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms.

3. Šie Reikalavimai taikomi buitinių/komunalinių ir analogiškų pramoninių (pvz., maisto pramonės) nuotekų valymo dumblui.

II. Nuorodos

 

4. Reikalavimai parengti vadovaujantis šiais teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);

4.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

4.3. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);

4.4. 1986 m. birželio 12 d. Europos Tarybos direktyva 86/278/EEC dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą;

4.5. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);

4.6. Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434);

4.7. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14);

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr.387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

4.9. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906);

4.10. Aplinkosaugos reikalavimais nuotekoms tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3054);

4.11. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Žin., 2001, Nr. 95-3372);

4.12. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829).

4.13. Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381);

4.14. Lietuvos higienos norma HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-201 (Žin., 2003, Nr. 42-1957);

4.15. Lietuvos higienos norma HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 (Žin., 2004, Nr. 41-1357);

4.16. Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770).

III. Pagrindinės sąvokos

 

5. Šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

5.1. nuotekų dumblas (toliau – dumblas) – buitinių ir komunalinių nuotekų bei panašios sudėties nuotekų valymo metu susidarantis dumblas. Dumblui nepriskiriamos medžiagos ir elementai, sulaikomi grotose, sietuose, riebalų gaudyklėse, naftos gaudyklėse, smėliagaudėse, flotatoriuose ir pan. (šiukšlės, smėlis, riebalai, naftos produktai);

5.2. apdorotas dumblas – dumblas, kuris yra biologiškai, chemiškai ar termiškai paveiktas, ilgai laikytas arba kitokiu procesu paveiktas taip, kad jo savybė fermentuotis ir keliamas sveikatai pavojus jį naudojant yra sumažintas [4.4.];

5.3. žemės ūkis – visų rūšių maistinių kultūrų auginimas komerciniais tikslais, taip pat gyvulininkystei skirtų kultūrų auginimas [4.4.];

5.4. dumblo naudojimas – dumblo paskleidimas dirvos paviršiuje ar įterpimas į dirvožemį, ar kitoks naudojimas ant dirvožemio ar dirvožemyje [4.4.];

5.5. kolonijų skaičius (Kol. sk.) – kultivuojamų mikroorganizmų kiekio įvertinimas kolonijomis;

5.6. didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – teisės aktuose nustatytas didžiausias leidžiamas cheminės medžiagos kiekis dumble ar dirvožemyje, kuris nekenkia žmogaus sveikatai, veikdamas ji ilgą laiką arba net visą gyvenimą, išreikštas mg/kg sausos medžiagos, kuris negali būti viršijamas norint dumblą arba dirvožemį naudoti;

5.7. dumblo naudotojas – asmuo, kuris ūkinėje veikloje naudoja dumblą;

5.8. dumblo tiekėjas – asmuo, valdantis dumblo šaltinį (nuotekų valymo įrenginius);

5.9. smėlio dirvožemis – dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 10%;

5.10. priesmėlio dirvožemis – dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 10 iki 20%;

5.11. priemolio dirvožemis – dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra nuo 20 iki 50%;

5.12. molio dirvožemis – dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra daugiau nei 50%;

5.13. gyventojų ekvivalentas (GE) – priimtas biologiškai skaidomų organinių teršalų kiekis (išreikštas biocheminiu deguonies sunaudojimu (BDS5)), sąlygiškai atitinkantis vienam gyventojui per parą tenkantį teršalų kiekį 60 g BDS5 per dieną [4.10].

IV. reikalavimai dumblo tiekėjams ir naudotojams

 

6. Dumblo tiekėjas gali perduoti dumblą tik teisę jį naudoti turinčiam asmeniui (turinčiam suderintą tręšimo planą, parengtą pagal šių Reikalavimų 7 punkto reikalavimus, rekultivavimo projektą, nurodytą šių Reikalavimų 11 punkte, ar kitus teisės aktuose numatytus dokumentus).

7. Asmuo, norintis naudoti dumblą tręšimui (žemės ūkyje ar energetinėms kultūroms), turi turėti su regiono aplinkos apsaugos departamentu, kurio administruojamoje teritorijoje bus vykdomas tręšimas (toliau – RAAD) suderintą tręšimo planą. Tręšimo planas yra rengiamas ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Tręšimo plane turi būti ši informacija:

7.1. dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą, kopiją (nuosavybės dokumentas, nuomos sutartis ar pan.);

7.2. žemės sklypo planas ir sklypo vietą aprašantys duomenys (adresas, plotas ir pan.) su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai ir/ar apribojimai (apsauginės juostos, zonos, SAZ ar pan.) bei bendras situacijos planas (mažiausiai 500 m spinduliu apie sklypą) su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, vandens kaptažo įrenginiais, vandens telkiniais, keliais, visuomeniniais objektais ar kitais objektais, kuriems dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį;

7.3. sklypo dirvožemio tyrimų duomenys (pagal šių Reikalavimų VI skyriaus nuostatas);

7.4. informacija apie paskutinį dumblo naudojimą sklype (data, panaudoto dumblo kiekis, dumblo kokybė, dumblo tiekėjas);

7.5. apskaičiuotos leistinos biogeninių medžiagų ir sunkiųjų metalų įterpimo normos (metinės ir visam tręšimo plano galiojimo periodui);

7.6. dumblo kaupimo numatomame tręšti lauke vietos (pažymėtos sklypo plane), nurodant dumblo saugojimo lauko kaupuose periodus;

7.7. sklypo naudojimo paskirtis (numatomos auginti kultūros);

7.8. dirvožemio tyrimo periodiškumas;

7.9. energetinių kultūrų tręšimo plane turi būti šie papildomi duomenys:

7.9.1. bendrą sklypo geologinę situaciją atspindintis geologinis pjūvis su aprašytomis hidrogeologinėmis sąlygomis;

7.9.2. numatomas dumblo tiekėjas, planuojamo panaudoti dumblo kiekis, kokybė, dumblo transportavimo, panaudojimo (skleidimo, įterpimo) būdas, periodiškumas;

7.9.3. įveisimo aprašymas (rūšinė sudėtis, tankumas), auginimo laikas, biomasės gamybos ir panaudojimo aprašymas;

7.9.4. dumblo skleidimo tolygumo, dumblo ir biomasės kokybės kontrolės sistema;

7.9.5. gruntinio vandens ir dirvožemio užterštumo monitoringo programa.

8. Dumblo naudotojas kartu su suderintu tręšimo planu visą plano galiojimo laikotarpį ir 3 metus jam pasibaigus turi saugoti dokumentus apie tręšimo plano galiojimo metu panaudotą dumblą (tiekėjo pateikti tręšimo normų skaičiavimai, pateikto dumblo kiekį fiksuojantys dokumentai, dumblo tiekėjo pateikti dumblo kokybės sertifikatai, tręšimo datos) bei atliktus dirvožemio būklės tyrimus (dirvožemio tyrimo rezultatus).

9. Dumblo tiekėjas, norėdamas pateikti dumblą tręšimui, vadovaudamasis šių Reikalavimų nuostatomis, dumblo naudotojo pateiktu galiojančiu tręšimo planu bei numatomo naudotojui perduoti dumblo tyrimo rezultatais, privalo paskaičiuoti tręšimo dumblu normas (tonomis sausųjų medžiagų į hektarą), galimą numatomame tręšti lauke panaudoti dumblo kiekį (natūrinį bei sausomis medžiagomis) ir skaičiavimo rezultatus, patvirtintus atsakingo asmens parašu, pateikti naudotojui. Dumblo tiekėjas negali patiekti naudotojui didesnio dumblo kiekio už paskaičiuotą galimą panaudoti dumblo kiekį.

10. Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomo tręšimo privalo apie tai informuoti RAAD. RAAD’ui teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo tiekėjas, dumblo kiekis. Dumblo naudotojas negali viršyti dumblo tiekėjo pateiktų tręšimo dumblu normų.

11. Planuojant dumblą panaudoti pažeistoms teritorijoms rekultivuoti, dumblo panaudojimo sąlygos turi būti nustatytos su RAAD bei Lietuvos geologijos tarnyba suderintame teritorijos rekultivavimo projekte (ar kitame dokumente, kuriame turi būti numatytas teritorijos rekultivavimas ar sutvarkymas). Projekte turi būti:

11.1. rekultivuojamos teritorijos adresas, koordinatės;

11.2. teritorijos (rekultivuojamo sklypo) planas ar planai su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai (apsauginės juostos, zonos, SAZ ar pan.);

11.3. bendras situacijos planas (mažiausiai 500 m spinduliu apie numatomą rekultivuoti sklypą) su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, vandens kaptažo įrenginiais, vandens telkiniais, visuomeniniais objektais ar kitais objektais, kuriems dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį;

