Augalinės liekanos yra svarbios ūkio sėkmei.

2016-07-27 16:01 Peržiūros : 123 Spausdinti

Ūkininkai jau supranta, kad humusas - vienas svarbiausių dirvožemio derlumo rodiklių. Tik įvertinus dirvožemio humusingumą planuojama lauko augalų sėjomaina, prognozuojamas lauko augalų derlingumas, sudaromos tręšimo schemos ir t.t. Humusas tai ne tik maisto medžiagų šaltinis augalams, bet ir vienas svarbiausių rodiklių, palaikantis dirvožemio drėgmės, šilumos, oro režimą, buferingumą. Tik esant pakankamam dirvožemio humusingumui, galima tikėtis aukšto ir stabilaus augalų apsirūpinimo fosforu bei kitais mitybos elementais, ir savaime suprantama, efektyvaus išberiamų trąšų panaudojimo. Mokslininkai pabrėžia, kad tokiuose dirvožemiuose, kokie yra dabar, daugelio mineralinių trąšų efektyvumas nesiekia 10 - 15 proc. Suspaustuose, praradusiuose struktūrą dirvožemiuose azoto trąšų efektyvumas tesiekia 5 - 8 proc., o fosforo įsavinamumas - 3 - 5 proc. Kai tik toks trąšų efektyvumas, ar nereikėtų pagalvoti, kaip jį padidinti? Žinoma, kad dirvožemiuose, kuriuose yra daugiau organinių medžiagų, daug intensyviau vyksta mikrobiologiniai procesai, turintys įtakos augalų produktyvumui. Ūkininkai jau pastebėjo, kad jei dirvožemis turtingas organinėmis medžiagomis, reikia mažiau energijos ruošiant dirvą.

Praėjusiais metais ASU doktorantai, vadovaujami prof. E.Šarauskio, nustatė, kad naudojant kviečiuose biologinius preparatus, degalų sąnaudos žemės dirbimui sumažėjo iki 21 proc. Įvertinti reikia tai, kad pernai dirvožemio drėgnis dirbant žemę buvo 14 proc. Organinėmis medžiagomis turtingi dirvožemiai daug atsparesni erozijos poveikiui. Galbūt ūkininkai neįvertina erozijos, nes įsivaizduoja, kad šis procesas susijęs su dulkių audromis. Tačiau daugiausiai pas mus problemų sukelia vandens erozija, kai lietaus vanduo bėga dirvos paviršiumi. Po lietaus, kaip taisyklė, susidaro pluta, nepraleidžianti deguonies prie šaknų.

Mokslininkų nuomone, daugelyje ūkių dirvožemio būklė - avarinė. Apie dirvožemio problemas kalbame jau seniai, tik ūkininkai ne visada išgirsta. Net Europos Komisijos pateiktais duomenimis, Lietuva iš visos ES yra viena iš mažiausiai organinės anglies dirvožemiuose turinčių šalių. Didžiojoje mūsų šalies teritorijos dalyje organinės anglies kiekis dirvožemyje 0-25 cm sluoksnyje yra mažiau nei 1 proc. Nors ūkininkai ir įsivaizduoja, taikantys labai pažangias technologijas, tačiau dirvožemis per pastaruosius 25 metus labai suprastėjo. Viena iš priežasčių - nenoras grąžinti dirvožemiui tinkamai paruoštų augalinių liekanų. Tikimės, kad šiais metais pamatysime po kombaino pirmiausiai važiuojantį purkštuvą su biologiniais preparatais, o paskui jį sekantį kultivatorių, tai būtų ideali technologija, bet ar nenugalės vėl atsainus požiūris į savo verslą. Eksperimentais įrodyta, kad bazinis preparatas ražienų mineralizacijos skatinimui turėtų būti Amalgerol, o prie jo derinami kiti biologiniai preparatai. Įmonės konsultantai dažnai derina Amalgerol ir NPK Magic arba Azofit. Taip patAmalgerol galima derinti su huminių ar fulvo rūgščių preparatais. Nustačius, kad dirvožemyje nepakanka augalams prieinamo fosforo, konsultantai rekomenduoja Amalgerol ir NPK Magic derinį. Panaudojus ant ražienų minėtus biologinių preparatų derinius esmingai sumažėja augalinių liekanų tvirtumas, šiaudų perpjovimui reikia mažiau energijos, tai reiškia, kad praėjus 3 savaitėms po preparatų panaudojimo, šiaudai nebus kliūtis žemės dirbimui ar sėjai.

Žemdirbiai turi prisiminti, kad paprastai užarti šiaudai naudos neatneš, prasidėjus anaerobiniams procesams jie gali net pakenkti kitiems augalams ar dirvožemiui.