Slyvų ligos ir kenkėjai

2020-08-12 12:51   Peržiūros : 5419   Spausdinti


Slyvinė gumbaragė erkė

Slyvos - vienos populiariausių sodo kultūrų, todėl kiekviename sode jų galima rasti bent po keletą vaismedžių. Iš slyvų gaminami įvairūs desertai, kompotai, uogienės, džemai; jos džiovinamos, marinuojamos, šaldomos, dedamos į mėsos gaminius ir t.t. Šio vaismedžio vaisiai yra naudingi žmogaus organizmui, kaip B grupės vitaminų šaltinis, kuris stiprina nervų sistemą, mažina nuovargį ir pakelia nuotaiką. Be to, slyvos naudingos žmonėms, turintiems problemų su kraujotaka, nes jose yra vitamino K, gerinančio kraujo sudėtį ir užkertančio kelią trombozei, bei vitamino P, stiprinančio tiek stambiųjų arterijų, tiek smulkiųjų kapiliarų sieneles.

Tačiau slyvos, kaip ir kiti sodo augalai turi daug priešų, tarp kurių yra net tokių, kurie gali sunaikinti ne tik nokstančias slyvas, bet ir visą vaismedį. Rodos daug metų gausiai derėję, kad net šakos neatlaikydavo slyvų kekių, jokių problemų neturėję slyvų vaismedžiai per vieną sezoną gali pasikeisti taip, kad gausūs derliai liks tik prisiminimuose. Todėl jeigu jūsų sode auga nors ir keli slyvų vaismedžiai, periodiškai juos reikia tikrinti ir, kai tik pastebėsite ką nors neįprasto, nukrypstančio nuo įprasto vystymosi ar būklės, nedelsdami imkitės veiksmų. Straipsnyje paanalizuosime, kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti.

 

Slyvų vaismedžių atsparumo didinimas

Sodo augalai, kaip ir gyvūnai, turi imunitetą, kuris  apsaugo juos nuo įvairių ligų, kenkėjų ir kitų neigiamų veiksnių. Imunitetas - tai augalo sugebėjimas atsispirti ligai, o atsparumas yra ypatingas imuniteto pasireiškimas, kada vienos veislės vaismedžiai mažiau kenčia arba nėra paveikiami sode plintančios ligos. Tam sodo augalų selekcininkai kartu su mokslininkais paveikia daugybę augalų genų ir naujai išvedamoms vaismedžių veislėms suteikia atsparumo ligoms požymius. Vis tik sodo augalų atsparumas priklauso ne tik nuo nuo veislės, bet ir nuo tinkamai parinktos dirvos, sodinimo, priežiūros, savalaikės prevencijos nuo ligų ir kenkėjų. Išsirinkus atsparią ligoms veislę sekantis žingsnis yra tinkamas sodinukų sodinimas.

Slyvos pradeda vegetuoti anksti pavasarį, todėl sodinti jas reikia kuo anksčiau - rudens pabaigoje arba labai anksti pavasarį. Sodinant augalą plikomis šaknimis, kad jis greičiau prigytų ir įsišaknytų,  siūloma naudoti Hifas mikorizinius grybus, kurie sudaro simbiozę su augalų šaknimis ir veikia tarsi didžiulis papildomas šaknų tinklas. Taip augalai efektyviau aprūpinami vandeniu bei maisto medžiagomis ir maksimaliai išnaudojamas jų augimo potencialas.

Anksti pavasarį, dar prieš pumpurų sprogimą, pradėkite kitą atsparumo didinimo etapą - tai tinkamas naujai pasodintų medelių sutvarkymas. Pasirinkite tris arba keturias tvirtas, tolygiai išsidėsčiusias šakas, iš kurių aukščiausioji būtų daugiau negu 90 cm nuo žemės paviršiaus, ir sutrumpinkite jas, nukirpdami du trečdalius arba iki pusės į viršų išsidėsčiusių pumpurų. Šios šoninės šakos sudarys pagrindinį šakų karkasą.

Kasmetinis vaismedžių genėjimas yra ne tik sodo augalų atsparumo didinimas, bet ir vaismedžių augumo apribojimas, didesnio derėjimo skatinimas ir geresnės vaisių kokybės užtikrinimas. Bet kuriuo szono metu yra šalinamos pažeistos, nudžiūvusios arba nesveikos šakos, kurios nukerpamos iki pat sveiko vaismedžio kamieno. Tiek pirminio vainiko formavimo, tiek genėjimo metu pažeistas vietas būtina tepti sodo tepalu Bee Fort. Apsaugant mechaninius kamieno pažeidimus ar žievės įtrūkimus rekomenduojama naudoti sodo tepalą su bičių vašku. Sušilus orams  jis nenubėga į šonus ir nenudegina žaizdos, ko neišvengiama naudojant tepalą, paruoštą aliejaus pagrindu. Be įprasto sodo tepalo, labai gerą efektą turi purškiamas sodo tepalas Fort, kuris taip pat apsaugo slyvą nuo žalingų aplinkos veiksnių, o pateptos vietos nesutrūkinėja ir nedžiūva. Tiek sodo tepalas su vašku, tiek purškiamas sodo tepalas gydo augalų žaizdas, puikiai išsaugo drėgmę ir neleidžia jai išgaruoti per padarytas žaizdas.

Dėl gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumo augalai praranda jėgas ir tampa pažeidžiami patogeninių bakterijų, grybelių ir kenkėjų. Lapai keičia spalvą, pradeda džiūti, susiraukšlėja ar nukrinta. Ant jų atsiranda apnašų ar dėmių, juodėja ir žūsta augalų audiniai, slyvų vaisiai žūsta, o tie, kurie išgyvena, blogai laikosi - visa tai yra įvairių augalų ligų apraiškos. Jei nenorite susidurti su paminėtomis problemomis, jums nepakenks žinoti apie naujos kartos UAB Inovacinės firmos „MKDS" mikroelementų trąšas, kurios yra būtinos ir tinkamos daržovių, vaismedžių ir dekoratyvinių augalų auginimui.

Evoliucijos procese taip atsitiko, kad rudenį vaismedžiai "užmiega" ir patenka į gilų poilsį, kuris tęsiasi iki gruodžio pabaigos - sausio vidurio. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gali atlaikyti gana žemą neigiamą temperatūrą. Vasario mėnesį orams atšilus, prasideda ir staigūs temperatūros pokyčiai, kada pvz.: įdienojus sušyla iki + 5 °C, naktimis temperatūra nukrinta iki - 5 °C . Tokie pokyčiai vaismedžiams yra labai pavojingi: pirma, įvairių augalų dalių audiniuose susidaro ledo kristalai, kurie pažeidžia gyvas ląsteles. Antra: vaismedžiai patiria stresą. Stresą vaismedžiai patiria ne tik nuo kritinių žiemos temperatūros svyravimų, bet ir nuo patologinių grybelinių ligų, kurias sukelia puviniai, miltligė ir kitos ligos.

Taigi, sodo gyvenime būtina įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama padidinti augalų atsparumą neigiamiems grybelinių ligų ir žiemos - pavasario laikotarpio sukeliamiems veiksniams. Tai vaismedžių apdorojimas mikroelementais, kurie prisideda prie natūralaus atsparumo ligoms ir padeda išvengti reikšmingų mikroelementų, esančių juose,  trūkumo. Viena iš tokių priemonių yra Mimox Zn, kuria apdoroti augalai įgyja didesnį atsparumą stresui, kurį sąlygoja grybai patogenai, sukeliantys tokias ligas kaip: dėmėtligė, baltasis sklerotinis puvinys, šaknų puvinys, vaisių puvinys, kekerinis puvinys (pilkasis pelėsis), lapų dėmės, fuzariozė, rauplės, netikroji miltligė  ir kt. Šiame preparate optimalioje proporcijoje yra cinko ir mangano mikroelementų mišinys. Specialiai parinkta subalansuota kompozicija padidina augalų atsparumą stresui. Augalai ne tik išgyvena, bet ir tampa daug stipresni, o tai turi įtakos vaisių kokybei.

