Ar dirvožemio būklė nepakenks cukrinių runkelių produktyvumui?

2015-06-10 15:20 Peržiūros : 55 Spausdinti

Atsako UAB „Kustodija" Agronomė konsultantė
LINA DRULIENĖ

Mes žinome kur kas daugiau apie dangaus kūnus nei apie žemę, kuria vaikščiojame (Leonardo da Vinci, 1452 - 1519).

Ar taip neatsitiks cukrinių runkelių augintojams. Daugelyje šalių įvertinus ekonominę vertę ir pranašumą prieš kitus augalus cukrinis runkelis vadinamas „laukų karaliumi". Kaip ir pridera karaliams, cukriniai runkeliai reikalauja specifinės priežiūros, kad būtų išnaudojamas jų aukštas produktyvumo potencialas. Jei cukriniams runkeliams tinka meteorologinės bei dirvožemio sąlygos, pakanka saulės energijos ir taikomos aukštosios technologijos galima tikėtis 70 - 80 t/ha derlingumo. Kai kuriose šalyse derlingumas siekia 150 t/ha, Lietuvoje kai kurie ūkininkai iš atskirų laukų taip pat jau kasa 100 t/ha saldžiųjų šaknų. Tačiau toks derlingumas įmanomas tik subalansavus mineralinę mitybą ir tinkamai atlikus savalaikę augalų apsaugą. Specialistai sako, kad šiuo metu runkelių augintojai teišnaudoja 35 - 40 proc. galimo augalų genetinio potencialo. Kokios priežastys? Manome dėl to, kad po sėjos kiekvieną dieną iki derliaus nuėmimo prarandama tam tikra derliaus dalis dėl įvairių neigiamų veiksnių. Jau kelinti metai cukrinių runkelių augintojams daugiausiai problemų kyla dėl kintančio klimato sukeliamų reiškinių. Patyręs cukrinių runkelių augintojas Antanas iš Kėdainių r. sako, kad kiekviena neatsakingai taikoma technologija gali atnešti ne teigiamą rezultatą, o atvirkščiai - pakenkti augalams, dirvožemiui ir, galiausiai, aplinkai. Jo nuomone, negalima vieno ūkininko ar iš Vokietijos, ar Lietuvos patirties laikyti etalonu ir aklai diegti, kiekvienas turi surasti savo technologiją šiam karališkam augalui. Augintojai stebisi, kad vis dažniau pastebi augalų augimo sulėtėjimą, lapų paviršiaus apmirimą, boro deficitą ir dėl to pradedančius plisti puvinius, apvytusias šaknis ir, galiausiai, sumažėjusį derlių. Tačiau tai tik eilės nepalankių aplinkos veiksnių sudedamųjų pasekmė. Daugiausiai problemų atsiranda dėl nesubalansuotos augalų mitybos. Specialistai sako, kad dėl to genetinis augalų derlingumo potencialas gali sumažėti iki 70 proc. Dėl to nukenčia ne tik derlingumas, bet ir kokybiniai derliaus rodikliai, sumažėja cukraus išeiga.

Ūkininkas Antanas sakė: „žinant augalų poreikius ir vietovės aplinkos sąlygas galim ieškoti būdų, kaip paveikti dirvožemį ir augalus, kad aplinkos veiksniai bent dalinai sutaptų su augalų poreikiais ir ūkininkas gautų geriausią vietos sąlygomis rezultatą". Mūsų nuomone, priartėjo metas, kai augalų tręšimas per lapus turi labai didelę reikšmę augalų produktyvumui. Daugelis cukrinių runkelių augintojų jau spėjo įsitikinti biologinių preparatų efektyvumu cukriniuose runkeliuose. Besirūpinantys lauko „karaliais" sudarė jiems tikrai karališkas sąlygas: rudenį nuėmę priešsėlio derlių, ražienas apipurškė Amalgerol ir azoto bakterijos deriniu. Pavasarį kartu su herbicidais vėl išpurškėme azoto bakteriją. Ką pastebėjo ūkininkai? Naudojant biologinius preparatus nesusidarė dirvos pluta po lietaus, augalų šaknys kvėpuoja, augalai nepatyrė herbicidų streso. Nenaudojant biologinių preparatų, po lietaus susidarė dirvos pluta, augalai skursta, o dar papildomas stresas nuo herbicidų tikrai ne į naudą augalų produktyvumui. Norint išvengti stresų nenaudojusiems biologinių preparatų rekomenduojame purškiant herbicidus pridėti NPK Magic arba Azofit, o naudojusiems vertėtų pridėti Albit. Albit apsaugotų ne tik nuo streso, bet preventyviai veiktų ligų plitimą, tame tarpe ir bakterinių. Herbicido paveiktus augalus, mūsų nuomone, geriausiai būtų apipurkšti biologinių preparatų deriniais prieš tai pasitarus su konsultantais.

Daugelis ūkininkų įsitikino, kad cukrinių runkelių pasėliuose sunku kuo nors pakeisti amino rūgščių kompleksą Terra sorb comlex, lapų trąšas Bortit plius, UNI PK, PLONVIT Extra, Mn chelat, bet apie jų naudojimą rašysime artėjant purškimo laikui.

Ūkininkas sako: "komentarų nereikia, akivaizdus biologinių preparatų poveikis":

Dirvožemis "susidėvėjęs" dėl to po lietaus susidarė pluta. Negana, kad pablogėjo sėklų lauko daigumas, dar dėl deguonies stokos augalai kaskart patiria stresą nuo herbicidų ir kitų aplinkos veiksnių: