Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Braškyno priežiūra nuėmus derlių
2023-06-28 12:28 Peržiūros : 36864 SpausdintiSvarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.
Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.
Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.
Piktžolių braškėse naikinimas
Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.
Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.
Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.
Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.
Herbicidai braškėms
Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.
Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.
- Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.
Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.
- Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės.
- Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos.
- Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.
Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.
- Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos.
- Atsparios: vienametės miglės.
Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.
- Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai.
Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.
- Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.
Herbicidų braškėms purškimo specifika
Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būtina braškyną nuravėti, išpurenti tarpueilius ir tik po to, kai sudygsta naujos piktžolės, purkšti šiuo herbicidu. Goltiksas daugiau veikia kaip dirvinis herbicidas, todėl jis naudojamas tuoj po ravėjimo ir tarpueilių dirbimo, kol naujos bedygstančios piktžolės pasiekia skilčialapių tarpsnį. Kitus aprašytus herbicidus reikia purkšti ant augančių piktžolių. Tačiau šie herbicidai geriau naikina jaunas intensyviai augančias piktžoles, o po derliaus nuėmimo dažnai piktžolės būna pasenusios. Piktžolėtuose braškynuose patartina pirma nušienauti braškių lapus ir piktžoles, o herbicidais purkšti tik tada, kai pradeda augti naujos daugiametės piktžolės.
Goltiksą reikia naudoti, kai dirva drėgna, o kitus herbicidus purkšti, kai braškių lapai sausi. Saulėtu oru purškiama vakarais. Be to, atskirų veislių braškės būna jautrios herbicidams. Goltiksui jautrios Elsanta, betanalui progres AM jautrokos Honeyoe, Kent, Bogota ir Polka. Prieš purškiant didelius naujų veislių braškynų plotus, būtina išbandyti braškių reakciją į herbicidus. Tuo pačiu metu nereikėtų naudoti herbicidų ir trąšų. Purškiant herbicidais, dažniausiai naudojama 300 l/ha skiedinio norma.
Herbicidus naudoti ekonomiškai apsimoka. Nupurškus herbicidais, uogų savikaina sumažėja nuo 4 iki 16 proc., palyginti su braškynu, kur visai nenaudoti herbicidai, o braškės per vegetaciją ravėtos tris kartus.
Braškių tręšimas po derliaus
Derantis braškynas azoto trąšomis tręšiamas tuoj po derliaus nuėmimo, išberiama po 30-40 kg/ha azoto. Kalio ir fosforo trąšomis nepakankamai prieš braškių sodinimą patręštas plotas pirmaisiais ir antraisiais metais tręšiamas tuojau po derliaus nuėmimo. Beriama po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trąšų.
Tiksliau trąšų poreikis nustatomas, atlikus dirvos ir braškių lapų chemines analizes.
Braškyną geriau tręšti nors ir brangesnėmis, bet bechlorėmis kalio trąšomis - kalio sulfatu ar kalio magnezija. Ypač tinka kompleksinės trąšos su mikroelementais: Kemira Cropcare (NPK 10-10-20+mikroelementai), Hydrocomplex (NPK 12-11-18+mikroelementai). Nepalankiomis vegetacijai sąlygomis (dėl drėgmės trūkumo ar pertekliaus) braškių augimas ir derėjimas skatinamas purškiant kompleksines trąšas ant lapų. Papildomai (2-3 kartus) tręšti per lapus geriausia 0,5 proc. nutri folu (NPK 8-11-35+mikroelementai), 0,7 proc. Kemira Ferticare (NPK 7-27-25+mikroelementai), 0,5 proc. kristalonu (NPK 19-6-20+mikroelementai), 0,5 proc. kalcio salietra. Šarminėse dirvose, kai sutrinka geležies pasisavinimas, braškės kas septynios dienos purškiamos 0,1 proc. geležies chelato tirpalu.
Nuėmus derlių braškės laistomos 1-2 kartus, palaikant 70 proc. lauko drėgmės imlumo.
Braškių apsauga nuo ligų ir kenkėjų
Grybinių ligų, ypač įvairių lapų dėmėtligių, sukėlėjai žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Kekerinis puvinys žiemoja ant mumijomis virtusių sergančių uogų, taip pat ant kitų pažeistų augalų dalių. Gali peržiemoti ir dirvoje. Plačiausiai paplitusi braškių lapų liga - šviesmargė. Jos sukėlėjo grybiena žiemoja pažeistuose lapuose. Braškių rudmargės sukėlėjo grybiena ir konidijos peržiemoja ant nudžiūvusių ir žalių lapų.
Nuskynus uogas, nuo šviesmargės, rudmargės, kekerinio puvinio, pašaknio ligų braškės purškiamos euparenu (3,0-3,5 kg/ha), nuo kenkėjų pridedama fastako (0,2 l/ha, erkių nenaikina), braškių dauginimo plotuose naudojamas karate (0,5 l/ha, naikina ir erkes). Nuo miltligės Lenkijoje ir kitose šalyse naudojami fungicidai nimrodas (2,5 kg/ha), topazas (0,5 kg/ha), topsinas M (2 kg/ha). Preparatai naudojami 1-2 kartus nuskynus uogas.
Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.
Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.
Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas
Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė
Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