11.4. rekultivuojamos teritorijos aprašymas (reljefas, pažeidimų laipsnis, paskirtis ir pan.);

11.5. bendrą planuojamo rekultivuoti sklypo geologinę situaciją atspindintis geologinis pjūvis su aprašytomis hidrogeologinėmis sąlygomis;

11.6. nurodytas numatomas dumblo tiekėjas, planuojamo panaudoti dumblo kiekis, kokybė, dumblo transportavimo (transportavimo priemonės, maršrutas), panaudojimo (skleidimo, įterpimo) būdas;

11.7. galimo panaudoti dumblo kiekio skaičiavimai, dirvožemio kokybės rodiklių rekultivuojamame sklype skaičiavimai;

11.8. apželdinimo aprašymas;

11.9. rekultivavimo darbų atlikimo grafikas;

11.10. dumblo skleidimo tolygumo, dumblo kokybės, dirvožemio užterštumo kontrolės sistemos aprašymas.

12. Dumblo tiekėjas privalo vykdyti dumblo pirminę apskaitą pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse [4.13] nustatytus reikalavimus. Atliekų apskaitos ataskaitos duomenys teikiami perskaičiuoti į sausąsias medžiagas.

13. Dumblo tiekėjas privalo vykdyti nuotekų dumblo kokybės apskaitą. Nuotekų dumblo kokybės apskaitos žurnalo forma pateikta šio dokumento priede. Šiame žurnale registruojami duomenys apie:

13.1. dumblo apdorojimo būdą;

13.2. dumblo kokybinius rodiklius:

13.2.1. sausų medžiagų kiekį (%);

13.2.2. organinių medžiagų kiekį (%);

13.2.3. azoto (N), fosforo (P) koncentraciją (mg/kg sausųjų medžiagų);

13.2.4. Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn, Hg koncentracijas (mg/kg sausųjų medžiagų);

13.2.5. mikrobiologinių-parazitologinių tyrimų rezultatus;

13.2.6. dumblo pH;

13.3. kiekvieną dumblo naudotoją, kuriam buvo tiekiamas dumblas:

13.3.1. dumblo naudotojų pavardes ar pavadinimus, įmonių kodus, adresus, informaciją apie vietą, kur buvo panaudotas dumblas (adresas, sklypas, paskirtis);

13.3.2. dumblo panaudojimo pagrindą (nurodomas tręšimo planas, rekultivacijos projektas ar pan.);

13.3.3. kiekvienam dumblo naudotojui perduoto dumblo natūrinį kiekį.

14. Šių Reikalavimų 13 punkte nurodytos apskaitos duomenys saugomi ne mažiau kaip 5 metus.

15. Dumblo tiekėjas, perduodamas dumblą dumblo naudotojui, privalo išduoti sertifikatą, kuriame būtų nurodoma: dumblo kiekis, dumblo apdorojimo technologijos, dumblo klasė (1 lentelė) ir kategorija (2 lentelė), sausųjų medžiagų kiekis, organinių medžiagų kiekis, pH, bendrojo azoto ir fosforo bei sunkiųjų metalų koncentracijos.

 

1 lentelė. Dumblo skirstymas į klases pagal mikrobiologinius-parazitologinius parametrus

 

Dumblo klasė

Fekalinė žarnyno lazdelė

(Escherichia coli),

kol. sk./g

Anaerobinės klostridijos (Clostridium perfringens),

kol. sk./g

Helmintų kiaušinėliai ir lervos, vnt./kg

Patogeninės enterobakterijos, kol. sk./g

A

≤ 1000

≤ 100 000

0

0

B

1001-100 000

100 001-10 000 000

1-100

0

C

> 100 000

>10 000 000

> 100

>1

 

2 lentelė. Dumblo skirstymas į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją

 

Dumblo

kategorija

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Pb

Cd

Cr

Cu

Ni

Zn

Hg

I

<140

<1,5

<140

<75

<50

<300

<1,0

II

140-750

1,5-20

140-400

75-1000

50-300

300-2500

1,0-8,0

III

>750

>20

>400

>1000

>300

>2500

>8,0

V. Dumblo tyrimai

 

