Kiaulių gripas

2017-07-31 15:46 Peržiūros : 69 Spausdinti

Kiaulių gripas - tai kontagioziška ūminė kiaulių liga, pasireiškianti karščiavimu, katariniu gleivinių ir plaučių uždegimu.

Istoriniai duomenys. Pirmą kartą liga nustatyta 1918 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonių gripo epidemijos metu. Sukalkėjąs (virusas) atrastas 1931 m.

Ekonominiai nuostoliai. Tipiškais atvejais gaišta 1-4% kiaulių. Esant komplikacijoms gali gaišti 10-70% paršų, o persirgusios kiaulės ilgai neatsigauna.

Ligos sukėlėjas - virusas. Jis veikia kartu su hemofiline bakterija. Vien virusu apkrėstos kiaulės suserga lengvu gripu, o imunitetas susidaro prieš abu sukėlėjus. Virusas sergančių kiaulių plaučiuose randamas tik pirmas penkias ligos dienas. Antigeniniu ir imunologiniu požiūriu jis panašus į žmonių gripo sukėlėją. Virusas neatsparus aplinkos veiksniams - +60°C temperatūroje jis žūva per 20 min, įprastų koncentracijų dezinfekuojantys tirpalai virusą sunaikina per 5-10 min. Hemofilinė bakterija gramneigiama. Jos gryna kultūra kiaulėms nepatogeniška. Apie 70 % visų kiaulių yra šio mikrobo nešiotojos.

Epizootologiniai duomenys. Natūraliomis sąlygomis gripo virusui jautrios įvairaus amžiaus kiaulės. Laboratorijoje galima susargdinti baltąsias peles ir žiurkes.

Ligos sukėlėjo šaltinis - sergančios kiaulės, kurios su išskyromis iš nosies, kartais ir su šlapimu bei išmatomis į aplinką išskiria virusus. Iš vieno ūkio į kitą ligos sukėlėją gali pernešti sveikos virusų nešiotojos ir kiaulės rekonvalescentės. Infekcijos sukėlėjo perdavimo veiksniai yra sergančių kiaulių skerdiena, pašarai, kraikas, mėšlas ir kt. Tarp epizootijų gripo virusas dvejus metus išbūna gyvybingas plaučių kirmėlių ir sliekų organizmuose. Kiaulės gali apsikrėsti suėsdamos sliekus, bet pagrindinis apsikrėtimo būdas - aerogeninis. Gripu kiaulės dažniausiai serga šaltu metų laiku (rudenį, žiemą), kai laikomos sugrūstos ir kai veikia kiti organizmo rezistentiškumą mažinantys faktoriai (skersvėjai, drėgmė). Jos gali susirgti ir vasara kai lietingas ir šaltas oras.

Paprastai gripas yra sporadiška liga, bet kartais gali būti epizootinio pobūdžio. Gripas plinta labai greitai.

Patogenezė. Dėl nepalankių sąlygų (peršalimo, drėgmės) prasideda kiaulių nosies ertmės gleivinės hiperemija ir eksudacija, dėl to susidaro palankios sąlygos ligos sukėlėjams daugintis. Besidaugindami virusai ir bakterijos pažeidžia gleivinę, ir uždegimas sustiprėja. Dėl to suaktyvėja antriniai mikroorganizmai.

Dėl viruso patogeninio poveikio pakyla kūno temperatūra, prasideda galvos smegenų žievės dirginimas, kuris vėliau pereina į apsauginį slopinimą. Jeigu organizmas savo apsauginėmis funkcijomis nesugeba susidoroti su antrine mikroflora, susirgimą komplikuoja plaučių uždegimas ir silpnesni gyvuliai nugaišta.

Klinikiniai požymiai. Inkubacinis periodas - 1-3 dienas (kartais 6-7). Ligos eiga ūminė, poūmė ir lėtinė. Pirmasis ligos požymis - pakitusi iki 41...42°C kūno temperatūra. Kiaulės neėda, čiaudi, kosti, , pasidaro apatiškos , dėl konjunktyvito ašaroja, kartais iš nosies teka kraujas, pažeidžiami raumenys ir sąnariai. Kiaulės guli įsiknisusios į kraiką, nereaguoja į aplinką, pakeltos skausmingai kosti ir sunkiai kvėpuoja. Kad palengvėtų kvėpavimas, jos neretai sėdasi kaip šunys. Kai kuriomis iš sergančių kiaulių sutrinka virškinimo trakto funkcija. Gerai laikomos ir pakankamai atsparios kiaulės gripu serga 7-10 dienų. Silpnoms kiaulėms neretai gripą komplikuoja pastereliozė, ir jos nugaišta.

Žindukliai ir nujunkyti paršai gripu serga sunkiau už suaugusias kiaules. Jie dažniausiai suserga pneumonija. Be to, būna pleuritas, perikarditas ir net dermatitas. Paršų gaišta apie 25-30%. Kai gripas būna piktybiškas, gali gaišti iki 70 % paršų.

Poūmiam gripui būdinga pūlinė arba nekrozinė pneumonija. Tokie paršai paprastai serga 15-30 dienų ir nugaišta, o pagiję lieka skurdukais. Persirgusios ūmiu gripu paršus po 5-10 d. gali ištikti recidyvas.

Patologoanatominiai pakitimai. Nosies, trachėjos ir bronchų gleivinė esti hiperemiška. Bronchuose dažnai pasitaiko gleivių kamščių. Pneumonijos židiniai dažniausiai randami viršutinėse arba vidurinėse plaučių skiltyse. Tačiau uždegimo gali būti apimta visa kairė arba dešinė plaučių dalis. Skrodžiant nuo poūmio gripo nugaišusius paršus, plaučiuose randama krupinio arba ichorozinio uždegimo židinių. Bronchų, tarpsienio kartais kaklo ir mezenteriniai limfiniai mazgai būna padidėję, edemiški, hiperemiški. Dažnai būna žarnų bei skrandžio gleivinės ir pleuros uždegimas. Visų organų paviršiuje būna taškinių kraujosruvų.

Diagnozavimas. Liga diagnozuojama remiantis epizootologiniais, klinikiniais ir patologoanatominiais duomenimis. Sunkesniais atvejais daromas biologinis bandymas arba virusologiniai tyrimai. Sergančių paršų plaučių filtratu apkrečiamos baltosios žiurkės. Teigiamu atveju po 1-4 dienų žiurkės suserga: ima čiaudėti, sloguoti, būna apatiškos.

Diferencinis diagnozavimas. Kiaulių gripą reikia skirti nuo enzootinės bronchopneumonijos, maro, pastereliozės. Enzootine bronchopneumonija dažniausiai serga 3 dienų -3-4 savaičių paršai jai būdingas plaučių uždegimas ir kosulys. Maru kiaulės serga bet kuriuo metų laiku , jam būdingos kraujosruvos, infarktai blužnyje, maru serga bet kokio amžiaus kiaulės. Pasterelioze sporadiška liga, jai būdinga krupinė pneumonija. Salmonelioze dažniausiai serga 2 mėn. Amžiaus paršai, labai būdingi storųjų žarnų pakitimai. Sunkesniais diferencijavimo atvejais atliekami mikrobiologiniai ar virusologiniai tyrimai ir biologinis bandymas.

Gydymas veikmingas tada, jeigu kiaulės gerai šeriamos ir laikomos. Sergančiąsias būtina perkelti į švarias, gerai ventiliuojamas kiaulides, dažnai keisti kraiką. Virškinimo organų dezinfekcijai skiriamas kalomelis. Kadangi gripu sergančių kiaulių pažeidžiami kvėpavimo organai, gydyti rekomenduojama sulfanilamidiniais preparatais ir antibiotikais (norsulfazolio skiriama 0,03-0,12 g/kg gyvulio masės 3 kartus per dieną 4 dienas iš eilės, streptomicino 5-10 tūkst. VV per parą 2 kartus 5 paras iš eilės ir kt.).

Imunitetas. Persirgusios kiaulės įgyja imunitetą, tačiau jis yra neilgalaikis. Specifinių preparatų gyvuliams imunizuoti dar nėra.

Profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės. Profilaktiškai svarbiausia sudaryti geras zoohigienines ir veterinarines sanitarines gyvulių laikymo sąlygas. Į ūkį negalima parsivežti gripu sergančių arba persirgusių kiaulių, negalima leisti kiaulėms peršalti. Ūminiu gripu sergantys gyvuliai izoliuojami ir gydomi, lėtiniu-skerdžiami. Gardai kasdien dezinfekuojami, mėšlas nukenksminamas biotermiškai. Dezinfekcijai naudojami 2% natrio šarmo, 20 % šviežiai gesintų kalkių, 1-2% chloramino tirpalai.

VMVT.LT inf.