Braškyno priežiūra nuėmus derlių

2022-06-21 12:28   Peržiūros : 27900   Spausdinti


Svarbiausias braškių priežiūros laikotarpis prasideda tuoj po derliaus nuėmimo, nes nuo to priklauso kitų metų braškių derlius.Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga.

Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Kereliai vešliai auga nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Po to augimas sulėtėja ir prasideda žiedinių pumpurų diferenciacija, kuri tęsiasi iki vegetacijos pabaigos ir kitą pavasarį. Purenti tarpueilius, naikinti - ravėti ar purkšti herbicidais - piktžoles, braškes saugoti nuo ligų ir kenkėjų, papildomai tręšti bei laistyti reikia pradėti tuoj po derliaus nuėmimo (liepos viduryje ir antroje mėnesio pusėje). Vėliau paskatinus augimą, lieka mažiau laiko žiedinių pumpurų diferenciacijai, ir kitų metų uogų derlius bus mažesnis.

Nuėmus derlių, braškių kereliai turi išauginti naują, vešlią lapiją, tačiau senų lapų pjauti nebūtina. Lapai pjaunami tik ligotuose, kenkėjų apniktuose ir piktžolėtuose braškynuose. Pjaunama tuoj po derliaus nuėmimo ne žemiau kaip 5 cm virš ragelių. Visi kiti braškyno priežiūros darbai atliekami nupjovus lapus.

Piktžolių braškėse naikinimas

 

Piktžolės naikinamos purenant tarpueilius, ravint, purškiant herbicidais ar mulčiuojant dirvą.

Tarpueiliuose būna priaugę piktžolių, ūsų, dirvos paviršiuje likę šiaudų mulčio. Nuskynus uogas geriausiai tarpueilius purenti ir šią augalų masę susmulkinti bei įterpti į dirvą su frezomis (tai motoblokai arba specialios traktorinės braškyno frezos). Jei mulčiuota buvo plonu susmulkintų šiaudų sluoksniu, o piktžolių priaugo nedaug, galima tarpueilius purenti specialiais kultivatoriais su retai išdėstytais (kad šiaudai praslystų ir pasiskleistų tarpueiliuose) spyruokliniais noragėliais. Tačiau vyraujant daugiametėms šakniaatžalinėms piktžolėms (usnims, pienėms), būtina naudoti plokščiapjūvius noragėlius, kurie išpjauna piktžoles. Tuoj po derliaus nuėmimo ir vėlai rudenį galima tarpueilius įdirbti ir giliau (8-12 cm). Vėliau tarpueiliai dirbami tik sekliai (5 cm), kad nebūtų pažeidžiamos augančios braškių šaknys.

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Jaunuose, rudenį ar pavasarį įveistuose braškynuose liepos ir rugpjūčio mėnesiais intensyviai auga ūsai, todėl labai svarbu, kad tarpueilius dirbant padargais jie būtų nukreipiami į eiles, kad kuo greičiau būtų suformuotos norimo pločio ir tankumo braškių juostos. Kitais metais taip suformuotose juostose derės ne tik pasodinti kereliai, bet ir įsišakniję daigai.

Kaimyninėse šalyse, kur braškės mulčiuojamos plėvele arba žiemai uždengiamos šiaudais (jie pavasarį sutraukiami į tarplysvius), piktžolės ir ūsai naikinami ne dirbant žemę, o kontaktiniu herbicidu reglon turbo, išpurškiant nuo 1,5 iki 3 l/ha.

Herbicidai braškynams

Piktžolėms braškynuose naikinti naudojami herbicidai betanalas Progres AM, fokus ultra, fiuziladas super, goltiksas, lontrelas, zelekas super.

