Kaip auginti šilauoges
Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau
Kompleksinės NPK trąšos
2022-08-03 20:47 Peržiūros : 18011 SpausdintiPramoninė ir mėgėjiška žemdirbystė neįsivaizduojama be pastovaus dirvožemio papildymo makro- ir mikrotrąšomis. Makroelementai, be kurių neįmanomas augalų augimas, yra azotas (N), fosforas ( P) ir kalis (K). Sumaišytos tarpusavyje šios trąšos vadinamos kompleksinėmis NPK trąšomis. Šios trašos gali būti skystos ir granulių pavidalo. Į trašų sudėtį taip pat gali būti įterpiami ir augalams svarbūs mikroelementai, tokie kaip magnis, boras ir kt.
Kaip išsirinkti NPK trąšas
Azoto kiekis skaičiuojamas grynojo azoto kiekiu. Fosforas skaičiuojamas judriojo fosforo kiekiu (P2O5) ir kalis - judriojo kalio kiekiu (K2O). Nėra universalių ir geriausių visiems atvejais NPK trąšų. Netgi tai pačiai žemės ūkio kultūrai, priklausomai nuo dirvožemio, auginimo intensyvumo, priešsėlio, gali reikėti kitokios sudėties NPK trąšų.
Kompleksines NPK trasos šparagams 17+7+16+ 4 Mg0
Dažniausiai NPK trąšos parenkamos atsižvelgiant į dirvožemyje esamo judraus NPK makroelmentų kiekį, kultūrą ir trąšų poreikį vienai tonai užauginti.
Pavyzdžiui, per metus 1 tonai rapsų užauginti bus sunaudoja apie 55-60 kilogramų azoto, apie 20-25 kg fosforo, 50 kilogramų kalio, 10-15 kg magnio, 15-35 kilogramus sieros.
Kviečių tonai užauginti reikės 30 kg azoto, 10-12 kg fosforo, 22 kg kalio. Miežių, rugių kvietrugių tonai - 20 kg azoto, 10 kg fosforo, 20 kg kalio.
Maisto medžiagų kiekiai kilogramais, reikalingi 1 tonai produkcijos užauginti
| Augalas | Produkcija | Azotas ( N) | Kalis (K2O) | Fosforas ( P2O5) |
| Žieminiai kviečiai | Grūdai | 22 | 20 | 12 |
| Žieminiai rugiai | Grūdai | 21 | 13 | 10 |
| Vasariniai kviečiai | Grūdai | 22 | 20 | 7 |
| Miežiai | Grūdai | 21 | 21 | 9 |
| Avižos | Grūdai | 23 | 21 | 11 |
| Grikiai | Grūdai | 30 | 40 | 15 |
| Žirniai | Grūdai | 60 | 25 | 14 |
| Pupos | Grūdai | 67 | 22 | 17 |
| Cukriniai runkeliai | Šakniavaisiai | 3 | 6 | 1,7 |
| Linai | Šiaudeliai | 12 | 10 | 5 |
| Linai | Sėmenys | 75 | 64 | 32 |
| Vikiai | Grūdai | 60 | 16 | 14 |
| Bulvės | Gumbai | 5 | 5,5 | 1,6 |
| Obuoliai | Vaisiai | 1 | 1,5 | 0,4 |
| Kopūstai | Galvos | 5,5 | 5 | 1,6 |
| Kukurūzai | žalioji masė | 2,7 | 4,5 | 1 |
| Vienmetės žolės | Šienas | 17,5 | 20 | 5 |
| Vienmetės žolės | Žalioji masė | 3 | 3,6 | 1 |
| Daugiametės ankštinės žolės | Sausoji masė | 20 | 25 | 6 |
| Daugiametės žolės | Šienas | 17 | 21 | 5 |
| Daugiametės žolės | Žalioji masė | 3 | 4 | 1 |
| Kultūrinės pievos | Šienas | 19 | 23 | 4 |
| Kultūrinės pievos | Žalioji masė | 3,5 | 4 | 1 |
| Kultūrinės ganyklos | Šienas | 21 | 28 | 6,5 |
| Kultūrinės ganyklos | Žalioji masė | 5 | 5 | 1,3 |
Paskaičiavus reikiamą maisto medžiagų kiekį numatomam derliui, reikia įvertinti ir dirvoje esančių maistinių medžiagų kiekį. Dirvoje esančių elementų kiekį galima nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus.
| Medžiagos kiekis dirvoje, mg/kg | Fosforas | Kalis |
| Labai mažai (0-50) | 1.4 | 1.3 |
| Mažai (51-100) | 1 | 1,2 |
| Vidutiniškai (101-150) | 0,7 | 1 |
| Daugokai (151-200) | 0,5 | 0,7 |
| Daug ir labai daug (>200) | 0,3 | 0,5 |
Tiesiogiai paskaičiuoti tęšimo normų, neįvertinant kitų dirvožemio sąvybių, tokių kaip rūgštingumas bei kitų maistinių medžiagų kiekiai, neįmanoma. Tik po išsamių dirvožemio tyrimų ir agronomo konsultacijų galima parinkti tinkamiausią trašų kiekį ir sudėtį.
Taip pat kiekvienam vegetacijos periode yra skirtingas makro- ir mikroelementų poreikis. Profesionaliam naudojimui siūlomos dešimtys skirtingų NPK derinių.
Mėgėjiškai daržininkystėi ir sodininkystei siūlomos sezoninės NPK trąšos, turinčius skirtingus NPK ir mikroelementų kiekius. Jei NPK trąšos skirtotos konkrečiai kultūrai, būtinai atkreipkite dėmesį, kokiam vegetacijos periodui jos skirtos.
Rudeninės NPK trąšos
Rudenį daugumai augalų nereikia azotinių trąšų. Žieminiams kviečiams ar rapsams, ypač pavėlavus pasėti, gali reikėti nedidelio kiekio (30 kg/ha) azoto tam, kad augalai greičiau užaugtų ir sustiprėtų. Fosforas svarbus krūmyjimuisi , šaknyjimuisi ir angliavandenių kiekio didinimui. Fosforo reikėtų 60-90 kg/ha, kalio - 90-120 kg/ha skaičiuojant veikliąją medžiagą.
Žieminių rapsų rekomenduojamas rudeninis NPK yra N -0-5, P - 10-15, K - 25-30.
Vaismedžiams rudenį geriau naudoti NPK trąšas be azoto, kad nesuaktyvėtų ir sustotų vegetacija, kad augalai visas jėgas skirtų pumpurų užuomazgų stiprinimui ir jų pasiruošimui peržiemojimui. Tam reikia daugiau fosforo ir kalio.
Ruošiant dirvą kitų metų daržovėms, į dirvą įterpiamos NPK trąšos, kuriose dominuoja fosforas ir kalis. Galima sutaupyti rudenį naudojant pigesnes kalio chlorido trąšas, iš kurių chloras per žiemą pasišalina. Fosforui papildyti galima panaudoti superforfato trąšas.
Pavasarinės NPK trąšos
Pavasarį augalų augimui itin svarbios azotinės trąšos. Taip pat turėtų būti didesnis fosforo kiekis, nes dygimo, žiedynų formavimosi metu augalas panaudoja didžiausią jo kiekį.
Pavasarinės kompleksinės trąšos
Skystos NPK trąšos
Skystas kompleksines trąšas specialistai rekomenduoja naudoti tokiais atvejais, kai reikia greito trąšų poveikio. Tai rudeninis laikotarpis, kai vėluojama pasėti, kai sausesni orai ir granulės pernelyg ilgai tirps.
Granuliuotos NPK trąšos
Dažniausiai prekyboje siūlomos granuliuotos NPK trąšos. Gamykloje į granulę iš karto sudedmai visi reikalingi pagrindiniai komponentai ir mikroelementai.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