16. Sunkiųjų metalų koncentracijos dumble turi būti tiriamos, kai:

16.1. aglomeracija yra mažesnė už 10000 GE ir buitinės nuotekos nėra maišomos su pavojingomis medžiagomis, užterštomis pramoninėmis nuotekomis bei pagal paskutinio tyrimo rezultatus dumblas priskirtas I kategorijai – ne rečiau kaip 1 kartą per metus;

16.2. aglomeracija yra mažesnė už 10000 GE, bet neatitinka 16.1 punkte nurodytų kitų sąlygų – 1 kartą per ketvirtį;

16.3 aglomeracijos dydis atitinka 10000–50000 GE – 1 kartą per ketvirtį;

16.4. aglomeracijos dydis > 50000 GE – 1 kartą per mėnesį.

17. Atiduodant dumblą naudotojui (ne anksčiau kaip prieš 30 dienų), dumble turi būti nustatyta:

17.1. sausųjų medžiagų kiekis, %;

17.2. pHKCl;

17.3. bendrasis azotas (mg/kg sausųjų medžiagų);

17.4. bendrasis fosforas (mg/kg sausųjų medžiagų);

17.5. mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai.

18. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių nustatymas nebūtinas, kai dumblas:

18.1. apdorojamas temperatūrą pakeliant aukščiau 70o C ir palaikant ją ilgiau negu 1 val.;

18.2. džiovinamas esant 100o C ir aukštesnei temperatūrai;

18.3. pūdomas dujų reaktoriuose (anaerobinis stabilizavimas);

18.4. stabilizuojamas aerotenkuose (aerobinis stabilizavimas);

18.5. stabilizuojamas kalkėmis, padidinant dumblo pH > 12 ir palaikant ilgiau kaip 2 val. Po 24 val. pH rodiklis turi išlikti ne mažesnis kaip 11,5;

18.6. kompostuojamas, komposto temperatūrą palaikant aukščiau 55o C ne trumpiau kaip 2 savaites.

19. Dumblo mėginiai turi būti tipiški visam dumblo kiekiui, susidariusiam po paskutinio tyrimo. Dumblo mėginys turi būti sudarytas sumaišius mėginius ne mažiau kaip iš 20 vietų.

 

VI. DIRVOŽEMIO TYRIMAI

 

20. Numatant dirvas pirmą kartą tręšti dumblu, turi būti nustatyti dirvožemio kokybės rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko, gyvsidabrio), granuliometrinė sudėtis, pHKCl.

21. Dirvožemio mėginys turi būti sudarytas sumaišius 25 mėginius, paimtus 0–25 cm gylyje iš ne didesnio kaip 5 ha ploto, dirbamo tuo pačiu tikslu.

22. Jeigu sunkiųjų metalų kiekiai dirvožemyje prieš pirmą kartą tręšiant dumblu neviršijo foninių (3 lentelė), pakartotiniai dirvožemio tyrimai atliekami prieš 4-ą tręšimą II kategorijos dumblu (neatsižvelgiant į tręšimų periodiškumą). Jeigu koncentracijos didesnės už fonines, – dirvožemio tyrimai atliekami prieš kiekvieną tręšimą II kategorijos dumblu. Pakartotiniai dirvožemio tyrimai tręšiant I kategorijos dumblu – neprivalomi.

 

3 lentelė. Foninės sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje

 

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Pb

Cd

Cr

Cu

Ni

Zn

Hg

Smėliai, priesmėliai

15

0,15

30

8,1

12

26

0,075

Priemoliai, moliai

15

0,2

44

11

18

36

0,1

 

VII. bendrieji reikalavimai Dumblo naudojimui

 

23. Gali būti naudojamas tik:

23.1. A ir B klasių dumblas (1 lentelė);

23.2. I–II kategorijų dumblas (2 lentelė).

24. Draudžiama naudoti šį nuotekų dumblą:

24.1. neapdorotą (pirminį);

24.2. III kategorijos;

24.3. C klasės.

25. Draudžiama naudoti visų rūšių ir kategorijų dumblą šiais atvejais:

25.1. II ir III pogrupio geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių 1 ir 2 juostose (griežto režimo ir mikrobinės taršos apribojimų) bei III pogrupio vandenviečių 3 juostoje (cheminės taršos apribojimų) [4.14];

25.2. paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose;

25.3. intensyvaus karsto zonoje;

25.4. jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija didžiausią leidžiamą sunkiųjų metalų koncentraciją (4 lentelė).

VIII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI DUMBLO NAUDOJIMUI ŽEMĖS ŪKYJE

 

26. Draudžiama naudoti visų rūšių ir kategorijų dumblą žemės ūkyje šiais atvejais:

26.1. plotų, kuriuose auga vaisiai ir daržovės (išskyrus vaismedžius) tręšimui;

26.2. jeigu dirvožemio pH <5,5.

27. Draudžiama naudoti II kategorijos dumblą šiais atvejais:

27.1. jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70% didžiausios leidžiamos sunkiųjų metalų koncentracijos (4 lentelė).

 

4 lentelė. Didžiausia leidžiama sunkiųjų metalų koncentracija (DLK) dirvožemyje

 

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg

Pb

Cd

Cr

Cu

Ni

Zn

Hg

Smėliai, priesmėliai

50

1,0

50

50

50

160

0,6

Priemoliai, moliai

80

1,5

80

80

60

260

1,0

27.2. pievų bei plotų, skirtų daržovėms bei vaisinėms kultūroms auginti, tręšimui.

28. Plotams, skirtiems daržovėms auginti bei pievoms ar stambiųjų pašarų kultūroms tręšti, gali būti naudojamas tik A klasės ir I kategorijos dumblas. Plotai, skirti auginti vaisinėms kultūroms bei daržovėms, kurios turi tiesioginį sąlytį su dirvožemiu ir yra valgomos žalios, tręšiami ne vėliau kaip prieš 10 mėnesių iki derliaus nuėmimo ir nuimant derlių, pievos ar stambiųjų pašarų kultūros – ne vėliau kaip trys savaitės iki naudojimo (šienavimo ar ganymo).

29. Kaupiamosios kultūros lauko sėjomainoje gali būti auginamos praėjus ne mažiau kaip 1 metams nuo tręšimo dumblu.

30. II kategorijos dumblas gali būti naudojamas žemės ūkyje ne dažniau kaip kas 3 metai.

31. Maksimali tręšimo dumblu norma turi užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per metus, fosforo – 40 kg/ha per metus.

32. Tręšimo dumblu norma turi būti tokia, kad sunkiųjų metalų kiekis numatomame per metus panaudoti dumble neviršytų didžiausio leidžiamo sunkiųjų metalų kiekio, kuris per metus gali patekti į dirvožemį (5 lentelė). Bet kokiu atveju sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje dėl tręšimo dumblu negali viršyti didžiausių leidžiamų koncentracijų (4 lentelė).

 

5 lentelė. Didžiausi leidžiami sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį tręšiant dumblu per metus 

 

Dirvožemio granuliometrinė sudėtis

Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus

Pb

Cd

Cr

Cu

Ni

Zn

Hg

Smėliai, priesmėliai

10

0,1

7

8

2

20

0,05

Priemoliai, moliai

15

0,15

10

12

3

30

0,1

33. Dumblas jo naudojimo tręšimui vietoje (žemės sklype (lauke), kurio tręšimui numatoma naudoti dumblą), lauko kaupuose gali būti kaupiamas bei saugomas ne ilgiau kaip 7 mėnesius, laikantis šių reikalavimų:

33.1. dumblas gali būti kaupiamas tik tuose laukuose, kurie numatyti juo tręšti;

33.2. lauko kaupų vieta parenkama siekiant užtikrinti didžiausius atstumus iki gyvenamosios ir visuomeninės paskirties objektų bei stengiantis, kad tokių objektų nebūtų vyraujančia vėjo kryptimi, aukštesnėje reljefo vietoje, neapsemiamoje pavasario polaidžio bei liūčių metu;

33.3. naudojimo vietoje gali būti sukaupiamas bei saugomas tik toks dumblo kiekis, koks yra numatytas panaudoti šioje naudojimo vietoje per vienerius metus;

33.4. draudžiama dumblą kaupti II ir III pogrupio geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių 1 ir 2 juostose (griežto režimo ir mikrobinės taršos apribojimų), III pogrupio vandenviečių 3 juostoje (cheminės taršos apribojimų) [4.14], paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose bei intensyvaus karsto zonoje;

33.5. atstumas nuo dumblo kaupų iki vandens kaptažo įrenginių (šachtinių, gręžtinių šulinių ir kt.), kuriems apsaugoti nėra nustatytų apribojimo juostų, turi būti ne mažesnis kaip 25 m. Kaupai turi būti įrengti žemiau gruntinio vandens srauto kryptimi, negu kaptažo įrenginys (jei nėra kitos įrengimo galimybės, atstumas negali būti mažesnis kaip 50 m);