Betanalas Progres AM veikia per lapus ir per dirvą.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės, dirvinės smilguolės, šerytės, paprastosios rietmenės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, garstukai, dirviniai ridikai, balandūnės, trikertės žvaginės, rugiagėlės, vaistinės žvirbliarūtės, dirvinės aklės, smulkiažiedės galinsogos, notrelės, dirvinės nemiršėlės, kibieji lipikai, aguonos, vijokliniai rūgčiai, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, paprastieji kežiai, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, dirvinės našlaitės.

Goltiksas - sisteminis ir dirvinis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - vienametės miglės; vienametės dviskiltės - baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smulkiažiedės galinsogos, ramunės, dirvinės nemiršėlės, paprastosios žilės, juodosios kiaulauogės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, gailiosios dilgėlės, vikiai, našlaitės, dirvinės skaistažiedės.
  • Vidutinio jautrumo: garstukai, dirviniai ridikai, dirvinės aklės, vaistinės žvirbliarūtės, notrelės, rūgčiai, veronikos.
  • Atsparios: kibieji lipikai, tuščiosios avižos ir visos daugiametės piktžolės.

Fiuziladas super - atrankinio veikimo sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus. Piktžolės nustoja augusios, paruduoja ir žūva per 10-20 dienų.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - tuščiosios avižos, dirvinės smilguolės, šerytės, dirsės, paprastosios rietmenės, pirštuotės, svidrės; daugiametės vienaskiltės - paprastieji varpučiai, baltosios smilgos.
  • Atsparios: vienametės miglės.

Zelekas super - sisteminis herbicidas, į augalus patenka tik per lapus.

  • Jautrios pik­tžolės: vienametės vienaskiltės - paprastosios rietmenės, vienametės miglės, šerytės, tuščiosios avižos, dirsės; daugiametės vienas­kil­tės - pa­pras­tie­ji var­pu­čiai.

Lontrelas - sisteminis herbicidas, į augalus patenka per lapus ir per šaknis. Vienas lontrelas naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais herbicidais.

  • Jautrios piktžolės: vienametės vienaskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai; daugiametės dviskiltės - dirvinės usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės.

Herbicidų braškėms purškimo specifika

Betanalas progres AM veikia ką tik sudygusias vienametes piktžoles, kurios yra skilčialapių ar dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio. Todėl po derliaus nuėmimo būti­na braš­ky­ną nu­ra­vė­ti, iš­pu­ren­ti tar­pu­ei­lius ir tik po to, kai su­dygs­ta nau­jos pik­tžo­lės, purkš­ti šiuo her­bi­ci­du. Gol­tik­sas dau­giau vei­kia kaip dir­vi­nis her­bi­ci­das, to­dėl jis nau­do­ja­mas tuoj po ra­vė­ji­mo ir tar­pu­ei­lių dir­bi­mo, kol nau­jos be­dygs­tan­čios piktžo­lės pa­sie­kia skil­čia­la­pių tarps­nį. Ki­tus ap­ra­šy­tus her­bi­ci­dus rei­kia purkš­ti ant au­gan­čių pik­tžo­lių. Ta­čiau šie her­bi­ci­dai ge­riau nai­ki­na jau­nas in­ten­sy­viai au­gan­čias pik­tžo­les, o po der­liaus nu­ė­mi­mo daž­nai pik­tžo­lės bū­na pa­se­nu­sios. Pik­tžo­lė­tuo­se braš­ky­nuo­se pa­tar­ti­na pir­ma nu­šie­nau­ti braš­kių la­pus ir pik­tžo­les, o her­bi­ci­dais purkš­ti tik tada, kai pra­de­da aug­ti nau­jos dau­gia­me­tės pik­tžo­lės.

Gol­tik­są rei­kia nau­do­ti, kai dir­va drėg­na, o ki­tus her­bi­ci­dus purkš­ti, kai braš­kių la­pai sau­si. Sau­lė­tu oru purš­kia­ma va­ka­rais. Be to, at­ski­rų veis­lių braš­kės bū­na jaut­rios her­bi­ci­dams. Gol­tik­sui jaut­rios El­san­ta, be­ta­na­lui pro­gres AM jaut­ro­kos Ho­ne­y­oe, Kent, Bo­go­ta ir Pol­ka. Prieš purš­kiant di­de­lius nau­jų veis­lių braš­ky­nų plo­tus, bū­ti­na iš­ban­dy­ti braš­kių re­ak­ci­ją į her­bi­ci­dus. Tuo pa­čiu me­tu ne­rei­kė­tų nau­do­ti her­bi­ci­dų ir trą­šų. Purš­kiant her­bi­ci­dais, daž­niau­siai nau­do­ja­ma 300 l/ha skie­di­nio norma.

Her­bi­ci­dus nau­do­ti eko­no­miš­kai ap­si­mo­ka. Nu­purš­kus her­bi­ci­dais, uo­gų sa­vi­kai­na su­ma­žė­ja nuo 4 iki 16 proc., pa­ly­gin­ti su braš­ky­nu, kur vi­sai ne­nau­do­ti her­bi­ci­dai, o braš­kės per ve­ge­ta­ci­ją ra­vė­tos tris kar­tus.

Braškių trę­ši­mas po derliaus

De­ran­tis braš­ky­nas azo­to trą­šo­mis trę­šia­mas tuoj po der­liaus nu­ė­mi­mo, iš­be­ria­ma po 30-40 kg/ha azo­to. Ka­lio ir fos­fo­ro trą­šo­mis ne­pa­kan­ka­mai prieš braš­kių so­di­ni­mą pa­tręš­tas plo­tas pir­mai­siais ir ant­rai­siais me­tais trę­šia­mas tuo­jau po der­liaus nu­ė­mi­mo. Be­ria­ma po 30-60 kg/ha P2O5 ir po 50-80 kg/ha K2O (v.m.) trą­šų.

Tiks­liau trą­šų po­rei­kis nu­sta­to­mas, at­li­kus dir­vos ir braš­kių la­pų che­mi­nes ana­li­zes.

Braš­ky­ną ge­riau tręš­ti nors ir bran­ges­nė­mis, bet be­chlo­rė­mis ka­lio trą­šo­mis - ka­lio sul­fa­tu ar ka­lio mag­ne­zi­ja. Ypač tin­ka kom­plek­si­nės trą­šos su mik­ro­ele­men­tais: Ke­mi­ra Crop­ca­re (NPK 10-10-20+mik­ro­ele­men­tai), Hyd­ro­com­plex (NPK 12-11-18+mik­ro­ele­men­tai). Ne­pa­lan­kio­mis ve­ge­ta­ci­jai są­ly­go­mis (dėl drėg­mės trū­ku­mo ar per­tek­liaus) braš­kių au­gi­mas ir de­rė­ji­mas ska­ti­na­mas purš­kiant kom­plek­si­nes trą­šas ant la­pų. Pa­pil­do­mai (2-3 kar­tus) tręš­ti per la­pus ge­riau­sia 0,5 proc. nu­tri­ fo­lu (NPK 8-11-35+mik­ro­ele­men­tai), 0,7 proc. Ke­mi­ra Fer­ti­ca­re (NPK 7-27-25+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kris­ta­lo­nu (NPK 19-6-20+mik­ro­ele­men­tai), 0,5 proc. kal­cio sa­liet­ra. Šar­mi­nė­se dir­vo­se, kai su­trin­ka ge­le­žies pa­si­sa­vi­ni­mas, braš­kės kas sep­ty­nios die­nos purš­kia­mos 0,1 proc. ge­le­žies che­la­to tir­pa­lu.

Nu­ė­mus der­lių braš­kės lais­to­mos 1-2 kar­tus, pa­lai­kant 70 proc. lau­ko drėg­mės im­lu­mo.

Braškių ap­sau­ga nuo li­gų ir ken­kė­jų

Gry­bi­nių li­gų, ypač įvai­rių la­pų dė­mėt­li­gių, su­kė­lė­jai žie­mo­ja dir­vo­je, sir­gu­sių au­ga­lų lie­ka­no­se. Ke­ke­ri­nis pu­vi­nys žie­mo­ja ant mu­mi­jo­mis vir­tu­sių ser­gan­čių uo­gų, taip pat ant ki­tų pa­žeis­tų au­ga­lų da­lių. Ga­li per­žie­mo­ti ir dir­vo­je. Pla­čiau­siai pa­pli­tu­si braš­kių la­pų li­ga - švies­mar­gė. Jos su­kė­lė­jo gry­bie­na žie­mo­ja pa­žeis­tuo­se la­puo­se. Braš­kių rud­mar­gės su­kė­lė­jo gry­bie­na ir ko­ni­di­jos per­žie­mo­ja ant nu­džiū­vu­sių ir ža­lių la­pų.

Nu­sky­nus uo­gas, nuo švies­mar­gės, rud­mar­gės, ke­ke­ri­nio pu­vi­nio, pa­šak­nio li­gų braš­kės purš­kia­mos eu­pa­re­nu (3,0-3,5 kg/ha), nuo ken­kė­jų pri­de­da­ma fas­ta­ko (0,2 l/ha, er­kių ne­nai­ki­na), braš­kių dau­gi­ni­mo plo­tuo­se nau­do­ja­mas ka­ra­te (0,5 l/ha, nai­ki­na ir er­kes). Nuo milt­li­gės Len­ki­jo­je ir ki­to­se ša­ly­se nau­do­ja­mi fun­gi­ci­dai nim­ro­das (2,5 kg/ha), to­pa­zas (0,5 kg/ha), top­si­nas M (2 kg/ha). Pre­pa­ra­tai nau­do­ja­mi 1-2 kar­tus nu­sky­nus uogas.

Apsaugai nuo virusinių ligų naikinami vabzdžiai - ligų pernešėjai, nuolat ravimos piktžolės bei šalinami ūsai. Dauguma kenkėjų žiemoja po nukritusiais lapais, augalų likučiais ar dirvos viršutiniame sluoksnyje. Jei vegetacijos metu kenkėjų buvo gausu, nuskynus uogas purškiama insekticidais. Nuo žemuoginės ir voratinklinės erkės, nuskynus uogas, braškynas purškiamas akaricidais, be to, erkių plitimą stabdo fungicidas euparenas.

Braškių apsaugai nuo kekerinio puvinio ir kitų ligų būtina išpurkšti 1 000-1 500 l/ ha skiedinio. Jeigu ligų ir kenkėjų gausu, pesticidais purkšti du kartus.

Dr. Nobertas USELIS,
Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas

Dr. Alma Valiuškaitė, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos specialistė


Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Sodininkystė, Augalininkystė, žemdirbystė, Vaisių ir uogų ūkiai, Žemdirbiai, augalininkystės ūkiai, Žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, bendruomenės
Svarbu
Rapsų ligos ir kenkėjai

Rapsų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius rapsų kenksmingus organizmus ir kokias efektyvias apsaugos priemones būtina naudoti 

Azoto trašos, amonio salietra

Azoto trąšos

Azoto naudojimas tręšimui, azotinių trąšų tipai, pritaikymas, tręšimo azotu normos 

Dirvos kalkinimas

Dirvos kalkinimas

Dirvos rūgštingumas, kodėl rūgštėja dirvos, optimalus pH skirtingiems augalams, dolomitmilčių naudojimas dirvožemio rūgštingumui mažinti  

Slyvų ligos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Kokios yra slyvų ligos ir kenkėjai bei kaip juos atpažint, slyvų kenkėjų ir ligų naikinimas,  

Žalioji trąša

Žalioji trąša

Kokias žalias trąšas pasirinkti, sideratinių augalų auginimas, užarimas, ką dirvožemiui duoda žalioji trąša  

Vaismedžių ligos

Vaismedžių ligos ir kenkėjai

Prevencinės, apsauginės priemonės su vaismedžių ligomis ir kenkėjais. Kas silpnina vaismedžių atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams? 

Bulvių kenkėjai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Bulvių ligų požymiai, bulvių apsaugos priemonės, bulvių kenkėjai ir kontrolės bei naikinimo priemonės 

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Tręšimas paukščių mėšlu, granuliuoto paukščių mėšlo naudojimas tręšimui 

Žieminių kviečių ligos

Žieminių kviečių ligos ir kenkėjai

Žieminių kviečių ligų požymiai ir simptomai, žieminių kviečių kenkėjai. Priemonės nuo žieminių kviečių ligų ir kenkėjų 

Fosforo trąšos

Fosforo trąšos

Fosforo trąšų rūšys, kaip ir kada tręšti fosforo trąšomis. 

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Rudeninis vaismedžių tręšimas

Kuo vaismedžius ir vaiskrūmius tręšti rudenį, kaip atpažinti, kokių trąšų ir mikroelementų trūksta. 

NPK trašos

Kompleksinės NPK trąšos

Geriausios kompleksinės NPK trąšos, NPK normos skaičiavimas augalams. 

Kriaušių ligos

Kriaušių ligos ir kenkėjai

Kaip didinti kriaušių atsparumą, atpažinti svarbiausias kriaušių ligas ir kenkėjus bei kokiomis aktyviomis apsaugos priemonėmis būtina naudotis. 

Kalio trąšos

Kalio trąšos

Tręšimas kaliu, kalio trąšų normos augalams, kalio trūkumo požymiai 

Baltuliai

Cukrinių runkelių ligos

Dėl ligų prarasdami lapus, cukriniai runkeliai stengiasi išsiauginti naujus, tačiau tam sunaudoja šakniavaisiuose kaupiamas atsargines maisto medžiagas 

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Braškyno priežiūra nuėmus derlių

Piktžolių braškyne naikinimas, braškyno paruošimas žiemojimui, braškių tręšimas prieš žiemą, braškyno apsauga nuo kenkėjų ir ligų 

Pomidorų ligos

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Kokios būna pomidorų ligos, pomidorų kenkėjai, kaip atpažinti pomidorų ligas, pomidorų apsaugos priemonės  

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Augimo reguliatoriai ir augalų augimą reguliuojančiomis savybėmis pasižymintys fungicidai turi vieną svarbią rapsų augalų augimo reguliavimo savybę - slopina pagrindinio stiebo augimą į viršų, bet skatiną šakų formavimąsi ant stiebo kuo arčiau dirvos paviršiaus ir kartu skatina formuotis pridėtines šakas. 

Kas yra augalų augimo reguliatoriai?

Kas yra augalų augimo reguliatoriai?

Augimo reguliatoriai buvo sukurti remiantis natūraliais procesais, vykstančiais augaluose. Daugelis šių produktų yra gamtoje vykstančių procesų analogai arba modifikuoti fitohormonai. 

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumas

Dirvožemio rūgštingumo (pH) nustatymas. Priemonės dirvos rūgštingumui keisti 

pavasarinis tręšimas

Pavasarinis tręšimas

Tręšimas pavasarį, kuo tręšiama pavasarį, sodų, vaismedžių, daržų, augalų pavasarinis tręšimas  

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Pavasarinis vaismedžių purškimas

Kada pavasarį purškiami vaismedžiai, kuo pavasarį purkšti vaismedžius, pavasarinis purškimas nuo grybelių, ligų ir kenkėjų, fungicidų, insekticidų maišymas 

Herbicidai daugiametėms piktžolėms

Piktžolių naikinimas herbicidais

Herbicidai piktžolėms, atrankinio ir plataus poveikio herbicidai, atsiliepimai apie herbicidus Praktinė herbicidų naudojimo patirtis.  

Aviečių tręšimas

Aviečių tręšimas

Trąšos avietėms, kokios trąšos reikalingos avietėms, tręšimo normos, požymiai rodantys mineralinių trąšų trūkumą avietėms. 

Grambuolių naikinimas

Grambuolių lervų ir kurklių naikinimas nematodais

Kaip išnaikinti karkvabalius, jų lervas ir kurklius? Nematodai karkvabalių ir kurklių naikinimui 

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių tręšimas

Žieminių kviečių sėja ir rudeninis tręšimas. Pavasarinis kviečių tręšimas. 

Amarų naikinimas

Amarų naikinimas

Amarų daroma žala. Kovos su amarais metodai. Ekologiškos amarų kontrolės priemonės 

Javų priežiūra pavasarį

Orai šalti, o javų pasėliuose laukia privalomi darbai

Artimiausi darbai žieminių kviečių pasėliuose – piktžolių kontrolė, jei tai nebuvo atlikta iš rudens, ir augimo reguliatoriaus panaudojimas. 

Javinio lapinio pjūklelio lerva

Vasarinių kviečių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti svarbiausius vasarinių kviečių kenksmingus organizmus ir kokias aktyvias apsaugos priemones būtina  

Dulkačiosiomis kūlėmis sergantys miežiai

Vasarinių miežių ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti ir kovoti su vasarinių miežių ligomis ir kenkėjais 

Dirva

Ištirtos mineralinio azoto atsargos dirvožemyje

Mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti po vasaros sezono augalams likusias lengvai įsavinamo azoto atsargas ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai 

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys

Vaisių puvinys, vaisių puvinio išnaikinimas, apsauga nuo vaisių puvinio  

Augimo reguliatorius rapsuose

Kada laikas naudoti augimo reguliatorius rapsuose pavasarį?

Ūkininkams pavasarį prireiks žymiai daugiau sąnaudų, nes teks gausiai tręšti per šiltą žiemą jėgas išeikvojusius augalus, daugiau purkšti nuo ligų, piktžolių bei suspėti tinkamu laiku panaudoti augalų augimo reguliatorius. 

Amarai

Kukurūzų ligos ir kenkėjai

Kaip atpažinti tam tikrą kukurūzų ligą ir kenkėjus, kad vėliau nenukentėtų visas pasėlis 

Svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Pagrindiniai reikalavimai, reglamentuojantys TP naudojimą 

Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 12
Augalų priežiūra, auginimo priemonės, sėklos, sodinukai, beicai, fungicidai, herbicidai, insekticidai
Gynėjų g. 16, Vilnius
Telefonas: +370-5-2420017
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Šilauogių sodinukai, spanguolių sodinukai. Trąšos braškėms, trąšos spanguolėms, trąšos šilauogėms, trąšos gėlėms, trąšos pomidorams, trąšos agurkams. Agro plėvelė. Smidrų sodinamoji medžiaga ir kt.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2 3 4 5 ... 12
1 2 3 4 5 6
Produktai
Mikrobiologinės trąšos - naudingi dirvožemio grybai ir bakterijos

Mikrobiologinės trąšos Naudingi dirvožemio grybai ir bak...

Medžiagų, talpų šildytuvai

Šildantys anglies pluošto apklotai

Braškių trąšos
Trąšos braškėms

Pavasarinės ir rudeninės trąšos braškėms, kaip tręšti bra...

Žieminiai hibridiniai miežiai "Zzoom": augintojų nuomonė ir patirtis

Zzoom miežių atsiliepimai, hibridinių miežių privalumai

Šilauogių tręšimas vazonuose
Trąšos šilauogėms

Šilauogių tręšimas, šilauogėms reikalingos trąšos, ilgala...

Bio trąšos pomidorams

Pomidorų tręšimas bio trąšomis

Ilgo veikimo trąšos pomidorams su avies vilna 750g

Pomidorų trąšos, tręšimas su avies vilna

Bio trąšos daržovėms ir vaisiams

Daržovių ir vaisių trąšos

1 2 3 4 5 6
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau