Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai
2023-02-01 11:07 Peržiūros : 5752 SpausdintiPasaulinėje rinkoje padidėjus kviečių paklausai padidėjo ir auginamų vasarinių kviečių plotai. Be to, vasarinių kviečių auginimas yra daug pelningesnis negu žieminių kviečių ar kitų vasarinių javų. Tačiau tam reikalinga išauginti gerą ir kokybišką derlių. Auginant vasarinius kviečius naudojamos intensyvios auginimo technologijos, atskiruose augalų augimo tarpsniuose kovojama su piktžolių plitimu, ligomis ir kenkėjais. Tam reikalingas visas kompleksas apsauginių priemonių, kuris prasideda sėklos beicavimu. Norint efektyviai kovoti su vasarinių kviečių ligomis ir kenkėjais visų pirma reikia išmokti pažinti ir laiku pastebėti pagrindinių ligų požymius ir kenksmingus organizmus. Tam būtina reguliariai stebėti laukus, pažinti augalų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą. Kaip atpažinti svarbiausius vasarinių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti paprašiau papasakoti Syngenta produktų ekspertą Juozą Semašką.
Vasarinių kviečių ligos
Vasarinių kviečių lapus vegetacijos metu beveik kasmet pažeidžia miltligė, kuri pasireiškia sergančių lapų pasidengimu baltos grybienos valksčia. Negydant ji tamsėja, paruduoja. Kviečių pasėlių plotuose ši liga plinta esant šiltiems drėgniems orams, ypatingai gausiai plinta vešliuose pasėliuose, kurie intensyviai tręšiami azoto trąšomis. Miltligės plitimas didele dalimi priklauso nuo sėjos laiko, nuo tomis pačiomis ligomis sergančių javų kaimynystės ir ligai atsparesnių veislių pasirinkimo. Sergantys kviečiai blogai įsisavina maisto medžiagas, o negydant ženkliai sumažėja kviečių derlius ir kokybė.
Miltligės pažeisti vasarinių kviečių lapai
Apsaugos priemonės nuo vasarinių kviečių miltligės. Auginti miltligei atsparesnių veislių kviečius, vengti vasarinius kviečius auginti žieminių kviečių kaimynystėje, siekti suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, nepertręšti azoto trąšomis - tai veiksmingos prevencinės priemonės.
Miltligei pradėjus plisti reikia naudoti fungicidus.
Vasariniai kviečiai taip pat serga lapų ir varpų septorioze, kuri augalus gali pažeisti jau nuo daigų tarpsnio. Pagrindiniai ligos požymiai - ant apatinių pažeistų lapų pasirodančios neryškios, vandeningos dėmelės, kurios negydant didėja ir virsta ištysusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Nuo laiko šių dėmių centras gali pašviesėti ir įgauti pelėsių spalvos atspalvį. Ši liga plinta esant vėsiems ir drėgniems orams, kada lapų ir varpų paviršiuje ilgai laikosi rasa.
Lapų septoriozės pažeisti lapai
Varpų septoriozės pažeistos kviečių varpos ir lapai
Apsaugos priemonės nuo vasarinių kviečių septoriozės. Pagrindinė prevencinė priemonė - sėjomainos laikymasis. Taip pat reikėtų vengti supaprastinto žemės dirbimo ar sėjos į ražienas, kai kviečiai atsėliuojami. Labai svarbu ir atsparių veislių auginimas, o norint išvengti su sėkla plintančios varpų septoriozės, sėklą reikėtų beicuoti.
Kviečių apsaugai nuo septoriozių taip pat naudojami fungicidai. Prikausomai nuo ligos plitimo intensyvumo fungicidai vegetacijos metu naudojami vieną arba du kartus. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, pirmam purškimui Syngenta rekomenduoja naudoti vieną Elatus Era (0,75-1,0 l/ha), arba Elatus Plus 0,5-0,6 l/ha mišinyje su Plexeo 0,5-0,6 l/ha.
Kviečių dryžligės sukėlėjas plinta per užkrėstą sėklą ir augalų liekanas. Liga pažeidžia apatinius, o vėliau ir viršutinius kviečių lapus. Palankios sąlygos plisti, kai vyrauja drėgni ir šilti orai, gausi rasa ir dažnai lyja. Užsikrėtus dryžlige ant pažeistų kviečių lapų paviršiaus susidaro pailgos, elipsiškos, rudos, dažnai su šviesesniu apvadu ir tamsesniu centru dėmelės, išsidėsčiusios išilgai lapų gyslų.
Kviečių dryžligė
Apsaugos priemonės nuo kviečių dryžligės. Taikomos tos pačios prevencinės priemonės, kaip ir nuo lapų ir varpų septoriozės. Pastebėjus pirmuosius kviečių dryžligės požymius ypač jautrių veislių pasėliuose, taip pat vyraujant ligai plisti palankiems orams, reikia purkšti fungicidais, kurie taip pat yra efektyvūs ir nuo septoriozių. Naudotini Elatus Era (0,75-1,0 l/ha), arba Elatus Plus 0,5-0,6 l/ha mišinyje su Plexeo 0,5-0,6 l/ha.
Klimatui šiltėjant pastaraisiais metais vis aktyvesnės tampa rudosios rūdys. Be to, vasariniams kviečiams gali pakenkti ir šių rūdžių atmainos - geltonosios ir juodosios rūdys. Ligų sukėlėjas yra grybelis, kuris, negydant užsikrėtusių kviečių, gali sunaikinti 20 - 40 % derliaus. Rudosios rūdys pasireiškia ant lapų viršutinės pusės susidariusiomis rausvai rudomis apie 1 - 1,5 mm skersmens plyštančiomis dulkingomis pūslelėmis. Pūslelėse subręsta kelios vasarinių sporų kartos. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta, sumažėja grūdų derlius.
Geltonosios rūdys - tai kviečių liga, kuria augalai užsikrečia po sėjos. Jos pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus ir varpas. Ant pažeistų augalo dalių susidaro eilėmis išsidėsčiusios geltonos spalvos praplyštančios pūslelės - pustulos. Palankiausios sąlygos - vyraujantys vėsūs ir lietingi orai, oro temperatūra 9 - 13°C ir o mažiausiai tris valandas ant lapų išsilaikanti rasa.
Užikrėtus juodosiomis rūdimis ant stiebų, lapamakščių ir lapų susidaro pailgi rudi dryžiai, pridengti epidermiu, o jiems plyšus išbarstomos sporos, kurios užkrečia greta augančius augalus. Vėliau dryžių vietoje formuojasi juodi žiemojančių sporų telkiniai. Ligos pažeisti stiebai ir lapai anksčiau nudžiūsta. Rudosioms ir juodosioms rūdims yra palankiausi saulėti, su rasotomis naktimis orai, kai temperatūra nenukrinta žemiau 12°C, o dienos metu pakyla iki 25°C, ir laikosi 100 % santykinė oro drėgmė ar rasa. Rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose.
Geltonosios rūdys Rudosios rūdys Juodosios rūdys
Apsaugos priemonės nuo kviečių rudžių. Rūdims atsparesnių veislių kviečių auginimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, tačiau pradėjus rūdims plisti, ypač jautrių veislių kviečių pasėliuose reikėtų naudoti fungicidus. Nuo rūdžių tinka visi Syngenta kviečiams registruoti fungicidai: Elatus Era (0,75-1,0 l/ha), arba Elatus Plus 0,5-0,6 l/ha mišinyje su Plexeo 0,5-0,6 l/ha .
Vasarinių kviečių kenkėjai
Amarai. Vasarinius kviečius dažniausiai puola ieviniai ir javiniai amarai. Ieviniai amarai yra smulkūs, iki 2 mm, pilkai žalios spalvos vabzdeliai, kurie sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų. Vienu metu kolonijoje gali būti ir besparniai, ir sparnuoti individai. Vasarą ieviniai amarai dauginasi partenogenetiškai - neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Vasariniuose kviečiuose žalingiausi ieviniai amarai iki augalų išplaukėjimo, vėliau pakitusi augalų sulčių sudėtis paskatina sparnuotų individų atsiradimą, ir jie išskrenda į jaunų varpinių augalų pasėlius. Amarai kenkia tiesiogiai - čiulpdami augalų sultis nualina augalus. Netiesiogiai amarai kenkia išskirdami lipčių, ant kurio susidaro juodos apnašos, mažinančios apšvietimo intensyvumą ir trikdančios fotosintezę.
Javiniai amarai stambesni už ievinius. Kūno spalva - nuo šviesiai gelsvai žalios iki tamsiai rausvai rudos. Javiniai amarai gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai jie įsikuria varpose, užpildydami tarpus tarp varpučių, maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos.
Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas.
Ieviniai ir javiniai amarai
Apsaugos priemonės. Kviečių pasėliuose plintant amarams reikėtų naudoti insekticidus, daugeliu atvejų pakanka kontaktinio veikimo piretroidinių insekticidų. Vienas jų būtų Karate Zeon, registruota norma 0,15 - 0,2 l/ha. Šis insekticidas, būdamas mikrokapsulių formoje, suteikia ilgesnę apsaugą.
Javiniai lapiniai pjūkleliai. Šių kenkėjų lervos nugraužia kviečių lapus, todėl pažeisti augalai atrodo, tarsi apkarpyti žirklėmis. Javiniai pjūkleliai labiau žalingi vasariniams kviečiams, nei žieminiams. Tai 7 - 8 mm ilgio, geltonos spalvos, su juodomis juostelėmis skersai krūtinės ir pilvelio vabzdžiai. Lervos gelsvai žalios spalvos, su tamsiomis juostelėmis išilgai kūno, gali išaugti iki 18 - 22 mm ilgio. Pjūklelių plitimui palankios sąlygos - gegužės pabaigos šilti, nevėjuoti, be lietaus orai. Atskirais metais jie gali pridaryti labai daug žalos.
Apsaugos priemonės nuo javinių lapinių pjūklelių. Sėjomainos laikymasis, ražienų skutimas bei arimas sumažina pjūklelių išplitimo riziką. Insekticidai vien nuo pjūklelių naudojami retai. Naudojant insekticidus nuo kitų kenkėjų sunaikinami ir pjūkleliai. Apsaugoti kviečius nuo pjūklelių visiškai pakanka kontaktinio veikimo insekticidų, rekomenduojma naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma.
Javinio lapinio pjūklelio lerva
Lemai - tai mėlynos spalvos, 3,5 - 5 mm dydžio vabalai, kurie maitinasi kviečių lapais, palikdami pailgas kiaurymes. Lervos kuprotos, geltonos spalvos, juodomis galvomis. Jų visas kūnas padengtas rudomis ar juodomis gleivėmis. Besimaitindamos lervos skeletuoja lapus, palikdamos pailgus, baltus dryžius. Lemai gausiau gali išplisti sausą ir šiltą pavasarį.
Lemas (suaugęs vabalas ir lerva)
Apsaugos priemonės nuo lemų. Skutant ražienas ir ariant dirvą žūsta dalis žiemojančių vabalų. Esant lemų antplūdžiui, būtina naudoti insekticidus. Rekomenduojama naudoti Karate Zeon 0,2 l/ha norma. Purškimas nuo lemų gali būti derinamas su purškimu nuo amarų, pasirenkant nuo abiejų kenkėjų veiksmingą insekticidą.
Švedinės muselės - tai smulkios, 3 mm kūno ilgio muselės. Jų lervos gelsvai baltos, bekojės, suaugusios būna iki 4,5 mm ilgio. Muselių lervos pažeidžia javų daigų centrinio lapelio pamatą. Pagraužtas lapelis pageltonuota ir nudžiūsta. Per metus išsivysto trys švedinių muselių generacijos, iš kurių pavasarinė ir rudeninė gali kenkti kviečių pasėliuose: pavasarinė - vasariniuose, o rudeninė - žieminiuose.
Švedinė muselė
Apsaugos priemonės nuo švedinės muselės. Kviečių apsaugai nuo muselių gali būti naudojamos agrotechninės priemonės. Žieminius kviečius pasėjus vėliau, o vasarinius kviečius - anksti, į gerai paruoštą dirvą optimaliu gyliu, augalai sudygsta ir vystosi vėsesniu oru, kuris nėra palankus muselių skraidymui ir dauginimuisi. Tokiu būdu augalai pereina jautriausią švedinių muselių pažeidimams 1 - 3 lapelių vystymosi tarpsnį. Nuo švedinių muselių insekticidai naudojami tik išskirtiniais atvejais.
Tripsai čiulpia sultis iš lapalakščių, stiebų, varpų užuomazgų bei besiformuojančių grūdų. Tai labai smulkūs, 1 - 2 mm ilgio vabzdžiai. Kviečiams yra mažiau žalingi nei rugiams, kvietrugiams ar miežiams. Pažeistų kviečių vėliavinio lapo lapamakštė pabąla, varpos išplaukėja deformuotos, susisukusiais akuotais. Žalingumo riba tripsams laikoma, kai atvėrus varpą dengiantį lapalakštį yra suskaičiuojama vidutiniškai 1 - 2 tripsai ant stiebo, ir yra apniktų 50 proc. stiebų. Tripsų plitimui palankūs saulėti, nevėjuoti, šilti orai. Tripsų gausumą skatina ir geros jų žiemojimo sąlygos - neartos ražienos, ant lauko paliktos augalinės liekanos, šiaudai, po kuriais tripsai ir žiemoja.
Tripsai ant pradėjusios plaukėti kviečio varpos
Apsaugos priemonės nuo tripsų. Būtina nuo laukų nurinkti šiaudus ir kitas liekanas, nepalikti neartų ražienų. Purkšti kviečių pasėlius nuo tripsų rekomenduojama bamblėjimo pabaigoje (BBCH 37), tuomet tripsai dar nebūna sulindę į viršutinio lapo lapamakštę. Augalo paviršiuje tripsai lengvai sunaikinami kontaktiniais insekticidais. Syngenta rekomenduoja purkšti Karate Zeon (0,2 l/ha).
Syngenta rekomenduojami produktai kviečių apsaugai nuo ligų
Pagal Syngenta medžiagą tekstą parengė Algis Mačiukas
Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalų apsaugos priemonės, Grūdinės kultūros, Kviečių auginimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