33.6. kaupų aukštis turi būti ne didesnis kaip 2 m;

33.7. jeigu dumblas bus saugomas ilgiau negu 1 savaitę, kaupas turi būti uždengtas orui ir vandeniui nelaidžia plėvele, sulaikančia kritulių patekimą į dumblą bei sumažinančia kvapų sklidimą;

33.8. jeigu dumblas bus saugomas ilgiau kaip 30 parų, aikštelė, kurioje bus kaupiamas dumblas, iš visų pusių apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio pylimu taip, kad būtų užkirstas kelias kritulių vandens nutekėjimui teritorijos paviršiumi. Prieš kraunant dumblą, saugojimo vietoje turi būti supiltas 0,5 m aukščio durpių sluoksnis arba 0,7 m smulkintų šiaudų ar medžių lapų sluoksnis.

34. Paskleistas dumblas turi būti ne vėliau kaip per 2 dienas įterptas į dirvožemį ne didesniu kaip 20% netolygumu. Dumblą skleisti draudžiama, jei oro temperatūra yra aukštesnė negu 20o C.

 

IX. specialieji reikalavimai Dumblo naudojimui pažeistoms teritorijoms rekultivuoti

 

35. Pažeistų teritorijų rekultivavimui naudojamo dumblo norma – 100 t/ha sausųjų medžiagų (bendras dumblo kiekis nepriklausomai nuo teritorijos atstatymo etapiškumo), išskyrus šių Reikalavimų 36 punkte numatytus atvejus.

36. Dumblo norma gali būti didinama tuo atveju, kai teritorijos rekultivavimo projekte įrodomas normos didinimo pagrįstumas ir aplinkosauginis saugumas. Bet kokiu atveju rekultivuotos teritorijos dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais negali viršyti didžiausių leistinų koncentracijų (4 lentelė), tai turi būti įrodyta skaičiavimais arba eksperimentinių tyrimų rezultatais, pateiktais rekultivavimo projekte.

37. Draudžiama naudoti dumblą pažeistoms teritorijoms rekultivuoti:

37.1. kai iki 0,5 km atstumu pagal gruntinio vandens srauto tėkmę yra išgaunamas požeminis vanduo geriamajam vandeniui ruošti;

37.2. kai aukščiausio gruntinio vandens lygio gylis nuo dumblo paskleidimo sluoksnio pado yra < 1 m;

38. Rekultivuotos dumblu teritorijos negali būti naudojamos žemės ūkio kultūroms auginti, naudojamoms žmonių ar gyvulių maistui.

 

X. specialieji reikalavimai Dumblo naudojimUI energetinĖMS kultūroms tręšti

 

39. Auginant energetines kultūras, per metus gali būti paskleidžiama (įterpiama ar pan.) iki 100 t/ha dumblo (sausomis medžiagomis), išskyrus šių Reikalavimų 40 punkte numatytus atvejus. Dumblas gali būti skleidžiamas ne dažniau kaip kas treji metai.

40. Dumblo norma gali būti didinama tuo atveju, kai tręšimo plane įrodomas normos didinimo pagrįstumas ir aplinkosauginis saugumas. Bet kokiu atveju patręštos teritorijos dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais negali viršyti didžiausių leistinų koncentracijų (4 lentelė), tai turi būti įrodyta skaičiavimais arba eksperimentinių tyrimų rezultatais, pateiktais tręšimo plane.

41. Draudžiama naudoti dumblą energetinių kultūrų tręšimui šiais atvejais:

41.1. kai iki 0,5 km atstumu pagal gruntinio vandens srauto tėkmę yra išgaunamas požeminis vanduo geriamajam vandeniui ruošti;

41.2. kai aukščiausio gruntinio vandens lygio gylis nuo dumblo paskleidimo sluoksnio pado yra < 1 m;

42. Dumblas gali būti naudojamas energetinių kultūrų tręšimui tik tokiose teritorijose, kuriose viršutinio grunto sluoksnio (ne mažiau kaip 1 m) vidutinis filtracijos koeficientas ne didesnis kaip 10-2 m/d.

43. Energetinių kultūrų auginimo teritorija turi būti tokia (arba imamasi tokių priemonių), kad nuo jos nenutekėtų paviršinis vanduo.

 

XI. Dirvožemio ir dumblo analizės metodai

 

44. Taikomi šie dirvožemio ir dumblo kokybės analizės metodai:

44.1. pHKCl – potenciometrinis metodas;

44.2. sunkiųjų metalų koncentracijai matuoti – atominės absorbcinės spektrometrijos, atominės fluorescencinės spektrometrijos, indukuotos plazmos spektrometrijos ir kiti standartizuoti metodai;

44.3. drėgnumui nustatyti – džiovinimo 105o C temperatūroje metodas;

44.4. bendrajam azotui (N) matuoti – Kjeldalio metodas;

44.5. bendrajam fosforui (P) matuoti – spektrometrinis metodas naudojant amonio molibdatą;

44.6. mikrobiologiniams-parazitologiniams parametrams nustatyti – Fileborno, Darlingo flotaciniai metodai;

44.7. organinių medžiagų kiekiui nustatyti – svorio metodas, iškaitinant 550oC temperatūroje.

 

XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

45. Asmenys, pažeidę šiuos Reikalavimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.“.

 


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Svarbu
Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškių sutvarkymas po derliaus, , braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Pasėlių tręšimo ir purškimo įranga

Pagrindiniai tręšimo ir purškimo įrangos tipai, specifika, parengimas darbui, darbų sauga 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Javus nuo ligų saugantys fungicidai, pagrindinės javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai  

Saugus pesticidų naudojimas

Saugus pesticidų naudojimas

Kaip saugiai naudoti pesticidus, saugus elgesys su pesticidais, pesticidų poveikis sveikatai 

Boro trąšos

Boro trąšos

Tręšimas boru per lapus, boro poveikis augalams, cukriniams runkeliams ir kviečiams, boro trąšų derinimas su kitais mikroelementais 

Kaip išvengti javų išgulimo

Kaip išvengti javų išgulimo

Priemonės nuo javų išgulimo, kodėl išgula javai  

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Moniliozė, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančios bakterijos

Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Šliužų naikinimas

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių 

Vasarinių kviečių kenkėjai

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Vasarinių kviečių apsauga nuo ligų ir kenkėjų, insekticidai ir fungicidai, apsaugos priemonės vasariniams kviečiams 

Piktžolių javuose naikinimas

Piktžolių javuose naikinimas

Herbicidai javams, vienskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimas javuose 

Vasarinių miežių ligos

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Piktzoliu naikinimas pupose

Piktžolių naikinimas pupose, apsauga nuo kenkėjų ir ligų

Pupų auginimas ir priežiūra, herbicidai pupoms, pupų ligos ir kenkėjai 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Bulvių kenkėjai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas. 

Kukurūzų kenkėjai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip laiku atpažinti kukurūzų ligas ir kenkėjus, priemonės prieš kukurūzų ligas ir kenkėjus 

Temą atitinkančios įmonės

Lietuva


1 ... 7 8 9 10 11

Vasario 16-osios g. 16, Ignalina
Telefonas: +370-386-52892

Ozo g. 4A, Vilnius
Telefonas: +370-5-2375631, El. paštas: info@vatzum.lt

Elnio g. 10, Šiauliai
Telefonas: +370-41-200251, El. paštas: info@verdetera.com

Švitrigailos g. 26/40, Vilnius
Telefonas: +370-5-2310481, El. paštas: viceta@takas.lt

Smėlynės g. 112C, Panevėžys
Telefonas: +370-45-589121, Mobilus: +370-655-28955, El. paštas: info@vipre.lt

Tilžės g. 52, Klaipėda
Telefonas: +370-46-411265, El. paštas: info@vitaplant.lt

Lentpjūvės g. 22, Plungė
Telefonas: +370-448-53546
1 ... 7 8 9 10 11
agronomas Aidas Liudžius Kaip sumažinti dirvos rūgštingumą?

Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH

daugiau
Ko imtis norint atstatyti dirvą ekologiniame ūkyje?

Atsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė

daugiau
Vytautas Kodėl svarbu įvertinti pesticidų žalą aplinkai?

Atsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

daugiau
Kas tas Albit? Kur jo efektyvumo paslaptis?

Atsako UAB "Kustodija" pardavimų vadovas Raimondas Kosteckas

daugiau
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Trąšos šilauogėms
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau