Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Tinkamai paruoškime sėklas sėjai
2018-01-24 12:38 Peržiūros : 396 Spausdinti
Šių metų javų augimo sezono metu vyravo išskirtinai palankios ligų plitimui meteorologinės sąlygos. Drėgni ir šilti orai javų žydėjimo ir vėlesniais tarpsniais buvo ypač palankūs fuzariozių, septoriozės ir įvairių dryžgrybių vystimuisi. Vyravusios liūtys derliaus nuėmimo metu ne tik gadino maistinių ir pašarinių grūdų kokybę, bet neigiamai įtakojo ir sėklai skirtų grūdų kokybinius parametrus. Tikslingiausia būtų įsigyti jau paruoštas ir išbeicuotas sertifikuotas sėklas iš sėklomis prekiaujančių įmonių. Jei planuojama sėti savo ūkyje išaugintą sėklą, ją būtina tinkamai paruošti.
Vyraujant lietingiems orams, buvo vėlinama javapjūtė ir todėl grūdai pradėjo dygti varpose, ypač išgulusiuose pasėliuose. Kaip įprasta grūdai iš tokių pasėlių sėklai nenaudojami. Bet jei tai buvo aukštos reprodukcijos sėklinis pasėlis ir tikrai norima iš jo turėti sėklą, reikėtų įvertinti kokios būklės pasėlis buvo javapjūtės metu ir koks procentas yra sudygusių grūdų. Jei pasėlis buvo išgulęs, iš sudygusių grūdų buvo pasirodę žali daigeliai ir tokių grūdų yra daugiau nei 20%, jų sėklai naudoti negalima. Kitaip gali būti vertinamas neišgulęs pasėlis, kai varpose grūdai tik išbrinko ir dygimas tik prasidėjo, tokie grūdai, jei jie natūraliai išdžiūvo lauke (džiovykloje grūdų daigumas dažniausiai prarandamas negrįžtamai) jie gali dalinai atgauti ramybės būklę ir būti daigūs. Anksčiau nukulti, bet sandėliuojami drėgnesni grūdai, ypač jei jie pakaito, taip pat galėjo prarasti daigumą. Be to sandėliuojant drėgnus grūdus, juose suaktyvėja įvairių mikroorganizmų, tame tarpe javų ligas sukeliančių (fuzariozių ir įvairių pelėsinių grybų sukėlėjai) veikla, todėl dažnai ir dėl to nukenčia sėklinių grūdų daigumas. Bet kuriuo atveju ruošiant sėklą turėtų būti nustatomi - dygimo energija ir daigumas laboratorijoje, tik tokiai analizei - pagal Tarptautinės sėklų testavimo asociacijos (ISTA) metodika, reikalingos 2 savaitės. Tad sėklų pavyzdžius nedelsiant reikėtų pristatyti į laboratorijas, kur tokia paslauga teikiama (Valstybinė augalininkystės tarnyba, Žemdirbystės institutas, sėklų fabrikai). Jei nustatytas grūdų daigumas siektų bent 80%, juos galima ruošti sėklai, bet beicuoti reikėtų tik prieš pat sėją.
Pirmiausiai sėklai ruošiami grūdai turėtų būti išvalyti nuo piktžolių sėklų, šiaudų ar varpų nuotrupų, suskilusių grūdų, apvalyti nuo dulkių ir grūdų dalelių. Dulkės esančios grūdų masėje ar grūdų paviršiuje turi ypač didelę reikšmę grūdų beicavimo kokybei. Dulkės sunkiai pastebimos nebeicuotuose grūduose, o išbeicavus tarp nepakankamai išsibeicavusių grūdų aiškiai pastebimos ryškiai raudonai nusidažiusių dulkių sankaupos. Dulkės ir grūdo nuotrupos turi labai didelį paviršių, todėl suriša santykinai didelį beico kiekį. Ruošiant sėklą, reikėtų vengti grūdo paviršiaus pažeidimų (paviršiaus subraižymo, įtrūkimų), nes tokie grūdai žymiai daugiau priima beico - yra perbeicuojami. Grūdai gavę didesnį beico kiekį gali nesudygti arba jų sudygimas vėluoja, tuo tarpu kitiems grūdams tenka mažesnis beico kiekis nei turėtų.
Grūdų ir dygstančių daigų apsaugos nuo ligų pagrindą sudaro veiksmingas beicas, kurio sudėtyje yra efektyvios veikliosios medžiagos. Tačiau to dar neužtenka, kad sėkla būtų gerai apsaugota, naudojamas beicas, o tiksliau jo formuliacija, turi užtikrinti sėklos beicavimo kokybę. Beicuojant - palyginti nedideliais veiksmingų augalų apsaugos priemonių kiekiais sėkla turi būti tolygiai apdorota. Todėl pirmiausiai beicai turi pasižymėti nepriekaištingomis technologinėmis savybėmis, nes tik užtikrinus techninę beicavimo kokybę galima tikėtis maksimalaus beico veiksmingumo. Pirmiausia turi būti naudojama beico norma reikalinga atitinkamam kiekiui sėklos išbeicuoti. Antra - beicavimo įranga turi užtikrinti vienodą beico paskirstymą kiekvienam grūdui ir tolygų grūdo paviršiaus padengimą. Ir galiausiai beicas turi gerai prilipti prie grūdo, nes ant jo beicas turi išlikti net esant stipriam mechaniniam poveikiui (taravimas į maišus, transportavimas, užpylimas į sėjamąją, sėjamosios mechanizmų poveikis) iki pasėjant į dirvą. Šiems rodikliams įtakos turi: pati sėklinė medžiaga ir jos paruošimas, beico forma, beicavimo įranga ir beicavimą atliekantys žmonės.
Į Pabaltijo šalis, Syngenta kompanijos tiekiami beicai (Maxim, Maxim Extra, Celest Trio, Vibrance Duo) yra gerai žinomi žemdirbiams, jais išbeicuojama daugiau kaip 50% visų varpinių javų sėklų. Šių beicų populiarumą lemia ne vien veiksmingos veikliosios medžiagos, bet didele dalimi ir beicų technologinės savybės, atitinkančios aukščiausius reikalavimus. Syngenta pastaraisiais metais beicų gamyboje įdiegė Formula M technologiją. Tai reiškia, kad produkto sudėtyje įdiegtos visiškai naujos pagalbinės medžiagos (lipniosios medžiagos, dažai, emulgatoriai, padengimą gerinančios medžiagos ir kiti priedai) skiedžiant vandeniu sudaro vientisą tirpalą. Naujos formos beicai gerai pasiskirsto sėklų masėje, tolygiai padengia jų paviršių ir gerai prilimpa. Tai užtikrina gerą beicavimo kokybę: sėklos išbeicuojamos tolygiai, perpilamos nedulka, išlieka birios.
Taikydama šią naująją technologiją Syngenta užima pirmaujančias pozicijas beicų rinkoje. Naujojo pavidalo (Formula M) beicų naudojimas leidžia išsėti tikslią beicuotų sėklų normą, ko nebuvo galima pasiekti sėjant senesnės kartos beicais apdorotas sėklas, nes jų birumas sumažėdavo. Be to, sėklos apdorotos senesnių formuliacijų beicais taravimo, gabenimo ir sėjos metu, dėl menkesnio prilipimo nusitrindavo, todėl būdavo patiriami beico nuostoliai, teršiama aplinka. Šito išvengiama naudojant naujuosius beicus, beicavimo ir sėjos metu sėklos nedulka - sumažėja pavojus sveikatai darbo vietoje, nuo taršos apsaugoma gamtinė aplinka.
Syngenta skiria didelį dėmesį sėklų beicavimo kokybes stebėsenai. Nuo 2013 metų pradėti imti Syngenta beicais beicuotų sėklų pavyzdžiai iš sėklų ruošimo fabrikų. Pavyzdžiai siunčiami į Vokietiją, specializuotą laboratoriją, čia atliekamos dvi analizės: beicų nusitrynimo ir nudulkėjimo ir beicų kiekio tenkančio vienam grūdui (grūdų padengimo tolygumo). 2015 metais Lietuvoje buvo paimta 50 beicuotų sėklų pavyzdžių (27 pavyzdžiai iš sėklų fabrikų ir 23 iš ūkių). Atliktų analizių rezultatai rodo, kad visuose sėklų fabrikų pavyzdžiuose beicų dulkių kiekis neviršijo 4 g /100 kg sėklų - Europos sėklų apdorojimo užtikrinimo organizacijos (ESTA) nustatytos normos. Iš sėklų ruoštų ūkiuose, 2-juose pavyzdžiuose dulkėtumas viršijo nustatytą normą. Beicų kiekio tenkančio vienam grūdui analizė parodė, kad iš sėklų fabrikuose Syngenta beicais beicuotų sėklų pavyzdžių 20-tyje pavyzdžių beico kiekis tekęs vienam grūdui buvo optimalus, o 7-uose nežymiai didesnis, bet neviršijo 115%, kai pagal ESTA skirtumo ribos yra 85 - 115% nuo nustatytos beico normos. Kitokie rezultatai buvo gauti ištyrus ūkiuose beicuotą sėklą, kur tik 10-tyje pavyzdžių beico kiekis tenkantis vienam grūdui buvo optimaliame lygyje, 10-tyje pavyzdžių nustatytas beico trūkumas ir 3-juose pavyzdžiuose grūdam teko per didelis beico kiekis. Tai rodo, kad ūkiuose turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys tinkamam beicavimo įrangos sureguliavimui, kad sėklos būtų išbeicuojamos nustatyta beico norma.
Veiksmingų beicų pasirinkimas ir beicavimo kokybės užtikrinimas yra ypač svarbus šiais metais, kai bręstantiems sėkliniams grūdams teko patirti nepalankias oro sąlygas ir stiprų ligų pasireiškimą. Nereikėtų mažinti beicų normų, nes sėkloms reikalinga stipri apsauga tiek nuo ant grūdo esančių ligų sukėlėjų, tiek ir esančių dirvoje.
Dr. Juozas Semaška
Syngenta produktų ekspertas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
