Kalcio salietra

Kalcio salietra (N-14,9 %, CaO-27 %) - mineralinė trąša, kurioje yra azoto ir kalcio. Parduodama granulių arba balti miltelių pavidalu. Medžiaga neturi kvapo, tirpsta vandenyje. Pažeidus laikymo taisykles, dėl didelio higroskopiškumo gali ir tikrai sušokti į gumulus. Prekyboje gali būti žinoma kaip „kalcio nitratas". Naudojama žemės ūkyje kaip šarminė azoto trąša visoms augalų kultūroms. Ypač efektyvi ji yra rūgščiuose dirvožemiuose.

Tinka visų rūšių daržovėms, vaisiniams, dekoratyviniams ir gėlių augalams. Didina derlingumą, spartina sodinamosios medžiagos dygimą, stiprina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Tręšiant kalcio salietra, derlius išsilaiko ilgiau.

Kalcio salietroje esantis azotas yra greitai veikiančios nitrato formos, o kalcis lengvai pasisavinamas. Ji tinkama daržovėms, vaisiniams ir uoginiams augalams kaip azoto ir kalcio šaltinis. Daugiamečiams vaisiniams augalams gali būti vienintelis azoto šaltinis (t. y. naudojant kalcio nitratą, papildomų azoto trąšų nebereikia). Kalcis atlieka svarbų vaidmenį, nes didina augalų atsparumą ligoms, tokioms kaip vaisių puvinys, pelėsis, viršūninė puvinio liga ir kt.

Trąša gali būti naudojama tiek kaip dirvos tręšimo priemonė pavasarį ir aktyvaus augimo metu, tiek kaip lapų trąša vaisių nokimo laikotarpiu.

Kalcio salietros sudėtinės dalys

Kalcio salietroje (N-14,9 %, CaO-27 %) yra kelių svarbių elementų. Pagrindiniai iš jų:

• Azotas (N) - 13-14,9 %. Būtinas augalų vegetatyvinės dalies augimui ir vystymuisi. Trąšoje esanti azoto forma yra greitai veikiantis nitratas, kuris lengvai pasisavinamas augalų.
• Kalcis (Ca) - 27 % (perskaičiuota į CaO). Kalcis stiprina augalų ląstelių sieneles, dėl to didėja atsparumas ligoms ir kenkėjams, prailgėja derliaus saugojimo trukmė, mažėja vaisių puvinių rizika.

Kai kurie gamintojai papildomai praturtina trąšą mikroelementais, tokiais kaip boras, varis, manganas, cinkas ir molibdenas. Informacija apie tokius priedus visada pateikiama ant pakuotės.

Kalcio salietros naudojimas ir normos

Kalcio salietra tinka beveik visoms žemės ūkio kultūroms. Tačiau yra augalų, kuriems jos naudojimas yra itin svarbus: vaismedžiai, uoginiai augalai, daržovės, gėlės (ypač daugiamečiai augalai). Kalcio nitratas gali būti naudojamas keliais būdais:

1. Granuliuota forma

   • Trąša tolygiai išbarstoma dirvos paviršiuje ir įterpiama į dirvą.
   • Geriausias laikas tręšti - pavasarį, ruošiant lysves daržovėms arba žemuogėms.
   • Norma: 15-20 g/m².

2. Šakninis tręšimas daugiamečiams augalams

   • Pavasarį, dar prieš prasidedant žydėjimui, trąša tolygiai išbarstoma per vainiko perimetrą ir lengvai įterpiama į dirvą.
   • Svarbu tręšti anksti, prieš aktyvios vegetacijos pradžią.
   • Norma: 20-25 g/m² vaisiniams ir uoginiams augalams.

3. Šakninis tręšimas skystu tirpalu

   • Paruošiamas tirpalas pagal instrukciją, kuriuo laistomi augalai.
   • Norma: 10-20 g trąšų 1 litrui vandens, laistoma virš šaknų.

4. Lapų purškimas (bešaknis tręšimas)

   • Augalų lapai purškiami paruoštu tirpalu. Šis metodas leidžiamas net ir kambariniams augalams.
   • Purškimas atliekamas vaisių nokimo laikotarpiu - padeda sumažinti viršūninio puvinio, rauplių ir kitų vaisių defektų atsiradimo riziką.
   • Norma: 1-2 g/l vandens.

Kalcio salietros tręšimo normos ir būdai skirtingiems augalams

Kopūstai

• Sodinant daigus į duobutę įberiama 1 arbatinis šaukštelis (apie 5 g) kalcio salietros, sumaišoma su dirva ir palaistoma.

• Po 2 savaičių po sodinimo galima atlikti šakninį tręšimą 15 g/10 l vandens.

Pomidorai, paprikos, baklažanai

• Pirmasis tręšimas - po 2 savaičių po daigų pasodinimo, laistant 10 g/10 l vandens tirpalu.

• Paprikoms: antrasis tręšimas atliekamas vaisių formavimosi pradžioje, jei augalams trūksta azoto.

• Baklažanams: siekiant išvengti viršūninio puvinio, atliekami kelis kartus lapų purškimai 1,5 g/l vandens koncentracijos tirpalu, kol lapai tolygiai sudrėkinami.

Agurkai, cukinijos

• Agurkai tręšiami tik iki vaisių formavimosi pradžios, laistant 10 g/10 l vandens tirpalu.

• Cukinijos: kiekvienam augalui laistoma apie 2 l tirpalo. Jei dirva mažai rūgšti, sodinant į duobutę galima įberti 1 arbatinį šaukštelį kalcio salietros.

Uoginiai krūmai (serbentai, agrastai ir kt.)

• Gerai reaguoja į kalcio salietros tręšimą ankstyvą pavasarį, iki žydėjimo.

• Tręšiama 10 g/10 l vandens tirpalu.

Vaismedžiai (obuoliai, kriaušės ir kt.)

• Labai jautrūs kalcio trūkumui, kuris sukelia vaisių puvinį.

• Geriausia tręšti ankstyvą pavasarį granuliuota forma - 20-25 g/m².

• Vaisių nokimo laikotarpiu galima papildomai purkšti 1,5-2 g/l vandens tirpalu.

Dekoratyviniai augalai ir gėlės (iriai, tulpės, narcizai, lelijos, rožės, pelargonijos, fuksijos, lobelijos, begonijos ir kt.)

• Pavasarį tręšiama tik šakniniu būdu, vengiant tirpalo patekimo ant jaunų lapų.

• Tręšimo tirpalo norma: 2 g/l vandens arba 20 g/10 l vandens.

• Norma - apie 1,5 l/m² gėlyno.

• Papildomas tręšimas vasarą, kas 15-20 dienų. Suaugusiems augalams galima purkšti lapus.

Kopūstai sunaudoja daug azoto ir kalcio, todėl puikiai reaguoja į tręšimą kalcio salietra. Jie geriausiai auga šarminėje terpėje, todėl ši trąša jiems ypač tinkama.

Šie augalai tręšiami kelis kartus per sezoną.

Svarbūs kalcio salietros naudojimo aspektai

Nepatartina tręšti rūgščią dirvą mėgstančių augalų, tokių kaip šilauogės, viržiai, erikos, rododendrai, hortenzijos, spygliuočiai.
Geriausias laikas tręšti - pavasarį, kai prasideda aktyvus augimas, kad augalai kuo geriau įsisavintų kalcį ir azotą.
Lapų tręšimas veiksmingas tik tam tikroms kultūroms, nes kalcis juda tik aukštyn per ksilemą - pavyzdžiui, bulvėms tinka tik dirvinis tręšimas.