Gamtos išdaigos ir žmonių veikla

2015-07-15 16:44 Peržiūros : 46 Spausdinti

Po kaitrų padvelkė gaiva, laukus kai kuriuose rajonuose palaistė lauktas lietus, tačiau drėgmės trūkumas jau sumažino augalų produktyvumą. Daugelyje šalių jau keičiasi derlingumo prognozės.

Kaip ir reikėjo tikėtis, po karščių daugelyje vietų praėjo smarkūs lietūs, lydimi smarkaus vėjo ir kitų žemdirbiams nepalankių reiškinių. Žemdirbiai sako, kad dabar vis dažniau pagalvojama apie nepadarytus darbus. Šiemet vyrauja vėjuoti ir permainingi orai, dėl to ne vienas rapsų augintojas sako, kad reikėjo rapsus apipurkšti su Aventrol. Anksčiau atliktų bandymų rezultatai rodo, kad iki derliaus nuėmimo galima prarasti iki 400 kg/ha sėklų. Tai daug ar mažai? Įvertinus sėklų kainas, būtų ± 150 - 160 €/ha, o dar reikia įvertinti sėklų išbyrėjimą dėl savaiminio ankštarų atsidarymo derliaus nuėmimo metu. Stebėjimų metu nustatyta, kad atskirais metais nuostoliai siekė 800 - 1100 kg/ha. Purškiant Aventrol ir išleidus apie 20 €/ha būtų nemažai sutaupyta, sėklų nuostoliai vidutiniškai tokiu atveju siektų 200 kg/ha. Praleidusiems progą apipurkšti žieminius rapsus yra puiki proga atsirevanšuoti vasariniuose rapsuose.

Įvertinant nepalankius gamtos reiškinius, nori nenori pradedi galvoti apie ekologines krizes, atsirandančias dėl antropogeninės veiklos. Pastaruoju metu daug kalbame apie dirvos eroziją, kuri yra viena pagrindinių dirvožemio degradacijos priežasčių. Manome, kad viena iš dirvožemio degradacijos priežasčių - neadaptuotos vietos aplinkos veiksniams augalininkystės technologijos. Netinkamai pasirinkus žemdirbystės sistemą, pasikeitė ekosistemų biologinė įvairovė. Šiuo metu UAB „Kustodija" konsultantų tikslas - taikant šiuolaikinio mokslo pasiekimus sustabdyti pražūtingą erozijos poveikį ir grąžinti dirvožemiui prarastą derlingumą. Erozija šiuo metu viena didžiausių dirvožemio degradacijos priežasčių, susijusi su didžiausiais ekonominiais ir ekologiniais nuostoliais. Vanduo - vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių augalų produktyvumą. Tačiau, kai kritulių kiekis pasiskirsto netolygiai, atsiranda nemažai problemų. Vandens eroziją sukelia krituliai, sukeliantys dirvos paviršiuje vandens srovę. Vandens srovės plotis ir greitis tiesiogiai priklauso nuo kritulių kiekio, paviršiaus nuolydžio, auginamų augalų, dirvos dirbimo ir t.t. Didėjant nuolydžiui, didėja ir srovės stiprumas, o dėl to intensyvėja dirvos erozija. Įmonės augalų ir dirvožemio diagnostikos specialistai sako, kad kiekvienas dirvožemio tipas turi savitą erozijos pobūdį. Intensyviausia erozija pastebima pavasarį iki sėjos. Kai augalai uždengia dirvos paviršių, erozijos poveikis sumažėja. Ilgiausiai nuo erozijos kenčia kukurūzai, nes lapai ilgai neuždengia dirvos paviršiaus. Mokslininkai paskaičiavo, kad laukuose su nuolydžiu iki 3°, penkių minučių liūtis, kai iškrenta 15 mm kritulių per minutę, arime nuplauna vidutiniškai 1,3 t/ha dirvožemio. 10 minučių liūtis nuplaunama iki 13 t/ha dirvožemio. Jei paviršiaus nuolydis iki 5°, tokiomis pat sąlygomis vanduo nuplauna 18 - 56 t/ha dirvožemio. Kai kuriose šalyse specialistai griebiasi už galvų, kad nuplaunamo dirvožemio masė siekia 100 t/ha dirvožemio.

Dirvožemio apsauga nuo erozijos labai sudėtinga ir, norint sėkmingai spręsti erozijos kontrolės klausimus, pirmiausiai būtina išsami procesų, sukeliančių šiuos reiškinius, analizė. Norint kontroliuoti dirvos erozijos procesus ir palaikyti dirvos derlumą, pirmiausiai reikia diegti kompleksines technologijas. UAB „Kustodija" konsultantų patirtis, žinios ir turimos priemonės leidžia kontroliuoti ūkiuose vykstančius nepageidaujamus dirvožemio blogėjimo procesus.

Paukščiai besimėgaudami kenkėjų lervomis taip pat išbarsto dalį sėklų: