Per didelis kiekis pesticidų - žala dirvožemiui

2016-10-12 15:54 Peržiūros : 218 Spausdinti

Biosferoje ryšiai tarp atskirų elementų ne tik dinamiški, bet ir pakankamai stabilūs. Tačiau žmogus, vykdydamas ūkinę veiklą, dažnai padaro žalos tiems pastoviems ryšiams, tiksliau aplinkai, kurioje pakanka nutraukti vieną grandį ir grandinė - augalų ir žmonių bendrijos ryšys - visa suirs. Dėl to veikiant antropogeniniams veiksniams, mus supanti aplinka nuolat keičiasi, ir kaip bebūtų gaila, dažnai į blogąją pusę.

Nekalbame apie į atmosferą išmetamus pramonės įmonių, transporto teršalus ir t.t. Tačiau labai svarbią vietą griaunant ekosistemą užima pesticidai, naudojami žemės ūkyje. Visi cheminiai junginiai neigiamai veikia visas biosferos ekologines grandis. Vietoje natūralių gamtinių ekosistemų pradeda formuotis technogeninės, keičiasi landšaftas, pokyčius patiria ir negyvoji gamta. Mokslininkai, įvertinę neigiamą cheminių medžiagų poveikį aplinkai, primena, kad reikia daugiau dėmesio priemonėms, stiprinančioms trofinius ryšius biologinėje aplinkoje.

Žmonės, naudodami chemines priemones savo veikloje, biosferą pirmiausiai veikia lokaliai - tiesiogiai naikinant žaladarius. Lokalaus poveikio efektyvumas priklauso nuo normos, formos, naudojimo būdo, veikimo pobūdžio ir irimo greičio aplinkoje. Tačiau neišvengiamos ir pasekmės, jos gali būti landšaftinės - regioninės, vertinamos pagal pesticido žalą aplinkai ir priklauso nuo reljefo, dirvožemio savybių, klimato sąlygų ir t.t. Pasekmės gali turėti ir platesnį poveikį, tai priklauso nuo pesticidų gebėjimo sudaryti koloidinius ryšius su dirvožemio tirpalais ir migruoti į vandens telkinius. Labiausiai nerimą kelia visoms tarnyboms globalinis pesticidų poveikis. Šis reiškinys vyksta dėl pesticidų dalelių judėjimo su oro, vandens srovėmis, dalelės migruoja ir su paukščiais, gyvūnais, žmonėmis, transporto priemonėmis, žaliavomis, maisto produktais ir t.t. Vienas iš migracijos pavyzdžių gali būti toks: į šalį atkeliauja vaisiai ir daržovės iš įvairių šalių, juose yra tam tikrų rūšių patogenų ir, žinoma, cheminių medžiagų likučių. Transportavimo metu kažkuri jų dalis praranda prekinę išvaizdą arba neatitinka sanitarinių reikalavimų. Kas su jais daroma? Dažniausiai kompostuojami. Proceso metu dalis patogenų praranda savo žalingumą, bet cheminiai junginiai tikriausiai - ne. Gamybos metu dar pridedama ir kitų komponentų, dažnai ir gyvulinės kilmės, jie atsineša savo cheminių elementų likučius, šie jungiasi tarpusavyje, o terminio proceso metu susidaro ir nauji junginiai. Pagamintas kompostas patenka į dirvožemį ir per augalus pradeda kitą savo Kelionės ciklą, jungiasi su kitais elementais ir t.t. Likučių judėjimo schema gali būti: oras - augalas - dirvožemis - augalas - žoliaėdžiai gyvūnai - žmogus.

Mums matomos pesticidų naudojimo pasekmės gali būti išaugęs kenkėjų, piktžolių, ligų atsparumas, kaupimasis maisto produktuose ir t.t.

Tai globalios, visų aptariamos problemos, mus labiausiai jaudina, kad žemdirbiai dažnai perdozuoja pesticidų, nes iš kažkur išlikęs įprotis, kad reikia naudoti didesnes nei rekomenduojama normas. Maksimalios pesticidų normos ir yra viena iš taršos priežasčių. Kodėl taip populiarėja tikslaus išpurškimo purkštuvai? Daugelis net nepagalvoja, kad perdengimai purškiant gali kelti pavojų aplinkai. Reikia atkreipti dėmesį į pesticidų naudojimo laiką. Dažnai nesilaikoma rekomenduojamo laiko, ypač naudojant herbicidus, jie dažnai išpurškiami vėluojant, o tai tiesiogiai veikia augalų produktyvumą. Turėdami didelę patirtį per eilę metų suradome preparatą, slopinantį neigiamą pesticidų poveikį kultūriniams augalams, jį dažnai vadiname priešnuodžiu, tai - Albit. Daug žalos padaroma ruošiant nepatikrintus pesticidų mišinius ar jų derinius su lapų trąšomis. Tada negalima kontroliuoti susidarančių naujų cheminių junginių. Didelis taršos šaltinis - šiaudai. Taip - šiaudai, nes augalai sugėrė visus purškalus ir jie liko augalinėse liekanose. Dalis žemdirbių sakys, kad juos reikia užarti. Tačiau nežinome ar yra tyrimų, kur būtų atsakymas, kas vyksta su cheminiais junginiais aerobinėmis sąlygomis.

Pardavėjai pasakys, kad nekreipkit dėmesio, pesticidai suskyla dirvožemyje. Taip dalis suskils, bet dalis sudarys naujus junginius ir liks ilgam ir po kiek laiko prisijungs naujus elementus, patekusius į dirvožemį. Parduodami pesticidus retai kurie pardavėjai atkreipia dėmesį į ūkio dirvožemio būklę, o jų toksiškumas augalams ir utilizacijos intensyvumas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio savybių. Vienas iš rodiklių - dirvožemio biologinis aktyvumas. Atskiros dirvožemio mikroorganizmų rūšys nepakančios pesticidams. Jei dirvožemyje gausu organinių medžiagų, tai tokiame dirvožemyje daug greičiau vyksta cheminių medžiagų skilimas ir didesnė tikimybė, kad jos nesikaups dirvožemyje.

Štai šiuo metu daug kur purškiami herbicidai žieminiuose kviečiuose, o ar daug kam pardavėjai pasakė, kad herbicidai slopina mikrobiologinių procesų aktyvumą dirvožemyje. Tyrimais seniai nustatyta, kad herbicidai dalinai slopina dirvožemio kvėpavimą, nors mažos normos kai kuriais atvejais gali ir paskatinti, bet pagalvokim, kiek kartų per vegetaciją jau naudoti pesticidai, tame tarpe ir herbicidai. Reikia atsižvelgti į tai, kad dirvožemiai daugelyje regionų jau pasiekė tokią ribą, kad reikia juos būtinai pradėti gerinti.

UAB „Kustodija" konsultantai rekomenduoja derinyje su herbicidais ar kitomis augalų apsaugos priemonėmis išpurkšti dirvožemio savybes gerinančius preparatus. Įvardijant vienu pavadinimu tai galima įvardinti dirvožemio probioti kais, mes rekomenduojame jau užsirekomendavusius ir ūkininkų pamėgtus preparatus Albit, Amalgerol, Go Humic.

Nors po šio rudens šoko žemdirbiai daugiau dėmesio skiria tik augalų apsaugos priemonėms, bet turėtų būti atvirkščiai, nepagerinus dirvožemio savybių negalima tikėtis aukštų rodiklių sekančiais metais. Dirvožemio savybės turėtų būti svarbiausias rodiklis.

Dirbant žemę kartu su dulkėmis savo kelionę aplink pasaulį pradeda ir pesticidų likučiai arba jų skilimo produktai: