Dirvos kalkinimas - kada, kuo ir kodėl

2020-10-28 15:43   Peržiūros : 501   Spausdinti


Dirvos rūgštėjimas - neišvengiamas procesas, tad, norint palaikyti optimalų dirvožemio rūgštingumą, reikia ne tik jį stebėti, kontroliuoti, bet ir kalkinti. Dirvos kalkinimas yra svarbi agrotechninė procedūra, leidžianti padidinti per rūgščios dirvos pH ir kompensuoti kalcio trūkumą. Kaip žinome, pH yra rūgštingumo ir šarmingumo rodiklis, kitaip dar vadinamas vandenilio rodikliu,  kurio skalė yra nuo 1 iki 14. Šis matas parodo, kokia yra rūgščių ir šarmų pusiausvyra, t. y., koks yra kalcio kiekis dirvožemyje. Rūgščių dirvų pH yra mažiau kaip 7, o šarminių - daugiau kaip 7.

Dirvos kalkinimas

Nuo dirvožemio pH daugiausia priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų prieinamumas augalams. Pakalkinus rūgščią dirvą keičiasi jos reakcija, pagerėja fizinės, cheminės ir mikrobiologinės savybės. Toliau pasiaiškinsime, kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.

 

Kodėl dirvos rūgštėja

Kai kurie augalai, kaip šilauogės, spanguolės ar hortenzijos, mėgsta rūgščią dirvą, tačiau dauguma kultūrinių augalų labiau mėgsta nerūgščią, pakankamai maistinių medžiagų turinčią dirvą. Dažniausiai daržuose auginamiems augalams optimaliausias pH yra apie 6,0 - 6,5. Ne vienas daržininkas yra susidūręs su problema, kai pasodinus sveikus ir gražius daigus į dirvą, jie nustoja augti ir vystytis, o kartais net žūva. Priežasčių gali būti net keletas, tačiau viena iš jų - per rūgštus dirvožemis. Šiuo atveju išvada vienintelė - kuo labiau nuo normos yra nutolęs pH rodiklis, tuo blogiau tokioje dirvoje tirpsta ir augalų nebeįsisavinamos maisto medžiagos.
Pagrindinės dirvo rūgštėjimo priežastys yra sekančios:

  • ištirpinti ir vandens į gilesnius sluoksnius išplauti kalcio ir magnio junginiai;
  • greičiausiai rūgštėja lengvas dirvožemis, kuriame mineralinius komponentai pakankamai lengvai išplaunami į gilesnius dirvožemio sluoksnius. Tuo tarpu sunkiuose dirvožemiuose kalcio ir magnio išplovimas bei dirvos rūgštėjimas vyksta lėčiau;
  • dirvos rūgštėja ir dėl rūgščių lietų, kurių lašuose yra padidėjęs sieros bei azoto rūgščių kiekis. Intensyvesni lietūs gali ženkliai padidinti dirvos rūgštingumą, kuris gali nukristi net iki 4,5 - 5,0;
  • kai nesilaikoma elementariausių tręšimo taisyklių, tai yra, dėl kalcio trąšų nenaudojimo, o tręšima tik fiziologiškai rūgščiomis trąšomis. Pavyzdžiui, dirva rūgštėja naudojant bet kurias amonio ir daugumą kalio trąšų, tačiau balansas grąžinant dirvai ir kalcį nėra išlaikomas.

 

Nuo išvardytų kriterijų dirva ne tik rūgštėja, bet ir pavargsta. Tokioje dirvoje augalai blogiau įsisavina maisto medžiagas - azotą, fosforą, kalį, magnį, kalcį ir kai kuriuos mikroelementus, kaip geležį, borą, cinką, varį, manganą. Rūgščioje dirvoje ypač suaktyvėja šaknų ligų sukėlėjai, o gerųjų  dirvos bakterijų veikla ženkliai susilpnėja. Rūgščioje dirvoje negyvena net sliekai.

 

Optimalus pH skirtingiems augalams

Mūsų klimatinėje zonoje auginami augalai normaliai auga, gerai vystosi ir ilgainiui duoda mums didelį derlių tiek rūgštiniuose, neutraliuose ir šiek tiek šarminiuose dirvožemiuose. Kadangi skirtingų rūšių augalai mėgsta nevienodo rūgštingumo dirvožemį, žemiau pateikiama  susisteminta informacija apie optimalias pH normas skirtingiems augalams:

  • pH 3,5 - 4,5: bruknės, spanguolės, šilauogės, hortenzijos;
  • pH 4 - 4,5: rododendrai, viksvuolės, viržiai, azalijos, erikos, orchidėjos, margeniai;
  • pH 4,5 - 5,5:  mirtos, paparčiai, ciklamenai, raktažolės, bromeliniai augalai, kamelijos, fuksijos, anturiai, paparčiai;
  • pH 4 - 6,5: kanadinės cūgos, kalninės pušys, vakarinės tujos, karpotieji beržai, mahonijos, putinai, sidabrakrūmiai;
  • pH 5 - 6: miežiai, avižos, lelijos, kalatėjos;
  • pH 5 - 7: vilkdalgiai;
  • pH 5,5 - 6: žieminiai rugiai, stevijos;
  • pH 5,5 - 6,5: linai, kukurūzai, pakalnutės, dauguma kambarinių gėlių, ciklamenai, pelargonijos, galenis, smidras, begonija, kalceoliarija, raktažolė, tradeskantė, fikusas;
  • pH 6: eleborai;
  • pH 6 - 6,5: cukriniai runkeliai, žieminiai kviečiai, meileniai;
  • pH 6 - 7: narcizai, pelėžirniai, kalijos, žioveiniai;
  • pH 6,5 - 7: pupiniai augalai, vaškuolės, klivijos, chlorofitai, aspidistros;
  • pH 6,5 - 7,5: gerberos, gvaizdūnės, hiacintai, leukonijos, rožės, skaistažiedės, tulpės, žilės, petunijos;
  • pH 6 - 8: ratiliai, kardeliai;
  • pH 7: bijūnai, pentiniai;
  • pH 7 - 7,5: jurginai, liucerna, cukriniai ir pašariniai runkeliai;
  • pH 7 - 9: eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.
  • pH 5 - 6: rūgštynės.

Įvairios daržovės geriausiai auga, kai dirvos pH 6 - 7:

  • pH 5,5 - 6,5: bulvės;
  • pH 5,5 - 7: morkos, petražolės, salierai, ridikėliai;
  • pH 6 - 6,5: salotos, špinatai, krienai, kopūstai;
  • pH 6 - 7: kukurūzai, pupelės, česnakai, krapai;
  • pH 6,2 - 7,5: burokėliai, kopūstai, žirniai;
  • pH 6,3 - 6,7: pomidorai, paprika, baklažanai;
  • pH 6,4 - 7: agurkai, patisonai, melionai, brokoliai;
  • pH 6,5 - 7,5: Pekino kopūstai;
  • pH 6,5: porai;
  • pH 6,4 - 7,9: svogūnai.

Optimalaus rūgštumo dirvožemyje užtikrinama tinkama dirvožemio struktūra, mikroorganizmų veikla, maisto medžiagų prieinamumas augalams, o tai sudaro sąlygas užauginti  kokybišką produkciją.

 

Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą

Tiksliai nurodyti, ar dirvą reikia kalkinti ir kiek kalkinių medžiagų berti, galima tiktai dirvožemį agrotechniškai ištyrus laboratorijoje. Žemdirbystės ūkiuose šiuo metu yra naudojami nedideli pH matuokliai, kurių pagalba galima ne tik greitai bei pakankamai tiksliai fiksuoti matavimo rezultatus, bet ir patogu juos nešiotis su savimi.  Nešiojamus matuoklius galima įsigyti ne vienoje agroįranga ar matavimo prietaisais prekiaujančioje įmonėje. Be šio matuoklio sodininkystės - daržininkystės parduotuvėse ar specializuotuose prekybos centrų skyriuose yra prekiaujama pH lakmuso juostelėmis. Jų pagalba, tai yra, pagal vykstančios reakcijos aprašymą ir lakmuso juostelės spalvą, dirvos rūgštingumo lygis nustatomas gamintojo pridedamoje skalėje, parodančioje dirvos pH.

