autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Iš kur atsiranda užaugintos produkcijos vertė?

Komentarai: 0   Peržiūros : 46

Iš kur atsiranda užaugintos produkcijos vertė?
Spausdinti 2015-09-30 13:40  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Atsako dr. VYTAUTAS RAUCKIS, UAB „Kustodija" direktoriusAtsako dr. VYTAUTAS RAUCKIS, UAB „Kustodija" direktorius

Iš kur atsiranda užaugintos produkcijos vertė?  Ekonomika augalininkystėje - tai ne tik derlingumo dalyba, o kaina - jos pagrindas. Užaugintos produkcijos vertė  tiesiogiai susieta su dirvožemio derlingumu. Dirvožemis derliaus veltui neduoda.  Šiuo metu jau ne vienas ūkininkas pamato, kad kartais tai kas turi būti rentabilu, tampa nuostolinga? Kodėl tobulėjant žemės ūkio technikai, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms kai kurių ūkių pelningumas pradėjo mažėti? Vieno ūkio savininkas labai nustebo, kai kaimyninio ūkio savininkai, pakeitę mąstymą ir augalininkystės technologijas, su mažesnėmis sąnaudomis gavo dvigubai didesnį derlingumą nei jie. Daugelyje ūkių specialistai, geriausiu atveju, augalininkystės verslo efektyvumą susieja su turimos žemės plotu, darbo našumu, energijos ištekliais, turima technika ir tik vienas kitas pripažįsta, kad dirvožemiai skirstomi pagal produktyvumą. Mūsų nuomone, blogiausia, kad kai kurių akivaizdžių faktų nenorima matyti, tai tarsi stiklo durys, į kurias nuolat trankoma galva. Kalbėdami su ūkininkais mes siūlome palyginti augalininkystės verslą su pačių gyvenimu.  Darbo sąnaudų suma nebūna didesnė nei sunaudojamo maisto energija. Ekonomistai mums pritaria sakydami, kad kiekvienos prekės kainoje yra dalis sunaudoto maisto vertės.

Prisiminkim istoriją. Buvo laikas, kai maisto paieškoms ir gamybai reikėjo visos bendruomenės darbo. Didėjant darbo našumui ir tobulėjant technologijoms atsirado bendrijos, neužimtos maisto gamyba. Taip atsirado kitos grupės, bet mes ne apie tai.

Niekas iš niekur neatsiranda ir neišnyksta. Viskas Žemėje auga milijonus metų tik dėka darbo. Dėka trilijonų nemokamų, nereikalaujančių socialinio draudimo darbininkų - augalų, mikroorganizmų, sliekų ir kitų dirvožemio gyvių. Jie nuolat dirba ir sąveikauja tarpusavyje, užtikrindami vieni kitų gyvybingumą. Jie nuolat dirvos paviršiuje likusias liekanas paverčia nauju maistu ir terpe augalams: humusas, anglies dvideginis, atsarginės ir augalams prieinamos maisto medžiagos, fitoncidai, fermentai, hormonai, dirvožemio struktūra ir t.t. Jų darbo rezultatas - dirvožemio derlumas. Įsigilinus į procesus, vykstančius aplink, nesunku suprasti, kad tai kas vyksta biocenozėje ar agrocenozėje - materializuotas darbas. Bet kurio augalo derlius - gyvų organizmų darbo vaisius. Mūsų darbo dalis palyginti nedidelė, daugeliu atveju dirbame dėl to, kad derlių surinktume į vieną vietą. Tačiau kartais mes savo darbu trukdome likusiems tikriesiems biosferos darbininkams - dirvožemio mikroflorai.  Tad kaip galime bent kiek susimokėti „dirvos darbininkams"? Jie pripažįsta tik vieną valiutą - šviežią organiką. Taip jau yra, kad organikos apykaitos rate į dirvą grąžinama beveik viskas, ką augalai sukaupė per metus. Kiek kainuoja tas maistas dirvožemio darbininkams?  Paprastai kalbant galima sakyti, kad organinių liekanų kaina tolygi energijai, sukauptai joje per vegetaciją ir sezoniniam dirvožemio derlingumui, o tai prilygsta prarasto derliaus vertei. Augalinių liekanų vertė tokia didelė, kad tam tikra dalimi gali nulemti bendrijos gerovę. Mokslininkai, analizuodami civilizacijų griūtis, pastebėjo, kad viena iš priežasčių - ūkinė veikla veltui. Dirvožemio derlingumas eksploatuojamas, bet už jį nemokama. Dirvožemiai pradėjo duoti mažiau maisto. Kuo tai gali baigtis galima tik įsivaizduoti. Anksčiau dėl to kildavo konfliktai ir net karai. Iš nualintų plotų tautos eidavo užimti naujų derlingesnių teritorijų.

Reikia prisiminti, kad mažėjant dirvožemio derlumui jo naikinimas tampa brangesnis.  Aišku viena: trąšų ir pesticidų normų didinimas, technikos „vaikymas"  po laukus, kompiuterio klavišų spaudymas nepadės atstatyti dirvožemio derlumo. Dirvožemis - tik aikštelė, kurioje augalai, saulė, drėgmė, dėka mikroorganizmų ir žmonių pagalbos, virsta tam tikra maisto produktų srove. Tik gražinus į dirvą buvusio derliaus energiją galima sukaupti energiją būsimam derliui. Visur kur tik augalai gali išnaudoti saulės energiją, žmonės gali sukurti nuoseklų organinių medžiagų apykaitos ratą ir atstatyti dirvožemio derlumą. Tačiau kol nesuprasim, kad mūsų pačių gerovė tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio derlumo, kol mikroorganizmų nelaikysim lygiaverčiais partneriais, kol nemokėsim už darbą jų valiuta, tol vaikščiosim „peilio ašmenimis" ir stengsimės užmerkti akis ir sakyti, kad šiais metais nuostoliai buvo menki.

Alinant dirvožemius nueita gan toli, būtina panaudoti visas priemones, greitinančias augalinių liekanų įtraukimą į apykaitos ratą. UAB „Kustodija" konsultantai, sukaupę didelę patirtį, ir padės rasti sprendimus visais atvejais.

Tikslas - derlius ...

Dirvožemio darbininkai negavo atlygio, jų valiuta pavogta. Logika keista, geriau išmesti, bet neatiduoti tiems kam labiausiai reikia:

Žemės dirbimu dažnai nepadedame dirvožemio mikroorganizmams, o atvirkščiai pakenkiame:

 



 





Menu: