Granuliuotos paukščių mėšlo trąšos

Verslo veiklos sistema, nukreipta patenkinti paukštienos ir kiaušinių paklausą rinkoje, ne tik kad plečia esamus, bet ir steigia naujus paukštynus. Su tuo neišvengiamai susidaro vis didesni įvairių paukščių šviežio mėšlo rūšių kiekiai. Bet koks ūkininkas patvirtins, kad mėšlas - labai vertinga ir natūrali trąša, tačiau jo forma nepatogi žemdirbystėje. Naudingosios mėšlo savybės skatina mokslininkus pasukti galvą, kaip jas panaudoti, atsikratant trūkumų. Jau praeito šimtmečio pabaigoje atsirado granuliuotos organinės trąšos, t. y. perdirbtas ir biologiškai praturtintas sausas granuliuotas mėšlas. Tokias trąšas yra patogiau naudoti, jos neskleidžia nemalonaus kvapo, neturi patogenų, o jų sudėtis gerai žinoma. Mokslininkų yra nustatyta, kad tręšti žemės ūkio augalų šviežiu mėšlu negalima, nes jame esantis amoniakinis azotas nudegina augalų šaknis, ir augalai žūva arba labai išretėja, todėl toliau auginti tokį pasėlį yra ekonomiškai nuostolinga. Siekiant išspręsti šią problemą yra kuriamos mėšlo granuliavimo technologijos. Vakarų Europoje mėšlo granuliavimo technologija naudojama jau seniai, tuo tarpu, Lietuvoje - tik prieš keletą metų. Prieš granuliuojant paukščių mėšlas yra džiovinamas, smulkinamas ir po to suspaudžiamas į granules. Tokiose granulėse yra kelis kartus mažiau vandens, negu šviežiame mėšle, o sausųjų medžiagų kiekis jose priklauso nuo gamybos technologijos.

Paukščių mėšlo granuliavimo technologija yra žymiai pranašesnė už mėšlo kompostavimą. Be to, granuliuotą paukščių mėšlą galima panaudoti kitų organinių trąšų kūrimui ir gamybai, tačiau svarbiausia, kad šiose granuliuotose trąšose yra labai daug organinės medžiagos - net 50-75 proc. Tai reiškia, kad įterpus vieną toną granuliuotų organinių trąšų, kurios turi 70 proc. organinių medžiagų, į dirvą įterpiama maždaug 350 kg/ha organinės anglies ir taip atkuriamas metinis humuso balansas dirvožemyje auginant javus, rapsus, kukurūzus. Jei į hektarą įterpiama 2 t tokių trąšų, tai atstatomas humuso balansas dirvožemyje auginant bulves, runkelius, šakniavaisines ir kopūstines daržoves.

Paukščių mėšlo granulių gamybos technologija

Paukščių mėšlas yra vertinga organinė trąša, bet dėl mineralinio azoto, o ypatingai dėl amoniakinio azoto didelio kiekio paukščių mėšle, naudojant jį šviežią augalų tręšimui, galima patirti ženklių nuostolių. Lietuvoje amoniakinio azoto sumažinimui paukščių mėšle naudojami įvairūs būdai. Vienas jų - kai mėšlas laikomas ilgesnį laiką mėšlidėse ar išvežamas į laukus ir ten sukraunamas į krūvas. Mėšlas palaikomas tam tikrą laiką ir tik tuomet juo tręšiami žemės ūkio augalai. Kitas svarbus būdas yra paukščių mėšlo kompostavimas. Kompostuoti galima įvairiomis technologijomis.

Yra keletas technologijų, kurias galima naudoti kompostuojant paukščių mėšlą. Iki šiol paukščių mėšlas buvo laikomas mėšlidėse. Pagal Nitratų direktyvą mėšlą mėšlidėse buvo galima laikyti iki metų (12 mėn). Mėšlidės būdavo užpildomos pusiau skystu ar kraikiniu mėšlu, kuris būdavo uždengiamas 10-20 cm durpių, pjuvenų ar kitos medžiagos sluoksniu. Vykstant natūraliam kompostavimuisi procesas užtrukdavo gan ilgai, bet jo pasekoje buvo sunaikinami patogeniniai mikroorganizmai, musių ir helmintų kiaušinėliai ir lervos. Paukščių mėšlo laikymo trukmė turi esminę įtaką jo cheminei sudėčiai, tačiau, vadovaujantis Nitratų direktyva, po 12 mėn. jis turi būti panaudotas augalų auginime ir dirvos savybių gerinime.

Vienas iš efektyvesnių paukščių mėšlo perdirbimo būdų yra jo biofermentavimas. Biofermentatorių yra labai įvairių konstrukcijų (dažniausiai pailgos formos, horizontalios, besisukančios didelės talpos). Besisukantis biofermentatorius - tai plieninis tuščiaviduris, ilgas, lėtai aplink savo ašį besisukantis vamzdis. Jo ilgis gali siekti 60 m, diametras - iki 4 m, sienelių storis - net keli centimetrai. Viename gale organinės atliekos pakraunamos, pastoviai maišomos, aeruojamos ir lėtai slenka pirmyn. Savo konstrukcija besisukantis biofermentatorius labai panašus į cemento rotacinę krosnį. Netgi gamintojai dažnai būna tie patys. Biofermentatoriuose automatiškai reguliuojama temperatūra, atliekų judėjimo greitis, aeracija, drėkinimas. Procesams suaktyvinti taip pat gali būti naudojami inokuliantai ir mineraliniai priedai. Dažnai automatizuota būna ir pradinė atliekų paruošimo (rūšiavimo, smulkinimo, maišymo, drėgmės sureguliavimo) stadija. Kadangi naudojama uždara sistema, nesunkiai išsprendžiama kvapų ir filtrato problema - išsiskiriančios dujos renkamos ir valomos biofiltruose.

Iš kompostuoto ar biofermentuoto mėšlo yra gaminamos įvairios skystos, birios ar granuliuotos trąšos.

Paukščių mėšlo perdirbimo ir įvairių paukščių mėšlo trąšų gamybos schema

Granuliuotų trąšų naudojimas

Šiuo metu yra taikomos intensyvios žemės ūkio kultūrų auginimo technologijos, siekiant užauginti aukštą ir kokybišką derlių. Tačiau dėl intensyvios žemdirbystės susiduriama su problema, kurios pasekmės gali būti sunkiai įveikiamos. Dėl netinkamos sėjomainos ar visiško jos nebuvimo, intensyvaus žemės dirbimo ir mineralinių trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimo dirvožemyje mažėja organinių medžiagų, blogėja jo sudėtis. Taip palaipsniui prarandame dirvožemio struktūrą. Toks dirvožemis turi mažesnį drėgmės imlumą, pablogėja jo šiluminės savybės, mažiau jame mainų katijonų, daugiau kaupiasi judrūs sunkieji metalai bei toksinės medžiagos. Kinta ir dirvožemio mikroorganizmai bei jų sudėtis, mažėja svarbiausių dirvožemio fermentų, labai reikalingų dar nesuirusių augalų liekanų mineralizacijai.

Žemdirbių seniai išbandytas ir patikrintas būdas atkurti dirvožemyje organines medžiagas yra mėšlas: jis veikia lėtai, o poveikis jaučiamas 3-4 metus. Daugiausia maisto medžiagų turi paukščių mėšlas, mažiau - kiaulių ir galvijų. Šiuo atveju technologiškai greitas sprendimo būdas yra paukščių mėšlo granulių naudojimas.

Aleksandro Stulginskio universitete atlikti moksliniai tyrimai, kurių tikslas buvo įvertinti Friendly Poop trąšų gamybos technologiją, trąšų cheminę sudėtį, jų fizikinių savybių, fitoksiškumo, maisto medžiagų atsipalaidavimo iš granulių bei lokalaus trąšų įterpimo įtaką žemės ūkio augalams. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad šios trąšos yra rūgštokos reakcijos (ph 5,8), tačiau dirvos nerūgština. Granulėse sausųjų medžiagų nustatyta 90,61 proc., o tai reiškia, kad jų drėgnumas yra tik 9,39 proc. Tokio drėgnumo granules galima saugoti ilgesnį laiką. Granulėse yra labai gausu organinių medžiagų (82,02 proc.) ir labai gausu organinės anglies - 41,66 proc. Granuliuotos trąšos yra turtingos azotu, fosforu ir kaliu - atitinkamai 4,61, 1,19 ir 2,32 proc. Trąšose gausu kalcio, magnio ir sieros. Azoto ir anglies santykis yra per mažas greitesnei granuliuotų trąšų organinių medžiagų biodegradacijai dirvožemyje. Šių trąšų veikimas yra gerokai ilgesnis. Trąšose yra nemažai huminių rūgščių, geras jų santykis su fulvo rūgštimis. Dirvoje joms drėkstant ir yrant atpalaiduojamos maisto medžiagas, kurios ir atkuria dirvožemio organines medžiagas. Granulių dydis būna įvairus, tačiau paprastai gaminamos tokios granulės, kurias galima išberti su mineralinių trąšų barstytuvais. Išbarstant granules mechanizuotu būdu jų norma grūdinėms kultūroms yra 1,5-2,0 t/ha, daržovėms - 1,0-1,5 t/ha.

Šių granulių veiksmingumą patikrino ASU bandomojo ūkio laukuose atlikti tikslieji bandymai. Gauti rezultatai parodė, kad natūralus produktas iš paukščių mėšlo yra beveik toks pat veiksmingas, o kai kuriose srityse net lenkia chemijos gamybos trąšas.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad granuliuotos trąšos turi esminę įtaką vasarinių miežių grūdų derlingumui, taip pat daro didelę įtaką vasarinių kviečių grūdų cheminės sudėties rodikliams.

Bandymų metu trąšos buvo įterptos lokaliai su augalų sėklomis. Neigiamo poveikio laboratorinių tyrimų metu nepastebėta. Tik maksimaliai tirta 5,0 t ha^-1 norma sumažino žaliosios masės derlių, palyginti su 2,5 t ha^-1 norma. Lokalaus įterpimo norma turėtų būti ne didesnė nei 1,5 t ha^-1.

Paskutiniu metu Agroekologijos centre mokslininkai atliko labai daug tyrimų su paukščių mėšlo granulėmis. Bandymų metu buvo atliekami granuliuotų organinių trąšų fitotoksiškumo tyrimai. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad paukščių mėšlo granulės nėra fitotoksiškos augalams.

Granuliuotos organinės trąšos ne tik kad puikiai atstato nualintas dirvas ir padidina derlių, tačiau puikiai tinka vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų, uogų, vaiskrūmių, vaismedžių, vejų bei gėlių tręšimui. Tręšiant šiomis trąšomis augalai ne tik geriau augs, bet ir bus sveikesni.

Friendly Poop trąšų pagrindinės savybės:

• - be cheminių priedų;
• - be piktžolių sėklų ir ligų sukėlėjų;
• - tinka mechanizuotam tręšimui;
• - ilgalaikio veikimo trąša;
• - gerai tirpsta vandenyje

Tręšimas. Tręšiant granuliuotomis paukščių mėšlo trąšomis bei siekiant pagerinti dirvos gyvybingumą ir ją aprūpinti reikalingomis maisto medžiagomis, būtina laikytis tręšimo normų.

Rekomenduojamos tręšimo normos:

• - daržovėms 100-200 g/m²;
• - uogakrūmiams 800 g/vnt,;
• - vaismedžiams 1000-1500 g/vnt.;
• - dekoratyviniams augalams 300 g/m²;
• - žolynams ir vejai 200 g/m²;
• - laistymo būdu ištirpinti 1kg/10l vandens.

Šių trąšų panaudojime nėra sezoniškumo. Kadangi jos yra ilgalaikio veikimo, tai pagrindiniai tręšimai rekomenduojami sodinimo arba sėjos metu, o papildomi tręšimai (barstymo ar laistymo būdais) galimi ištisus metus. Tręšimas granuliuotomis paukščių mėšlo trąšomis skatina ne intensyvų augalų augimą, bet gerina dirvos gyvybingumą - humuso didėjimą. Didėjant jo kiekiui dirvoje, gerėja daugelis dirvožemio našumo rodiklių: fizikinės, cheminės, mikrobiologinės dirvožemio savybės bei drėgmės, oro, šilumos režimas, o kartu ir augalų derlius.

Ūkininkai, siekdami didesnio derliaus, didina mineralinių azoto trąšų normas, tačiau jos neretai lemia azoto perteklių dirvožemyje ir padidėjusią nitratų koncentraciją gruntiniuose ir paviršiniuose vandenyse. Be to, prasidėjus dirvožemio degradacijai, mažėja trąšų efektyvumas. Tuo tarpu granuliuoto paukščių mėšlo vartojimas būtų puiki alternatyva, nes jungia visus pozityvius organinio ir mineralinio tręšimo būdus, sutaupo laiką ir pinigus.

Tekstą parengė Algis Mačiukas