Ar galima šiuo metu efektyviai panaudoti biologinius preparatus?

2015-04-29 11:53 Peržiūros : 59 Spausdinti

Atsako dr. VYTAUTAS RAUCKIS, UAB „Kustodija" direktorius

Didžiausias žemdirbių rūpestis šiuo metu - vasarinių sėja, žieminių rapsų ir kviečių tręšimas, piktžolių naikinimas, daugeliui aktualu laiku ir tinkamai atlikti ligų kontrolės darbus ir suvaldyti pasėlių išgulimą. Ar galima šiuo metu efektyviai panaudoti biologinius preparatus? Keletas mokslininkų grupių daugiau kaip dešimt metų tyrė natūraliai dirvoje gyvenančias bakterijas ir jų aktyvumą skirtingose sąlygose. Mokslininkai turėjo išsiaiškinti, ar galima natūraliai gyvenančias bakterijas panaudoti augalų apsaugai nuo agresyvių jų „giminaičių" (patogenų). Mokslininkų grupė kartu su U.Wachowska ir K. Kucharska tyrė keleto natūraliai natūralioje aplinkoje paplitusių bakterijų naudojimo galimybes prieš labiausiai paplitusią augalų ligą - fuzariozę. Fusarium pasirinktas neatsitiktinai, tai daug problemų sukeliantis grybas, išskiriantis labai pavojingus žmonėms ir gyvūnams mikotoksinus. Mikotoksinų pavojingumą galima įvertinti tuo, kad kažkuriuo metu vieną iš mikotoksinų atmainų norėta panaudoti karo tikslams. Tačiau gamta tuo ir įdomi, kad joje visuomet egzistuoja pusiausvyra (kol neįsikišame su savo veikla ir nesuardome nusistovėjusių dėsningumų) ir kiekvienam nuodui atsiranda priešnuodis. Gamtoje egzistuoja daugybė fusarium porūšių, bet mokslininkai tyrė ne visus, o tik kai kuriuos dažniausiai randamus žieminiuose kviečiuose. Daugiausiai žalos padaro fuzariozinis šaknų, pašaknio ir stiebo ir varpų puvinys. Žemdirbiai prieš šias ligas dažniausiai naudoja fungicidus, tačiau pastebi, kad pastaruoju metu simptomų naikinimas neduoda laukiamų rezultatų. Reikia naikinti priežastis, dėl kurių atsiranda ir plinta ši pavojinga liga. Įdomiausia, kad ūkininkas net nemirksėdamas šiuo metu (pirmam purškimui) fungicidams gali išleisti 30 - 40 €/ha. Paanalizavus situaciją išsiaiškini, kad efektyvi šiuo metu gali būti tik viena veikli medžiaga iš purškiamų 2 - 3. O štai preparatams, kurie tikrai sustiprina augalų imuninę sistemą ir pagerina dirvos savybes, taupoma, nors kaina viso labo 5 - 15 €/ha, priklausomai nuo preparato. LAMMC mokslininkai atliko bandymus ir nustatė, kad prieš fusarium labai efektyvūs Bacillus genties grybai. Neapkraudami žemdirbių moksliniais terminais galime pasakyti, kad eksperimente pasiteisino biologinis preparatas Albit, patikimai naikino fusarium sukėlėjus tiek ant sėklų, tiek ant augalų. Kiti tirti biologiniai preparatai (vieni iš jų Amalgerol, BlacJak, NPK Magic, Azofit ) taip pat stabdė fusarium kolonijų vystymąsi. Ant augalų, apipurkštų biologiniais preparatais, ligos simptomų buvo esmingai mažiau. Tačiau su Albit apipurkšti kviečiai iš visų išsiskyrė labiausiai. Nesakome, kad užteks tik Albit, bet purškiant herbicidus rekomenduojama pridėti Albit. Albit slopins patogenų vystymąsi, stiprins stiebus, didins fosforo kiekį dirvoje, o šis inicijuos azoto įsavinimą. Antra, Albit veiks kaip priešnuodis ir sumažins neigiamą herbicidų ir jų derinių poveikį būsimo derliaus struktūros elementams. Galima teigti, kad panaudojus biologinius preparatus augalų imuninėje sistemoje įvyksta pokyčiai ir augalų savisaugos mechanizmas padeda apsisaugoti nuo infekcijų, svarbiausia ūkininkams nereikia didelių investicijų. Konsultantai pastebėjo įdomų faktą, kad augalų apsauginė reakcija skatina augalų vystymąsi ir esmingai padidina augalų produktyvumą lauko sąlygomis.

Žemdirbiams biologinių preparatų naudojimas atrodo nauja patirtis, tačiau tai labai sena praktika. Biologinių preparatų technologijoms, galima sakyti, milijonai metų, jų naujumas tame, kad žmonės apie biologinius preparatus sužinojo labai neseniai. Klausimas kitas: ar pasiruošę mes progresui, žengiančiam pirmyn?

Žieminių rapsų pasėliai gali atrodyti nepriekaištingai, tačiau dėl naudotų mažai efektyvių lapų trąšų matosi boro deficito pėdsakai, o tai turės įtakos augalų produktyvumui. Manome, kad biologiniai preparatai išpurkšti tinkamu laiku būtų sustiprinę maisto medžiagų įsavinimą: