Žieminių kviečių tręšimas

2019-08-13 16:39   Peržiūros : 668   Spausdinti


Žieminiai kviečiai yra pagrindinė Vidurio ir Šiaurės Lietuvos ūkių grūdinė kultūra. Čia sutelkta daugiau kaip 70% visų Lietuvos žieminių kviečių pasėlių. Šios kultūros auginimas prisilaikant pačių naujausių agrotechninių reikalavimų užtikrina didelį ir stabilų derlingumą,  vidutiniškai ūkiuose yra prikuliama po 5 - 6 tonas kviečių iš hektaro. Tačiau net 8 tonos ir daugiau iš hektaro derlingiausiose žemėse šiandien nėra jokia naujiena ar vienkartinis rekordas.

Žieminių kviečių tręšimas
Žieminių kviečių laukai šiaurės Lietuvoje

 

Aukštas derlingumas - tai tik vienas iš kriterijų, skatinančių šių javų auginimą. Kitas labai svarbus jų auginimo kriterijus yra 20 - 30 % aukštesnė supirkimo kaina, lyginant su kitų rūšių javų supirkimo kainomis. Kainą lemia žymiai didesnė žieminių kviečių paklausa pasaulio rinkose.

Tačiau kviečių supirkimo kaina priklauso ne tik nuo jų paklausos, bet, svarbiausia, - nuo jų kokybės, t. y. nuo klasės. Brangiausiai superkami aukščiausios klasės maistiniai kviečiai, kuriuose yra daugiau kaip 13 % baltymų. Aukštesnės klasės kviečiai turi turėti ne mažiau kaip 10,5 % baltymų. Kuo daugiau baltymų, tuo didesnis yra glitimas, suteikiantis miltų tešlai klampumo ir stangrumo. Mažiau baltymų kviečiuose - mažiau glitimo, o tešla iš tokių miltų praskysta, sunkiau minkosi,  iš jos iškepti produktai greitai žiedėja.

Paradoksas, tačiau kviečių derlingumas yra tiesiogiai proporcingas jų baltymingumui - kuo didesnis derlingumas, tuo mažiau baltymų. Aukšto kviečių derlingumo ir kokybės balanso išlaikymui yra atliekama daugybė įvairių mokslinių tyrimų. Skirtingų tyrimų išvados vieningos - aukštas kviečių derlingumas ir kokybė gali būti pasiekiama tik pasirenkant gero našumo dirvas ir tinkamą priešsėlį. Ne paslaptis, kad šiuo metu labai daug kviečių plotų yra atsėliuojama, t.y. tik ką nuėmus kviečių derlių į tą patį plotą vėl sėjami žieminiai kviečiai, o tai kokybės sekančių metų derliui tikrai neprideda. Žinoma, nemažą reikšmę derlingumui turi ir dirvos paruošimas, sėjos laikas bei tinkamas ir savalaikis tręšimas, apie kuriuos toliau ir pakalbėsime.

 

Dirvos paruošimas

Norint gauti gerą rezultatą, būtina laikytis keleto bendrų taisyklių ir sudaryti geriausias sąlygas žieminiams kviečiams augti. Tai pasakytina apie laiku paruoštą dirvą, kurios ruošimo būdas neturi didelės reikšmės, tačiau dirva turi būti išpurenta ir užtikrinamas tinkamas gylis grūdams augti - apie 2 - 3 cm. Toks sėjos gylis yra pats optimaliausias sėjos kokybės rodiklis, nulemiantis patį geriausią maisto medžiagų įsisavinimą daigui įsišaknijant ir krūmijantis. Nuo šio rodiklio priklauso ir galutinis rezultatas - derlingumas.

Žieminių kviečių sėjai dirvos yra ruošiamos rugpjūčio pabaigoje ar net rugsėjo pradžioje. Tuo metu jau dažnesni lietingi orai, todėl jeigu po lietaus dirva supuolė, reikalingos papildomos išlaidos plutos suardymui. Reikėtų nepamiršti, kad didesnis važiavimų skaičius tankina dirvos paviršių, todėl stenkitės sėjai dirvą paruošti kuo mažesniu dirvos dirbimo skaičiumi.

 

Sėja ir rudeninis tręšimas

Be sėjos gylio nemažą reikšmę turi dirvožemio drėgmė, mechaninė sudėtis, sėklos kokybė, jos norma ir sėjos laikas. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, geriausia sėklos norma yra 350 - 450 sudygusių sėklų/m², o pats optimaliausias žieminių kviečių sėjos terminas yra rugsėjo 15 - 25 dienos. Neretai būna atvejų, kad gamta neleidžia atlikti sėjos darbų pačiais optimaliausiais terminais, tačiau nereikėtų nusiminti, nes dažnai gelbsti dėl gamtinių sąlygų prailgėjęs vegetacijos laikotarpis, pvz.  šlapias ruduo, nusitęsęs vos ne iki pačių iki Kalėdų. Žinoma, pasikliauti tuo neverta, nes rugsėjo mėnesį nesame garantuoti, kad žiema neprasidės lapkričio mėnesį, todėl daugeliu atvejų sėja nurodytais terminais garantuoja gerą rudeninį žiemkenčių įsišaknijimą ir įsikrūmijimą.

Didžiausią atsparumą žiemos orams įgyja kviečiai, kurie iki rudens vegetacijos pabaigos užaugina nuo dviejų iki keturių ūglių. Blogai įsišakniję ir įsikrūmiję kviečių želmenys augs silpnesni, blogiau perneš šalčius, o jeigu ir peržiemos, pavasarį įsikrūmiję želmenys neduos tokio derliaus, kokį galime gauti iš laiku įsišaknijusių ir įsikrūmijusių želmenų. Todėl tik optimaliu laiku pasėti žieminiai kviečiai gali visapusiškai panaudoti visus augimui ir vystymuisi būtinus veiksnius bei užtikrinti aukštą derlių.

Pernelyg ankstyvas sėjos laikas, taip pat kaip ir vėlyvas - mažina galutinį rezultatą derlingumą. Pernelyg anksti pasėti žieminiai kviečiai sukuria didelę vegetatyvinę masę ir auga labiau krūminiai. Dėl pervargimo kviečių želmenys pradeda intensyviai naudoti maisto medžiagų atsargas ir tampa mažiau atsparūs nepalankioms žiemos sąlygoms. Be to, ankstyvajame sėjos etape pasėti kviečiai yra labiau pažeidžiami kenkėjų ir ligų. Net sėkmingai peržiemoję tokie kviečiai pavasarį auga silpniau, kas skatina spartų piktžolių augimą, kurios  pasisavina iš dirvos maisto medžiagas žiemkenčių sąskaita. Visa tai lemia augalų augimo sulėtėjimą, pasėlių retėjimą ir derliaus sumažėjimą.

Auginant kviečius pagal intensyvią technologiją nemažą reikšmę turi optimalus dirvožemio rūgštingumas, kuris turėtų būti pH 6 - 7,5, o žinant, kad kai kurios azoto trąšos rūgština dirvą, šias trąšas reikia naudoti saikingai. Apie 30 % azoto pasėliai gauna iš dirvos, o 70 % - iš mineralinių trąšų, kuris bus reikalingas vėlesniame augimo laikotarpyje. Tręšimo azotu norma žieminiams kviečiams yra nustatoma pagal norimą gauti derlių, t. y. - kad gauti 1 toną grūdų reikia 25 - 35 kg/ha azoto. Preliminariam skaičiavimui imkime vidurkį 30 kg/ha azoto, todėl norint gauti 5 - 6 t/ha kviečių derlingumą, į dirvą atitinkamai reikia įterpti 150 - 180 kg/ha azoto.

Labai svarbu teisingai pasiskaičiuoti reikalingą normą pagal turimas trąšas. Pvz., jeigu turime amonio salietrą N34,4. Šiuo atveju veiklioji azoto (N) medžiaga sudaro 34,4 % . Trąšų normą galime pasiskaičiuoti pagal formulę N = 30D-n, kur N - azoto tręšimo norma kg/ha; D - planuojamas derlingumas t/ha; n - dirvožemio agrotechninio tyrimo metu nustatytas mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha (imsime 25 kg/ha). Panašiai yra paskaičiuojama visų reikalingų trąšų norma kg/ ha.

Pabandykime pasiskaičiuoti 5t/ha kviečių derlingumui. N = 30 x 5 - 25 = 125 kg/ha. Turimos amonio salietros veiklioji medžiaga yra 34,4%. Perskaičiavę į fizinį svorį gauname 370 kg/ha amonio salietros visam sezonui. Panašiai yra paskaičiuojama visų reikalingų trąšų norma. Šią apskaičiuotą trąšų normą reikėtų dalinti į penkias dalis: 1/5 bendrosios normos prieš sėją, o likusią dalį papildomam maitinimui. Šiuo atveju iš rudens reikėtų išberti apie 74 kg/ha amonio salietros, kad iki vegetacijos pabaigos kviečių želmenys suspėtų pasisavinti azotą ir pasiruošti žiemai.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad prieš sėją arba sėjos metu dirvą būtina patręšti fosforo ir kalio trąšomis, atitinkamai 8 - 11 kg/ha fosforo (P2O5) ir 15 - 20 kg/ha kalio (K2O). Šie maisto elementai augalui reikalingi nuo pat pirmos dienos, nes fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi, o kalis skatina krūmijimąsi. Be to, šių elementų trūkumas pradiniais augimo laikotarpiais negrįžtamai sumažina derlingumą net iki 15 - 20 %.

Nemažą reikšmę kviečių augimui turi ir mikroelementai. Siera (S) pagerina azoto įsisavinimą ir padidina glitimo kiekį, todėl norint gauti 5 - 6 t/ha kokybiškų maistinių kviečių, į dirvą reikia įterpti 20 - 25 kg/ha sieros. O štai vario, mangano ir cinko mikroelementų naudojimas užtikrina geresnį kviečių derlių. Rekomenduojamos mikroelementų normos: vario (Cu) - 80 - 200 g/ha, mangano (Mg) - 200 - 700 g/ha, cinko (Zn) - 250 - 500 g/ha . Tačiau šios normos priklauso nuo elementų sudėties dirvožemyje ir augimo spartos.

 

Pavasarinis kviečių tręšimas

Rudens - žiemos laikotarpiu dėl žemos temperatūros dirvožemio azoto mobilizacijos procesai yra silpni, nes tuo metu dirvožemyje yra labai mažai mineralinio azoto junginių. Pavasarį žieminiai kviečiai pradeda augti pakankamai anksti, todėl jiems reikia didesnių azoto atsargų. Daugeliui kyla klausimas, kaip įvertinti peržiemojusius pasėlius ir kokiomis trąšų normomis tręšti.

Tręšti reikia pradėti tada, kada galima įvažiuoti į laukus, o pirmas peržiemojusių kviečių vertinimo kriterijus yra sveikų želmenų vnt/m². Gerai peržiemojusiuose pasėliuose želmenų vidutiniškai yra apie 400 vnt/ m². Šiuo atveju pilnai užtenka skirti po 30 - 36 kg/ha azoto, tačiau jeigu želmenys silpni, prastai įsišakniję ir įsikrūmiję, azoto normą galima padidinti net iki 50 - 56  kg/ha. Tačiau persistengti ir tręšimo normą padidinti daugiau negu nurodyta nėra būtina, nes želmenų šaknų sistema yra tik pradėjusi atsigauti po žiemos, ir augalai nesugebės pasisavinti didesnio trąšų kiekio.

Kviečių želmenims pakankamai sustiprėjus, kada jie jau turi gerai išvystytą šaknų sistemą (krūmijimosi tarpsnio pradžioje) jie turi būti tręšiami antrą kartą. Šiame tarpsnyje reikia skirti pačią didžiausią trąšų normą. Kaip jau buvo minėta, planuojant gauti 5 - 6 t/ha kviečių derlingumą, reikia numatytą trąšų normą dalinti per pusę, t. y. naudoti 50 % numatytų trąšų - atitinkamai 60 - 72 kg/ha azoto. Tuojau pat po krūmijimosi kviečiai pradeda bamblėti, o netrukus - ir plaukėti, tuomet labai intensyviai auga bio­loginė augalų masė, o tam reikia daugiau maisto medžiagų, ypač azoto. Tada kiekvieną dieną sunaudojama iki 2 kg/ha azoto. Be to, šiuo augimo laikotarpiu kviečiai teigiamai reaguoja į sieros mikroelementų naudojimą, todėl kviečių pasėlius galima tręšti naudojant amonio, arba magnio sulfatą.

Trečias tręšimas reikalingas prieš prasidedant plaukėjimo tarpsniui. Šiame tarpsnyje kviečiai papildomai maitinami likusiais 30 - 36 kg/ha azoto. Tačiau pastaraisiais metais sausi ankstyvo pavasario - vasaros pradžios orai neleido lengvai įsisavinti dirvos paviršiuje  paskleistų trąšų. Be to, net esant palankiems, tačiau šiltiems orams dirvos paviršiuje paskleistos trąšos žieminiams kviečiams yra prieinamos ne iš karto. Didesnis trąšų efektyvumas yra juos tręšiant per lapus. Šis maisto medžiagų pasisavinimo būdas yra pakankamai greitas, nes maisto medžiagos, ištirpintos vandenyje, greičiau nuteka į šaknų sistemą. Tiktai tręšimo per lapus negalima suvėlinti iki žydėjimo, nes šiame tarpsnyje griežtai draudžiama purkšti kviečius bet kokiomis trąšomis, kadangi net mažiausia koncentracija nudegina žiedus. Jei jau nespėta patręšti per lapus iki žydėjimo, geriau tręšti jau po žydėjimo. Toks tręšimas pagerina grūdų kokybę, tačiau ir šiuo atveju labai svarbu nenudeginti lapų, nes kiekvieną dieną po žydėjimo tik žali lapai pagamina apie 100 - 150 kg/ha derliaus.

Visas tręšimo normas galima koreguoti. Pvz., jei žieminiai kviečiai sunkiai peržiemojo, tai pirmojo tręšimo normą galima padidinti, o papildomai maitinti dar du, tris kartus, tačiau ketvirtajam kartui reikia trečiojo tręšimo normą dalinti per pusę. Arba jei žieminius kviečius tręšėte per lapus karbamidu, tai išpurkštą azoto kiekį reikia atimti iš beriamo į dirvą azoto kiekio. Baigiant reikia pažymėti, kad savalaikis ir tinkamas žieminių kviečių tręšimas „užprogramuoja" pasėlius didesniam derliui.

Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Smulkiosios rūdys

Fungicidai javams

Fungicidai skiriami javų apsaugai nuo ligų, javų ligos ir jiems pritaikyti fungicidai 

BASF Agroforumas Panevėžio raj

Kokybiški augalų apsaugos produktai – ne išlaidos, o investicijos

BASF Agroforumas tęsia lauko dienų, kur ūkininkai gali savo akimis pamatyti ir rankomis pačiupinėti bręstančius pasėlius, maratoną. Į Bistrampolio dvarą Panevėžio rajone pa­kviestiems žemdirbiams „BASF Agro Lietuva" profesionalų komanda surengė turiningą dieną.  

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo normos 

Naudojimo rekomendacijos

Piktžolių kukurūzuose naikinimas

Herbicidai kukurūzams, kaip naikinti piktžoles kukurūzuose 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

rapsų fomozė

Pavasariniai augimo reguliatoriai rapsams

Augimo reguliatorių panaudojimas rapsuose pavasarį 

1

Kaip išvengti javų išgulimo

Nuostoliai dėl javų išgulimo: mažesnis javų derlius, blogesnė grūdų kokybė  

Salotos lape šliužo išgraužtos netaisyklingos skylės

Apsauga nuo šliužų ir sraigių

Vaisių ir lapų kenkėjai – šliužai ir sraigės. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip su jais kovoti. 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5