Daugelis pasirodžiusių ir aiškiai matomų pakitimų gali rodyti skirtingų elementų trūkumą ar perteklių, ir gali būti interpretuojami skirtingai. Pavyzdžiui, atsiradus lapų įtrūkimams, skylėms, dechromavimams (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susisukimams, susiraukšlėjimams naudokite produktą Matrifruit. Produkto sudėtyje yra augalinių ekstraktų, Mn ir Zn chelatų bei paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios palengvina šių elementų įsisavinimą ir prasiskverbimą į augalus, apsaugo nuo jų trūkumo, didina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Kai kurių maisto medžiagų trūkumas atsiranda net tada, kai šaknys sveikos. To priežastimi gali būti nepalankūs aplinkos veiksniai, kada kyla problemos dėl konkurencijos įsisavinant kai kuriuos elementus. Arba vienas elementas yra perteklinis ir blokuoja kito įsisavinimą. Šiuo atveju tinka produktas Altosan, kuris greitai prasiskverbia į augalus  ir yra įsisavinamas (sisteminis veikimas). Šių trąšų sudėtyje yra chitozano (natūralios kilmės polisacharido), kuris sustiprina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas) ir kt.

Vario trūkumą rodo aiškūs požymiai, kada vasaros viduryje ant viršutinių lapų atsiranda dėmės, vėliau lapai susisuka, pamažu nudžiūsta ir nukrenta. Apsaugai nuo varios stokos tinka produktas Copfort.Tai mikroelementinė vario trąša, kuri yra greitai įsisavinama ir absorbuojama per lapus ir šaknis (sisteminis veikimas). Apsaugo augalus nuo vario stokos ir padaro juos atsparesniais nepalankiems aplinkos veiksniams. Rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: chlorozės (lapų, ūglių, stiebų spalvos pakitimai), deformacijos, baltos ir pilkos apnašos, dėmės, lapų kritimas, džiūvimas, nekrozės (audinių ar augalo dalių žuvimas, pajuodavimas), plikasėklių (spygliuočių) spygliakritis, šakelių džiūvimas, rudos apnašos, rudavimas ir kt. Ypač tinka vaismedžių, uoginių augalų, dekoratyvinių augalų, spygliuočių apdorojimui.

Dažnas simptomas yra stresas, kurį augalas patiria dėl neigiamo aplinkos poveikio: šalčio, karščio, užmirkimo, ligų, kenkėjų antplūdžio, pesticidų, mechaninių pažeidimų ar dėl mitybos problemų. Šiuo atveju tinka šie produktai: amino rūgštys Keramin ar Terra sorb Foliar. Amino rūgščių ir mikroelementų kompleksas skirtas augalų atgaivinimui bei papildomai mitybai.

 

Slyvų ligos

Gal jūsų sode auga tik vienas kitas slyvų vaismedis, kuriuos periodiškai tikrinant ir pastebint ką nors neįprasto, nukrypstančio nuo normalaus  vystymosi ir būklės, būtina imtis atitinkamų veiksmų. Laiku diagnozuoti ir susidoroti su slyvų ligomis gali padėti žinojimas, kaip šios ligos pasireiškia, kaip jos plinta ir kaip su jomis kovoti. Priešingu atveju gali susidaryti gamtinis ligos židinys, kuriame ligos sukėlėjas (patogeninis agentas) išsivystis, sustiprės ir galiausiai ne tik sunaikins laukiamą vaisių derlių, vėliau vaismedį, bet užkrės ir kaimyninius augalus. Tad kaip gi šias ligas atpažinti?

Kaulavaisinių moniliozė (Monilinia laxa Monilinia fructigena). Ši liga pasireiškia pavasarį - ruduoja ir nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Kartais drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvos dulkingos konidijų karputės. Vasarą konidijos apkrečia kitus lapus. Monilijos (M. fructigena) užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvos, dulkingos, netvarkingai susitelkusios konidijų karputės. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose, pervežamuose ar laikomuose vaisiuose. Senų ligotų šakelių žievė sueižėja ir prasiveržia lipai. Pažeistose šakelėse ir vaisių mumijose žiemoja grybiena. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint - pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Sporas platina vėjas, lietus ir vabzdžiai.

Pagrindiniai apsaugos principai. Būtina išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius ir šakeles. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Ankstyvajam purškimui naudoti Bordo ar vario sulfato tirpalą.

Kaulavaisių moniliozė
Kaulaviasių moniliozė (dešinėje - pernykštės mumijos)


Slyvų sidabraligė (Chondrostereum purpureum). Patogenas labai išplitęs ant slyvų, trešnių, abrikosų, persikų, taip pat labai sparčiai plinta ir ant vyšnių, sukeldamas lapų sidabraligę bei medienos baltąjį puvinį. Sergančių augalų lapai darosi balzgani, lyg pienuoti arba pasidabruoti. Jie būna pasiraitę ir mažesni už sveikus lapus. Ligos požymiai pirmiausia išryškėja ant žemutinių šakų lapų paprastai birželio mėnesį. Antroje vasaros pusėje dažnai visos lajos lapai pasidaro balzgani, vėliau jie pradeda ruduoti ir nukrinta šiek tiek anksčiau negu sveikų vaismedžių. Vaisiai ant sergančių vaismedžių dažniausiai visai neužsimezga, vaismedis nusilpsta. Kitais metais ligos smarkiau pažeistos šakos pradeda džiūti. Ligos kilmė gali būti dvejopa - infekcinė ir neparazitinė. Sidabraligę sukelia boro stoka, oro ir dirvos drėgmės trūkumas esant intensyviam saulės apšvietimui, stiprus genėjimas, perskiepijimas, voratinklinių erkių pažeidimai. Stresui išnykus, ant naujų ūglių ligos požymių nelieka. Esant neinfekcinei ligos kilmei, pažeisti lapai paprastai išsaugo žalias zonas prie pagrindinių gyslų. Tačiau dažniau pasitaiko negrįžtama - infekcinė ligos forma, kuri gali turėti ilgą paslėptą periodą, o išoriniai požymiai gali pasirodyti tik paveikus jau minėtiems stresams. Pažeistų šakų ir kamienų žievė sueižėja, vėliau apsitraukia grybo vaisiakūniais. Kenkia pernelyg intensyvus augimas, paskatintas azoto trąšų pertekliaus, stiprus genėjimas, boro trūkumas.

Slyvų sidabraligė
Slyvų sidabraligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Sodinamosios medžiagos kontrolė bei tinkama agrotechnika. Svarbu apsaugoti vaismedžių kamienus nuo sutrūkinėjimo, išpjaustyti pažeistas šakutes, o žaizdas aptepti. Šakose esančias žaizdas, jeigu jų negalima išpjaustyti, reikia dezinfekuoti ir aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort, taip pat išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Ankstyvajam purškimui naudoti Bordo ar vario sulfato tirpalą. Nepalikti pūvančios medienos.

Slyvų šratligė (Clasterosporium carpophilum). Šia liga serga slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai, persikai. Labiausiai nukenčia slyvos, kiti kaulavaisiniai - mažiau. Pažeidžia lapus, ūglius, pumpurus, vaisius. Ant lapų atsiranda šviesiai rudos, iki 5 mm skersmens, tarpusavyje galinčios susilieti dėmės. Jas riboja raudonai rudas lapalakščio ruoželis. Dėmių vietoje audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Ant ūglių žievės susidaro nedidelės, iš pradžių apskritos, vėliau tįstančios oranžiškai raudonos dėmės šviesesniais centrais. Žievė tose vietose suplyšta, sunkiasi lipai. Ligos pažeisti pumpurai būna pajuodę, blizgančiu, tarsi lakuotu paviršiumi. Jie neišsiskleidžia. Anksti užsikrėtusiuose vaisiuose pasirodo gilios tarpusavyje galinčios susilieti žaizdos. Vėliau vaisiai būna išmarginti truputį įdumbančiomis, purpurinėmis, su rausvu apvadu dėmėmis. Šratligė pažeidžia vieną vaisiaus pusę ir tiek, kad atsidengia kauliukas. Ligos sukėlėjo konidijos, taip pat grybiena peržiemoja numarintose šakelėse, tarp pumpurų žvynelių arba lipų lašeliuose. Šratligei plisti reikia didelio santykinio oro drėgnumo ir kritulių lapų skleidimosi tarpsniu. Inkubacinis periodas trunka 5 - 14 dienų. Sukėlėjui vystytis optimali temperatūra +15 - 20 ºC, sporos pradeda dygti esant 1 ºC.

Slyvų šratligė
Slyvų šratligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Išpjaustyti ir sunaikinti džiūstančias šakas, soduose ir aplink juos nepalikti laukinių kaulavaisinių. Nupjautas vietas aptepti sodo tepalu su vašku Bee Fort arba purškiamu tepalu Fort ir išpurkšti produktu Copfort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Tiesiai ant lapų galima purkšti produktu Matrifruit, kuris taip pat padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šia priemone rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas.

Slyvų vaisių vyžligė (Taphrina pruni Tul.). Ši liga labiau paplitusi mėgėjų retai purškiamuose soduose. Pažeidžia slyvų ir kaukazinių slyvaičių vaisius, o kartais (retai) ir žiedus. Sergantys vaisiai augdami suplokštėja, ištįsta iki 3 cm ilgio, atrodo kaip suraukšlėtas maišas, nesudaro kauliukų. Vaisiaus minkštimas žalios spalvos, susiraukšlėjęs, karstelėjęs. Pažeisti vaisiai netinka maistui nei švieži, nei perdirbti. Sergančių žiedų būna išsigimusios visos dalys. Daugiausia pažeidžiamos tos slyvų veislės, kurios vėlai ir ilgai žydi.

Slyvų vaisių vyžligė
Slyvų vaisių vyžligė


Pagrindiniai apsaugos principai. Anksti pavasarį purkšti bordo skysčiu arba vario sulfato tirpalu. Ligos požymiams pasirodžius lapai turi būti purškiami produktu Deffort, kuris padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės, ant lapų galima purkšti produktą Matrinal B, kuriame esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, augaliniai ekstraktai ir specialus boro junginys užtikrina greitesnį boro prasiskverbimą į augalus, veiksmingai apsaugo nuo boro trūkumo ir sukuria natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Šia priemone rekomenduojama apdoroti augalus tokių simptomų prevencijai: lapų įtrūkimai, skylės, dechromavimas (rudos, geltonos, rausvos ar pilkos dėmės), susukimas, susiraukšlėjimas. Tiesiai ant lapų purkšti taip pat tinka ir produktas Matrifruit.

 

Slyvų kenkėjai

Nenaikinami kenkėjai gali pažeisti ir sunaikinti bet kurią augalo dalį. Apsigyvenę jie maitinasi įvairiais būdais: čiulpdami augalų dalis, naikindami lapus, įsigrauždami į vaisius ir šaknis. Kai kurie kenkėjai platina grybelines ir virusines ligas, tuo tarpu kiti padengia augalus saldžiomis išskyromis, kurios skatina pelėsių augimą. Nors didžiausią žalą slyvoms daro kenkėjai, kurie žaloja vaisius, tačiau ir tie, kurie maitinasi jaunais ūgliais ir slyvų lapais, gali susilpninti vaismedį taip, kad jis nesugebės duoti vaisių. Kaip atpažinti šiuos gležnus slyvų kenkėjus?

Slyvinis miltamaris (Hyalopterus pruni). Tai vienas iš žalingiausių slyvų kenkėjų. Jų kiaušinėliai žiemoja žievės nelygumuose, šakelių pažastyse ir prie pumpurų. Masiškai amarai išplinta slyvoms peržydėjus. Gyvena didelėmis kolonijomis lapų apatinėje pusėje. Pažeisti lapai išblunka, jų pakraščiai užlinksta į apačią, ūgliai nustoja augti, užuomazgos pradeda byrėti. Vasaros viduryje pradeda kristi lapai ir neprinokę vaisiai. Pažeisti vaismedžiai būna užteršti saldžiomis amarų išskyromis ir lervų išnaromis, juose įsiveisia grybai, sukeliantys suodligę.

Slyvinis miltamaris
Slyvinis miltamaris


Pagrindiniai apsaugos principai. Šiuolaikinė pramonė siūlo didelį asortimentą priemonių, kurias ne tik paprasta naudoti, bet ir yra užtikrinamas visiškas saugumas gamtai, gyvūnams, paukščiams ir žmonėms. Tai biologinė amarų kontrolė, kada yra naudojami naudingi vabzdžiai, kurie minta suaugusiais amarais ir jų lervomis: auksaakės ir boružės. Prie biologinės amarų kontrolės priemonių galima priskirti ir naudingų vabzdžių vilioklį Magipal. Taip pat rekomenduojamas naudingų vabzdžių viešbutis, kuris pagamintas remiantis entomologų rekomendacijomis. Šios priemonės pritraukia įvairius naudinguosius vabzdžius - nuo apdulkintojų iki sodo kenkėjais mintančių.

Be nurodytų apsaugos priemonių galite naudoti produktą Fizimite. Šis produktas veikia fizikiniu būdu - nuplauna augalų paviršių nuo kenksmingų organizmų, natūraliu būdu pagerina augalų gynybos sistemą, dėl ko augalai gali patys apsiginti nuo kenkėjų ir ligų. Be to, dėl Fizimite fizikinio poveikio mechanizmo kenkėjai neįgauna atsparumo šiam produktui.

Amarus naikinti padeda kontaktinio veikimo priemonės: žalias sodo muilas Agroclean arba Chilly, kurie tikrai yra veiksmingi, nes užblokuoja amarų kvėptukus, ir jie greitai žūsta.  Šių amarų kontrolei taip pat tinka ant kamieno purškiami klijai Magnet Spray, kurie yra skirti skraidančių ir ropojančių žaladarių vabzdžių gaudymui. Su šiuo produktu galite susipažinti filmuotoje medžiagoje:

 

Tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, siūloma naudoti bioinsekticidą Neemazal. Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Cheminiam amarų naikinimui gali būti naudojamas kontaktinio veikimo insekticidas  Mavrik. Tai plataus veikimo spektro kontaktinis insekticidas, priklausantis sintetinių piretroidų klasei. Preparatas pasižymi kontaktiniu poveikiu, taip pat veikia per kenkėjo virškinamąjį traktą. Mavrik paralyžiuoja kenkėjo nervų sistemą. Veiklioji medžiaga patenka mažomis dozėmis per virškinamąjį traktą, jutimo organus, kenkėjo stigmas ir galūnes. Šis insekticidas yra registruotas ekologiniams ūkiams ir nekenkia bitėms.

Slyvinė gumbadarė erkė (Eriophyes similis). Mikroskopinės, kirmėliškos erkutės gyvena slyvų lapų audiniuose ir čiulpia jų sultis. Pažeistų lapų apatinėje, rečiau viršutinėje pusėje susidaro smulkūs rausvi ar balsvi gumbeliai. Smarkiai apnikti lapai deformuojasi, išsigaubia.

Slyvinė gumbaragė erkėSlyvinės gumbadarės erkės pažeisti lapai


Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo gumbadarės erkės reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Preparatas greitai įsisavinamas ir prasiskverbia į augalus (sisteminis poveikis), veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės ant lapų galima purkšti produktą Matrinal B bei produktą Matrifruit.

Slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana). Pažeidžia slyvų ir kitų kaulavaisinių vaisių minkštimą. Rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai išėda vaisių minkštimą. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtais ekskrementais. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Slyvinių pjūklelių ir slyvinio vaisėdžio pažeidimai skiriasi tuo, kad pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, o vaisėdžiai vaisius. Slyviniai vaisėdžiai būna gausūs ir žalingi kasmet. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ir kai oro temperatūra drugių skraidymo metu (birželio mėn. nuo 21 iki 23 val.) būna aukštesnė nei +16°C.

Slyvinis vaisėdis
Slyvinis vaisėdis ir kenkėjo pažeistas vaisius

 

Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinio vaisėdžio reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Be šios priemonės ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Visai nesenai Lietuvoje atsirado galimybė įsigyti ir vabzdžių feromonus slyviniam vaisėdžiui gaudyti. Ankščiau jie buvo prieinami tik dideliems ūkiams, šiuo metu feromonus sodininkavimui gali pasitelkti ir mėgėjai sodininkai. Ypatingai aktualus tiems, kurie stengiasi užauginti ekologišką derlių sau. Feromonai privilioja vabzdžių patinėlius į gaudykles, todėl patelės lieka neapvaisintos, tokiu būdu mažėja kenkėjų populiacija. Feromonai nekenksmingi aplinkai, žmonėms, gyvūnams, paukščiams, bitėms. Skirti tik tam tikrai kenkėjų rūšiai.

Slyviniai pjūkleliai. Pjūkleliai - vieni žalingiausių slyvų kenkėjų. Juodojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa minuta) lervos yra gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonojo slyvinio pjūklelio (Hoplocampa flava) - geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai yra juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius. Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, taip pat ir kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra. Lietuvoje slyviniai pjūkleliai būna gausūs ir žalingi kasmet ir labai išplinta drėgnomis ir šiltomis vasaromis. Kenkėjai ypač daug žalos padaro, kai slyvos mažai dera ar kai užsitęsia slyvų žydėjimas.

Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinių pjūklelių, reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu. Preparatas veiksmingai apsaugo nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Taip pat ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Slyvinis pjūklelis
Slyviniai pjūkleliai: kairėje - juodasis, dešinėje - geltonasis

 

Slyvinis lapsukis (Hedya pruniana ). Kenkia slyvoms, nors vikšrai randami ant šermukšnių ir obelų. Pavasarį jie išlenda iš žiemojimo vietų slyvų pumpurams skleidžiantis. Vikšrai apgraužia pumpurus, butonus, lapus. Drugiai kiaušinius deda ant lapų. Išsiritę vikšrai skeletuoja apatinę lapų pusę.

Slyvinis lapsukis
lyvinis lapsukis: kairėje - drugys, dešinėje - vikšras

Pagrindiniai apsaugos principai . Norint apsaugoti slyvas nuo slyvinių lapsukių reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, tačiau jeigu kenkėjai puola masiškai, reikia naudoti bioinsekticidą  Neemazal.  Nupurškus NeemAzal, augalas pasidengia plona plėvele, taip pat per lapų paviršių dalis preparato veikliosios medžiagos nukeliauja ir į vidinius augalo audinius. Kenkėjus preparatas veikia tik oraliniu būdu, jiems maitinantis augalais, nupurkštais NeemAzal tirpalu.

Akacijinis skydamaris (Parthenolecanium corni Bouchė) - tai polifaginis kenkėjas, kuris dažnai kenkia slyvoms. Patelės gegužės mėnesį pradeda dėti kiaušinėlius, o birželio mėnesį išsiritusios lervos keliauja ant lapų, kur maitinasi iki rudens. Stipriai apipulti augalai pradeda skursti, prieš laiką numeta lapus, silpniau dera.

Akacijinis skydamaris
Akacijinis skydamaris


Pagrindiniai apsaugos principai. Norint apsaugoti slyvas nuo akacinio skydamario reikalingas natūralus atsparumo didinimas naudojant produktą Deffort, kuris yra papildytas Fabaceae (pupinių) šeimos augalų ekstraktu, veiksmingai apsaugančiu nuo Mn ir Zn stokos bei padidina natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Be šios priemonės, ant lapų galima purkšti produktus Matrinal B bei Matrifruit.

Slyvinis cigarsukis (Involvulus cupreus). Šis kenkėjas žiemoja po nukritusiais lapais, dirvoje ir žievės plyšiuose. Pavasarį vaismedžių pumpurams išbrinkus vabaliukai išeina iš žiemojimo vietų. Jie išėda brinkstančius pumpurus, dėl ko pažeisti pumpurai nudžiūsta ir nubyra. Vėliau pažeidžia žiedus, žiedkočius ir jaunus vaisius. Patelės kiaušinėlius deda į vaisių užuomazgas, išgrauždamos jose gilias duobutes, kurias užkemša ekskrementais. Padėjusi kiaušinį, patelė pagraužia vaiskotį. Lerva vystosi vaisiuje, kuris ima vysti ir nukrinta.

Slyvinis cigarsukis
Slyvinis cigarsukis

 

Pagrindiniai apsaugos principai. Šio kenkėjo kontrolei naudokite produktą Matrinal B, kuriame esančios paviršiaus aktyviosios medžiagos, augaliniai ekstraktai ir specialus boro junginys užtikrina greitesnį boro prasiskverbimą į augalus, veiksmingai apsaugo nuo boro trūkumo ir sukuria natūralų augalų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams. Tiesiai ant lapų taip pat tinka ir produktas Matrifruit.

Grambuolio lervos (Melolontha melolontha). Vaismedžių šaknims dažnai kenkia grambuolio lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3 - 4 metus. Suaugusi lerva būna net iki 60 - 65 mm ilgio. Balandžio mėnesį grambuolių lervos pradeda savo aktyvaus maitinimosi ciklą, kuris trunka iki rugsėjo. Lervos pažeidžia įvairių augalų požemines dalis, ypač šaknis. Augalai skursta ir džiūsta, nes jų šaknys - nugraužtos. Žiemoti lervos sulenda giliai į žemę (kartais iki 1 m gylio). Pirmaisiais gyvenimo metais lervos didelės žalos nepadaro, bet labai kenkia 2 - 3 vystymosi metais, kada būna ėdriausios.

Grambuolio lervos

Grambuolio lervos

Pagrindiniai apsaugos principai. Nors daugiausiai žalos padaro grambuolių lervos, ciklą sutrikdyti galima pamėginti iš anksto. Vienas iš siūlomų būdų - grambuolius rinkti. Tai geriausia daryti anksti ryte, kai jie nejudrūs tupi ant vaismedžių lapų. Geriausia po medžiu patiesti audeklo ar polietileno gabalą, stipriai papurtyti vaismedį, ir surinkti ant audeklo nukritusius vabzdžius.

Pakankamai efektyvus būdas yra nematodai grambuolių lervoms Palaisčius dirvą paruoštu preparatu, H. bacteriophora ir Steinernema feltiae nematodai aptinka grambuolių lervas ir įsiskverbia į jų organizmą, kuriame paskleidžia savo žarnyne gyvenančias simbiotines bakterijas. Bakterijoms sparčiai dauginantis, lerva žūva per kelias dienas. Nematodai maitinasi bakterijomis ir dauginasi negyvame šeimininko kūne, kol ten esančio maisto medžiagos visiškai išeikvojamos. Tada tūkstančiai nematodų apleidžia negyvą kūną ir ieško naujų vabzdžių šeimininkų, o tokių neradę, per kelias dienas žūva patys. Panaudojus produktą tinkamu laiku ir palankiomis sąlygomis, galima tikėtis reikšmingo grambuolių lervų populiacijos sumažėjimo. Apkrėstos lervos tampa rausvos ir gali būti nesunkiai atskirtos nuo sveikų. Kaip veikia šie nematodai galite pamatyti filmuotoje medžiagoje:

Algis Mačiukas


Kategorijos: Sodininkystė, Augalų apsaugos priemonės, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Slyvinis vaisėdis

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

dobilai

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Augimo reguliatoriaus veikimas

Žieminių rapsų augimo reguliatoriai

Kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius?  

Rapsai

Žieminių rapsų herbicidai

Piktžolių naikinimas žieminiuose rapsuose. Herbicidai žieminiams rapsams. Žieminių rapsų apsauga, žieminių rapsų purškimas rudenį, žieminių rapsų apsauga nuo piktžolių. Herbicidai rapsams. 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5