Kaip nustatyti dirvos rūgštingumą

PH lakmuso juostelės

Tačiau kaip lakmuso juostelė gali būti ir mūsų soduose auginami augalai. Pavyzdžiui, auginant hortenzijas dirvos rūgštingumą parodo jų žiedai. Kuo didesnis dirvos rūgštingumas, tuo žiedai labiau mėlyni. O nuo šarminės reakcijos gėlyne žiedai paraudonuoja. Per didelį dirvos rūgštingumą rodo pradėjusios augti šios piktžolės: laukinės rūgštynės, takažolės, asiūkliai, trikertės žvaginės, veronikos, viržiai, dirvinės aklės. Samanos  pasirodo dirvožemiuose, kurių rūgštingumas mažesnis nei 4,5. Laukinės rūgštynės, asiūkliai, laukinės mėtos, gysločiai, šliaužiantys vėdrynai dažniausiai auga ant rūgščių dirvožemių (pH 4,6 - 5).

 

Kada, kaip ir kiek kalkinti dirvą

Ilgamečiai tyrimai rodo, kad dirvas galima kalkinti bet kuriuo metų laiku. Tačiau geriausia kalkinti rudenį. Tuo laiku yra daug kalkinimui tinkamų plotų. Be to, kalkinės medžiagos iki pavasario gerai neutralizuoja dirvos rūgštingumą. Pavasarinis kalkinimas, kol dirvos dar neperdžiūvo, taip pat efektyvus. Vasarą paskleistos kalkinės medžiagos turės įtakos tik kitų metų derliui. Žiemą tikslingiau kalkinti lygius laukus, bet reikia vengti kalkinti šąlant ir kai vėjo greitis didesnis kaip 5 - 6 m/s. Tačiau žiema žiemai nelygi. Jeigu kalkines trąšas tik paskleisite, bet jų neiterpsite - norimo rezultato, taip pat nesulauksite.

Kaip supratoje, kalkinimo efektyvumas didžiąją dalimi priklauso nuo  jų tinkamo paskleidimo. Didesniuose ūkiuose dirvos kalkinimui gali būti naudojami mineralinių trąšų barstytuvai ar kitos techninės priemonės. Mažuose, individualių sklypų plotuose kalkines trąšas galite išbarstyti rankomis. Vienaip ar kitaip išbarstytas trąšas, kad jų neišnešiotų vėjas,  reikia kuo skubiau ir kuo vienodžiau  įterpti į dirvą. Tik tinkamai jas permaišius su dirvos paviršiumi gausite geriausią rezultatą. Visai netinka giliai užarti, tačiau įterpti galite lėkštinėmis ar lengvomis akėčiomis, kultivatoriumi ar rankomis su grėbliuku.

Dolomitmilčių paskleidimas dirvos paviršiuje
Kalkinių medžiagų paskleidimas dirvos paviršiuje

Intensyvinant žemės ūkio gamybą rūgščiose dirvose, didinant jų derlingumą ir mineralinių trąšų efektyvumą, kalkinimas yra viena iš svarbiausių garantijų. Geriausi rezultatai pasiekiami atskirai vertinant kiekvieno pasėlių ploto pH. Jau augalų dygimo ir augimo metu galima suprasti, kad dirva rūgšti, nualinta. Tada pastebimas netolygus augimas, augalų ligos, pageltę pasėlių plotai. Tai rodo, jog kalkinimas yra būtinas. Tik sistemingas kalcio preparatų naudojimas duoda geresnių rezultatų. Todėl norint turėti pakankamai gerą auginamų kultūrų derlingumą, reikalingi reguliarūs dirvos rūgštingumo tikrinimai, o reikalui esant - savalaikis kalkinimas.

Dirva yra laikoma rūgščia, kai jos pH yra 6,5 ​​ar mažesnis. Dirvožemis, kurio pH yra mažesnis nei 4,5, yra stipriai rūgštus dirvožemis. Dirvožemis, kurio pH yra 4,6 - 5,0, yra vidutiniškai rūgštus, o dirvožemis, kurio pH yra 5,1 - 6,5, yra silpnai rūgštus.

Dirvai kalkinti naudojamos šios kalkinės medžiagos: dolomitmilčiai, klintmilčiai, trupintos klintys, degtos kalkės, cemento dulkės, defekatas, kreida, klintinis tufas. Naudojant šias medžiagas dirvos reakcija neutralizuojama, pagerinama jos struktūra, biologinis aktyvumas, joje padidėja maisto medžiagų kiekis.

 

Kalkinių medžiagų normos priklausomai nuo dirvožemio pH ir mechaninės sudėties  (CaCO3 kg/a)

Dirvožemio

mechaninė sudėtis

Stipriai rūgštus

(pH4,5 ir mažiau)

Vidutiniškai

rūgštus

(pH4.6 -5,0)

Silpnai rūgštus

(pH 5,1 - 6,5)

Smėlis

30 - 40

15- 20

Iki 10

Priesmėlis

40 - 60

25 - 30

10 - 20

Priemolis ir molis

60 - 80

40 - 50

20 - 30

 

Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad biocheminės reakcijos ir fiziologiniai procesai vyksta geriausiai, kai dirvožemio pH 6 - 7.

Atsižvelgiant į reagavimą į aplinką ir reagavimą į kalkinimą, augalus galima  suskirstyti į šias grupes:

  • Augalai, netoleruojantys rūgščių dirvų, kaip liucerna, cukriniai ir pašariniai runkeliai, valgomieji burokėliai, kopūstai. Šiems augalams pH yra labai siaurame intervale nuo 7 iki 7,5.
  • Kviečiai, miežiai, kukurūzai, saulėgrąžos, visi ankštiniai augalai, išskyrus lubinus, agurkai, svogūnai, salotos yra jautrūs dideliam rūgštingumui. Jie geriausiai auga, kai dirvožemio pH rodiklis yra silnai rūgštus ar neutralus, tai yra 6 - 7.
  • Rugiai, avižos, soros, grikiai, motiejukai, ridikai, morkos, pomidorai yra mažiau jautrūs didesniam rūgštingumui. Jie gali patenkinamai augti plačiame pH intervale, kai vyksta rūgštinės ir silpnai šarminės reakcijos (nuo pH 4,5 iki 7,5), tačiau silpnai rūgštinė reakcija (pH 5,5- -6) yra palankiausia jų augimui.
  • Linus ir bulves reikia kalkinti tik esant vidutinio ir didelio rūgštingumo dirvožemiui. Bulvės nėra labai jautrios rūgštingumui, linams geriau tinka silpnai rūgšti reakcija (pagal aukščiau pateiktą optimalų pH skirtingiems augalams 5,5 - 6,5). Didelis CaCO3 kiekis, ypač esant ribotai trąšų normai, daro neigiamą įtaką šių pasėlių derliaus kokybei, bulves labai veikia šašai, krakmolo kiekis gumbuose sumažėja, o linuose išsivysto bakteriozė, blogėja pluošto kokybė.

Šiuo atveju, neigiamas kalkinimo poveikis bulvėms ir linams paaiškinamas ne tiek rūgštingumo neutralizavimu, kiek dirvožemyje pasisavinamų boro junginių sumažėjimu ir per didele kalcio jonų koncentracija tirpale. Pavyzdžiui, sėjomainose, kuriose yra didelis bulvių ir linų savitasis svoris, naudojant dideles trąšų, ypač kalio, normas, kalkinimas gali būti atliekamas naudojant dolomitmilčius, kurių sudėtyje yra: kalcio oksidas (CaO) - 30 %; magnio oksidas (MgO) - 20 %; kalcio karbonatas (CaCO3) - 51 %; magnio karbonatas (MgCO3) - 42 %; iš viso karbonatų (CaCO3 + MgCO3) - ne mažiau kaip 85 %.

Dėl šių teigiamų dolomotmilčių savybių ir cheminės sudėties galima naudoti ne tik bulvių ar linų tręšimui, tačiau didelį efektą galima gauti naudojant juos šiltnamiuose ar skatinant ankštinių kultūrų augimą. Prieš sėjant lauko daržoves, kaip pavyzdžiui, ridikėlius ar sodinat kopūstus bei kitas daržoves  į 1 kv. m dirvožemio taip pat galite išberti 0,5 kg šių trąšų.

Dolomitmilčius rekomenduojama naudoti ir kai dirvožemiui reikia mikroelementų, nes jie ne tik veiksmingai stabdo dirvos rūgštėjimą, bet neleidžia susidaryti ir dideliam aliuminio kiekiui; gerina fizikines ir chemines dirvos ypatybes bei struktūrą; skatina efektyvesnį organinių ir mineralinių trąšų įsisavinimą; skatina augalams naudingų mikroorganizmų dauginimąsi; papildo dirvą kalciu, skatinančiu augalų augimą ir stiprinančiu augalų šaknų sistemą, bei magniu, aktyvinančiu fotosintezę. Dolomitmilčius vienodai paskleidus dirvoje, sudrėkę jie beveik nelimpa prie barstytuvų ir įrankių paviršių, greitai įsigeria į dirvą.

 

Dolomitmilčiai „Dirvitas"

Naudojant dolomiltmičius yra pašalinamas ne tik dirvos rūgštingumas, bet kalkinimas turi daugialypį teigiamą poveikį dirvožemio savybėms, jo derlingumui, sako AB "Dolomitas" pardavimų vadybininkė Ieva Ganiprauskienė. Dauguma kultūrinių augalų normaliai auga ir dera tik nerūgščioje dirvoje, todėl dirvožemį, kurio pH mažesnis nei 6, būtina kalkinti. Kalkinant augalų šaknys lengviau įsisavina mitybines medžiagas, pagerinama mikroorganizmų veikla (aktyvinami jų fermentai). Dirvožemyje, kurio pH mažesnis nei 5, beveik nėra atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų. Rūgščiame dirvožemyje mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos, todėl pablogėja ir augalų mityba. Augalai, negaunantys reikiamų mitybinių medžiagų, būna silpni, juos greičiau pažeidžia ligos ir kenkėjai.

Dirvitas

Naudojimo rekomendacijos: dolomitmilčiai naudojami atvirame grunte, šiltnamiuose, auginimo konteineriuose. Dolomitmilčius išberkite ir įterpkite į dirvą prieš sėją (sodinimą) arba nuėmę derlių. Optimalus dolomitmilčių naudojimo laikas - pavasaris (nutirpus sniegui) ir vėlyvas ruduo. Vidutinė trąšų norma - 300 g/m². Aplink krūmus ir medžius tręškite šakų vainiko pločio ruožą. Tręšiant veją dolomitmilčių normą būtina išberti per du kartus. Dolomitmilčių naudojimo periodiškumas - kas dvejus ar trejus metus. Neutralizuotoms durpėms ruošti - 6 kg dolomitmilčių 1 000 l (1 m³) rūgščių durpių.

Algis Mačiukas


Kategorijos: Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės
Dirva

Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

Mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas - kada, kuo ir kodėl

Kodėl rūgštėja dirvos, koks yra optimaliausias pH skirtingiems augalams, kaip šį rodiklį nustatyti ir kokiu būdu bei kokiomis priemonėmis mažinti dirvos rūgštingumą.  

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Žmogaus delne telpa apie 30 g trąšų

Rudeninis vaismedžių ir kitų sodo augalų tręšimas

Kokias trąšas naudoti rudenį? Kaip atpažinti, kokių trąšų trūksta augalams? 

Aviečių tręšimas

Kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trašų trūkumą avietėms. 

Slyvinis vaisėdis

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kodėl nusilpsta slyvų vaismedžių imunitetas ir kaip jį stiprinti, kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažinti ir kontroliuoti. 

superfosfatas

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Vaismežių purškimas

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? Prevencinės bei kovos priemonės su ligomis ir kenkėjais. 

braškyno priežiūra

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Kekerinis puvinys (pilkasis puvinys)

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausias pomidorų ligas ir kenksmingus organizmus bei kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti grambuolių lervas ir kurklius? 

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Skruzdžių naikinimas

Skruzdžių naikinimas

Patikimos skruzdėlių kontrolės priemonės ir kaip jomis naudotis 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Kaip išvengti ravėjimo ir išnaikinti piktžoles herbicidais? Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

Auksaakė amarų naikinimui

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Pirmas pavasarinis purškimas, kol neprabudę pumpurai

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pirmą kartą sodai purškiami anksti pavasarį, antrąjį kartą - prieš žydėjimą, trečiąjį kartą - jau po žydėjimo. Kai kurias priemones galima maišyti tarpusavyje bei vienu metu purkšti ir prieš ligas, ir kenkėjus, taip sutaupant laiko. 

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

Bakterinė degligė

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

dobilai

Žalioji trąša

Žaliosiomis trąšomis, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai auginami ir užkasami į dirvą, kad ją patręštų.  

Varpų fuzariozė

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius žieminių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina naudoti  

Kompleksinės NPK trąšos šparagams

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

granuliuotas pauksciu meslas

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. 

Kalio chloridas

Kalio trąšos

Augalų atsparumas sausrai, šalčiui, ligoms, skonis, saldumas ir augumas priklauso nuo kalio trąšų. 

rapsų sklerotinis puvinys

Rapsų apsauga nuo sklerotinio puvinio

Apsauga nuo sklerotinio puvinio, viena svarbiausių užduočių rapsų pasėliuose.  

Piktzoes javuose

Piktžolės javuose ir jų žala

Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. 

Žieminių rapsų augimo reguliavimas

Žieminių rapsų augimo reguliavimas pavasarį

Taigi, kas yra augimo reguliatoriai ir kodėl prie jau gamtos sukurtų reikalinga naudoti sintetinius augimo reguliatorius? 

miežiai

Salyklinių miežių auginimas

Salyklo gamybos pajėgumų plėtra Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse atvėrė naujas perspektyvas mūsų šalies miežių augintojams, kurie pastaraisiais metais padarę didžiulę pažangą gali sėkmingai konkuruoti vietos ir užsienio rinkose. 

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Patvirtinta inovatyvaus BASF fungicido Revysol® registracija Europoje

Revysol® itin veiksmingas nuo svarbiausių augalų ligų, tokių kaip: kviečių lapų septoriozė, rūdys, miežių ramularija ir kt. 

Beicuota s4kla

Pigiausia apsauga nuo ligų - tinkamo beico pasirinkimas

Kaip išsirinkti beicą? Kaip tinkamai paruošti ir kokybiškai beicuoti sėklą. 

Lietuvos ūkininkai randa naujų būdų didinti derlingumą

Gero derliaus pagrindas yra tinkamai paruoštos sėklos, tad apsaugotos nuo ligų jos turėtų būti dar prieš tai, kai atsiduria dirvoje. 

Pilkojo puvinio pažeistas rapso stiebas                    Pilkojo puvinio pažeista rapso ankštara

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5
Produktai
Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

3
Pomidorų sėklos ir substratas pomidorams

Daržovių sėklos, daržovių substratas

Prikabinamas purkštuvas AGRO 4200

Purkštuvų gamyba, modernizavimas, patikra, atsarginės dalys

1 2 3 4 5