
Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
DĖL REIKALAVIMŲ TECHNINIO KOMPOSTO, TECHNINIO RAUGO IR STABILATO KOKYBEI IR NAUDOJIMUI PATVIRTINIMO
2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. D1-778
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2010, Nr. 125-6395) 8.3.6 punktu ir siekdamas užtikrinti, kad biologiškai skaidžios atliekos būtų tvarkomos aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu:
1. T v i r t i n u Reikalavimus techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau - Reikalavimai) (pridedama).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
3. P a v e d u šių Reikalavimų vykdymo kontrolę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.
4. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. D1-497 „Dėl techninio komposto naudojimo programos patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 72-3678);
4.2. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 16 d. direktoriaus įsakymą Nr. 66 „Dėl rekomendacijų organinių atliekų kompostavimui patvirtinimo" (Žin., 1998, Nr. 7-160).
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
__________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778
REIKALAVIMAI TECHNINIO KOMPOSTO, TECHNINIO RAUGO IR STABILATO KOKYBEI
IR NAUDOJIMUI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimuose techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau - Reikalavimai) nustatomi reikalavimai techninio komposto, techninio raugo, stabilato kokybei (didžiausi leistini sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekiai, mikrobiologiniai parametrai), techninio komposto, techninio raugo, stabilato naudojimui.
2. Reikalavimai taikomi kompostuojant ir (ar) anaerobiškai apdorojant (rauginant, fermentuojant) iš mišrių komunalinių atliekų srauto mechaninio apdorojimo įrenginiuose atskirtas (išrūšiuotas) biologiškai skaidžias atliekas.
3. Asmenys, kompostuojantys, anaerobiškai apdorojantys biologiškai skaidžias atliekas Reikalavimuose nustatyta tvarka, priskiriami prie atliekų tvarkytojų (išskyrus asmenis, vykdančius biologiškai skaidžių atliekų individualų kompostavimą jų susidarymo vietoje) ir privalo laikytis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS IR NUORODOS
4. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
4.1. anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) - biologiškai skaidžių atliekų irimas anaerobinėmis sąlygomis, kai dėl kompleksinių biologinio, mikrobiologinio, biocheminio ir fizinio-cheminio procesų poveikio yra biologiškai skaidžios atliekos, išsiskiria metanas, anglies dvideginis, gali išsiskirti sieros vandenilis, amoniakas ir susidaro anaerobinis raugas;
4.2. biologiškai skaidžios atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos (šakos, lapai, žolė ir kt.), popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos;
4.3. kompostavimas - mikrobiologinis biocheminis fizikinis procesas, kurio metu dėl kompleksinio biologinių, biocheminių ir fizinių procesų, t. y. mikroorganizmų, dirvožemio organizmų ir jų išskiriamų fermentų poveikio kontroliuojamose aerobinėse sąlygose yra biologiškai skaidžios atliekos ir, išsiskiriant anglies dvideginiui, vandeniui ir šilumai, susidaro humusu praturtintas organinis produktas - kompostas;
4.4. mechaninis-biologinis apdorojimas - mišrių komunalinių atliekų apdorojimas, susidedantis iš mechaninio (rūšiavimo) ir biologinio (aerobinio arba anaerobinio) procesų ir jų derinio;
4.5. stabilatas - po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus;
4.6. stabilumas (biologinis skaidumas) - rodiklis, rodantis iki kokio laipsnio biologiškai skaidžios medžiagos yra suskaidytos ar susiskaidžiusios;
4.7. techninis kompostas - kompostas, gautas iš komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, likusių po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo, atitinkantis Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus;
4.8. techninis raugas - raugas, gautas iš komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, likusių po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo, atitinkantis Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus;
5. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
6. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais ir dokumentais:
6.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu;
6.2. 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 519 „Dėl valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003);
6.3. 2000 m. spalio 18 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 444 „Dėl atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo" (Žin., 2000, Nr. 96-3051);
6.4. Europos Komisijos 2001 m. vasario 12 d. darbiniu dokumentu „Biologinių atliekų biologinis apdorojimas" (2 projektas) Nr. DG ENV.A.2/LM/biowaste/2nd draft;
6.5. Europos Komisijos 2011 m. vasario 21 d. darbiniu dokumentu „Biologiškai skaidžių atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai".
III. TYRIMAI IR KOKYBĖS PARAMETRAI
7. Kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) metu turi būti nukenksminti žmogaus ir gyvūnų patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės (E. Coli)) atsižvelgiant į Reikalavimų 2 lentelėje nustatytus parametrus.
8. Techninio komposto, techninio raugo gamintojai turi vertinti sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekį, mikrobiologinius parametrus, nustatytus Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse:
8.1. pirmus metus atsižvelgiant į įrenginio metinį pajėgumą:
8.1.1. jei metinis sunaudojamos žaliavos kiekis < 1000 t, vertinimas atliekamas kartą per metus;
8.1.2. jei metinis sunaudojamos žaliavos kiekis 1001-2000 t, vertinimas atliekamas 2 kartus per metus;
8.1.3. jei metinis sunaudojamos žaliavos kiekis 2001-4000 t, vertinimas atliekamas 3 kartus per metus;
8.1.4. jei metinis sunaudojamos žaliavos kiekis > 4000 t, vertinimas atliekamas 4 kartus per metus.
8.2. vėliau techninio komposto, techninio raugo vertinimo pagal Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus dažnumas nustatomas pagal formulę:
Metinis sunaudojamos žaliavos kiekis / 10 000(t) + 1 = tyrimų kiekis per metus.
Didžiausi leistini sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekiai techniniame komposte, techniniame rauge
1 lentelė
Sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekis, mg/kg s. m. |
Techninis kompostas, techninis raugas |
1 |
2 |
Cd |
≤3 |
Cr (bendras) |
≤120 |
Cu |
≤300 |
Hg |
≤2 |
Ni |
≤60 |
Pb |
≤150 |
Zn |
≤600 |
PAHs |
<4 |
PCBs |
<0,4 |
Priemaišos (% s. m.): žvyras (>5 mm) plastikai, metalai, stiklas ir kt. (> 2 mm) |
- <2 |
Piktžolių sėklos vnt./litre |
- |
s. m. - sausoji medžiaga
Techninio komposto, techninio raugo mikrobiologiniai parametrai
2 lentelė
Mikrobiologiniai parametrai, mg/kg s. m. |
Techninis kompostas, techninis raugas |
|
1 |
2 |
|
Salmonelės penkiuose 25 g mėginiuose |
nerasta |
|
E. Coli |
Kolonijas formuojančių vienetų skaičius |
<3 KFV/g |
|
|
|
KVF - kolonijas formuojantys vienetai
9. Stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje.
10. Techninio komposto, techninio raugo gamintojams rekomenduojama papildomai vertinti šiuos techninio komposto, techninio raugo kokybės parametrus: pHKCl, sausąsias ir organines medžiagas, suminį azotą (N), suminį fosforą (P), suminį kalį (K), elektrinį laidį, vandenyje tirpų ir (arba) mineralinį azotą (N-NH4+N-NO3), vandenyje tirpų fosforą (P), vandenyje tirpų kalį (K), anglies (C) ir azoto (N) santykį.
11. Techninio komposto, techninio raugo, stabilato parametrams įvertinti rekomenduojama taikyti Reikalavimų priede nurodytus kokybės parametrų nustatymo tyrimų metodus.
IV. STABILUMO (BIOLOGINIO SKAIDUMO) PARAMETRAI
12. Medžiaga, turinti daug lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių aukštą mikroorganizmų aktyvumą, laikoma nestabilia.
13. Po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 punkte nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus:
13.1. statinis kvėpavimo indeksas - mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O2/g (s. m.) arba
13.2. dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val. arba
13.3. GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (s. m.) arba
13.4. bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.
V. REIKALAVIMAI NAUDOJIMUI
14. Techninis kompostas, techninis raugas, atitinkantys 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, naudojami rekultivacijai pažeistų teritorijų, kurios vėliau nebus naudojamos maistui skirtų augalų auginimui (karjerų, neeksploatuojamų durpynų, kelių sankasų ir kt.).
15. Draudžiama techninį kompostą, techninį raugą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje, miškų ir energetinių augalų tręšimui.
16. Stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose.
17. Draudžiama stabilatą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje, miškų ir energetinių augalų tręšimui, taip pat pažeistų teritorijų rekultivacijai.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Techninio komposto, techninio raugo, stabilato tyrimus gamintojas turi saugoti ne trumpiau kaip 5 metus.
19. Asmenys, pažeidę Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
__________________
Reikalavimų techninio komposto,
techninio raugo ir stabilato
kokybei ir naudojimui
priedas
KOKYBĖS PARAMETRŲ NUSTATYMO TYRIMO METODAI
|
Parametrai |
Vienetai |
Tyrimo metodas |
Pavadinimas |
1. |
Sausa medžiaga |
% svorio |
EN 13039 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Organinių medžiagų ir pelenų kiekio nustatymas |
2. |
Organinė medžiaga |
% s. m. |
EN13039 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Organinių medžiagų ir pelenų kiekio nustatymas |
3. |
Piltinis tankis |
kg/l normalaus svorio |
EN 12580 LST EN 13041:2012 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Kiekio nustatymas. Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Fizinių savybių nustatymas. Sausas piltinis tankis, oro tūris, vandens tūris, susitraukimo vertė ir visuminis porų tūris |
4. |
pH (H2O) |
|
EN 13037 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. pH nustatymas |
5. |
Azotas (bendrasis azotas ir NH4N) |
mg/kg s. m. |
prEN 13654 1 ir 2 dalys LST EN 13652:2006 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Bendrojo azoto nustatymas Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Vandenyje tirpių maisto medžiagų ir elementų išskyrimas |
6. |
Fosforas (P2O) |
mg/kg s. m. |
prEN 13650 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Aqua regia tirpių elementų išskyrimas |
7. |
Kalis (K2O) |
mg/kg s. m. |
prEN 13650 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Aqua regia tirpių elementų išskyrimas |
8. |
Kalcis (CaO), magnis (MgO), boras (B), molibdenas (Mo) |
mg/kg s. m. |
prEN 13650 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Aqua regia tirpių elementų išskyrimas |
9. |
Dinaminis kvėpavimo indeksas |
mg O2/kg VS/h |
[ASTM D 5975-96] |
Tyrimo metodas komposto stabilumui nustatyti vertinant deguonies suvartojimą |
10. |
Sunkieji metalai: kadmis (Cd), chromas (Cr), varis (Cu), nikelis (Ni), švinas (Pb), cinkas (Zn) |
mg/kg s. m. |
prEN 13650 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Aqua regia tirpių elementų išskyrimas |
11. |
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAHs) |
mg/kg s. m. |
[ISO 13877] |
Dirvožemio kokybė. Policiklinių aromatinių angliavandenilių apibūdinimas |
12. |
Polichlorinti bifenilai ir pesticidai |
mg/kg s. m. |
[ISO/CD 10382] |
Dirvožemio kokybė. Polichlorintų bifenilų ir pesticidų nustatytas dujų chromatografijos būdu |
13. |
Mėginių ėmimas |
- |
EN 12579 LST EN 130:2008 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Mėginių ėmimas |
14. |
Kvapai |
k. v./m3 |
|
Kvapai - kvapų koncentracijos matavimas dinamine olfaktometrija |
15. |
Mėginių ėmimas |
- |
EN 12579 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Bandinio ėmimas |
16. |
Savitasis elektrinis laidis |
|
LST CR 13456 |
Dirvožemio gerinimo medžiagos ir auginimo terpės. Ženklinimas, techniniai reikalavimai, produktų sąrašas |
Tyrimo metodai parengti vadovaujantis Europos Komisijos 2001 m. vasario 12 d. dokumento „Biologinių atliekų biologinis apdorojimas" projektu, Nr. DG ENV.A.2/LM/biowaste/2nd draft
s. m. - sausoji medžiaga
k. v. - kvapo vienetai
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,
Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas
Kalio chlorido trąšos, tręšimas kalio chloridu, kada geriausia tręšti kalio chloridu
Kaip išnaikinti skruzdėles, insekticidai bei kitos priemonės skruzdžių naikinimui
Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.
Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės
Trąšos morkoms, kaip tręšti morkas, morkų tręšimo normos ir laikotarpiai, trąšų trūkumo morkoms požymiai
Mineralinių medžiagų normos bulvių tręšimui, tręšimo terminai, papildomas bulvių tręšimas, mikroelementai bulvėms, NKP bulvėms
Biohumuso gamybos technologija, biohumuso gamybos verslas, įranga biohumusui gaminti, prekyba biohumusu
Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis.
Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui
Magnio sulfato trąša, magnio trūkumo augalams požymiai, kaip naudojamas magnio sulfatas, magnio sulfato normos augalams
Kaip tręšiamos šilauogės metų bėgyje, natūralios priemonės tręšti šilauogėms, kodėl negalima naudoti fungicidų
Šliužų ir sraigių naikinimas, priemonės nuo šliužų ir sraigių, biologinės priemonės nuo šliužų ir sraigių
Facelijos auginimas, facelijos sodinimas, facelijos naudojimas kaip žalioji trąša, facelijos naudojimas bitėms
Kalio magnezijos trąša, kalio magnezijos naudojimas, normos augalams, tręšimo kalio magnezija laikas
Granuliuotas superfosfatas, kokios superfosfato tręšimo normos ir tręšimo laikas
Karbamidas, kaip tręšiama karbamidu, karbamido normos augalams, azoto kiekis karbamide
Garstyčios yra populiariausias sideralinis augalas, efektyvi žalioji trąša, gerinanti dirvos struktūrą ir mažinanti ligas ir kenkėjus, garstyčių teikiama nauda ir kur jų negalima auginti
Monokalio fosfato ( MKP) naudojimas vynuogių, pomidorų ir kitų augalų tręšimui. Monokalio fosfato naudojimo normos, periodai
Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti
Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams?
Pagrindiniai organinės žemdirbystės principai, teigiami ir neigiami organinės žemdirbystės aspektai
Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša
Vaismedžių purškimas rudenį, purškimas karbamidu ir monokalio fosfatu
Atmosferinį azotą fiksuojančių bakterijų panaudojimas, natūralus azotas augalams, azotines bakterijos javams ir kukurūzams.
Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti
Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta.
Dirvos kalkinimas, dirvos rūgštingumo mažinimas, kaip nustatyti pH
daugiauAtsako UAB Kustodija agronomė konsultantė Lina Drulienė
daugiauAtsako UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
daugiauMikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...
Šildantys anglies pluošto apklotai
Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...
Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai
Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...
Pomidorų tręšimas bio trąšomis
Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna
Daržovių ir vaisių trąšos
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau