Ar biologiniai preparatai naujiena?

2015-02-18 14:38 Peržiūros : 275 Spausdinti

UAB „Kustodija" Pardavimų vadovas RAIMONDAS KOSTECKAS

Žemdirbiai susidūrė su problema, kai katastrofiškai sumažėjo įdedamų lėšų atsipirkimas. Analitikai skelbia, kad per paskutinius du amžius lėšos įdedamos į žemės ūkį išaugo tūkstančius kartų, o pagrindinių augalų derlingumas padidėjo 2 - 3 kartus. Lietuvoje per 8 metus javų vidutinis derlingumas taip pat padidėjo beveik 2 kartus. Žieminių kviečių derlingumas išaugo daugiau kaip 2 kartus. Taigi, neišsiskiriame iš kitų šalių, belieka ūkininkams patiems paskaičiuoti, kiek padidėjo išlaidos. Visuomet išsiskyrėme kaip daugiausiai energijos sunaudojantys produkcijos vienetui pagaminti.

Manome, kad šiame kontekste labai svarbu priimti sprendimus, leisiančius maksimaliai išnaudoti natūralios biocenozės gyvavimo principus, kur dirva yra svarbiausias funkcionalumo komponentas. Žemdirbiai supranta, kad maisto medžiagų efektyvumas nusakomas augalų fotosintezės aktyvumu, tačiau laikas suprasti, kad biocenozės valdymo mechanizmas sutelktas dirvoje. Dirvoje esantys mikroorganizmai, grybai, dumbliai, aktinomicetai, gyviai atlieka milžinišką darbą aprūpinant augalus mitybos elementais. Tačiau daugeliu atvejų natūralios biocenozės suardytos ir negali savarankiškai savęs apsaugoti. Atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad išbėrus mineralines trąšas neįvertinus dirvos derlumo ir trąšų agresyvumo, pakito mikrobiologinių procesų ritmas, o agrocenozės prarado stabilumą. Vykstant augalininkystės technologijų biologizavimui atsiranda skirtingų nuomonių. Kai kas netgi sako, kad biologiniai preparatai gali pakenkti, tačiau tai daro nesiremdami jokiais tyrimais, o tik prielaidomis. Žinoma, didėjant biologinių preparatų paklausai kai kurie pardavėjai gali įvežti ir neefektyvių mūsų sąlygomis preparatų. Dėl to žemdirbiai turi atidžiai rinktis ir įsitikinti, ar rekomenduojamas preparatas tirtas Lietuvoje.

Ką galime pasakyti galvojantiems, kad mikroorganizmai nereikšmingi? Žvilgtelkime atgal. Pirmiausiai kas naikina mikroorganizmus? A.Svirskienė bei J.Tarvidas 1995 m. skelbė, kad didinant azoto trąšų normą dirvoje mažėja azotobakterių skaičius. Panaudojus N480 normą azotobakterių skaičius sumažėjo 80 proc., lyginant su N0. Esmingai azotobakterių skaičius pradėjo mažėti azoto normą padidinus iki N240. Didesnės azoto normos mažino ir dirvos fermentų aktyvumą. Naudojant maksimalią azoto normą invertazės kiekis sumažėjo 8 proc., o proteazės - 11 proc. Vidutiniais 2012 - 2014 m. tyrimų ASU duomenimis, taip pat nustatytas mažesnis azotobakterių aktyvumas didinant azoto trąšų normas. Didžiausias žieminių kviečių derliaus priedas 1,3 t/ha nustatytas tręšiant N130 ir naudojant azotobakteres, azoto normą padidinus iki N160 ir panaudojus azotobakteres žieminių kviečių grūdų derlingumas padidėjo 1,0 t/ha. Tai reiškia, kad azoto trąšos slopina azotobakterių aktyvumą. Šiuo metu žemdirbiams galime pasiūlyti trijų skirtingų bakterijų preparatą NPK Magic. Šis preparatas atsirado ne atsitiktinai. Pirmiausiai studijavome Lietuvos mokslininkų darbus. Prof. E.Lapinskas 1998 m. savo darbuose paskelbė, kad tuo metu atsivežtos Azotobacter chroococcum, panaudotos cukrinių runkelių sėklų apvėlimui, saldžiųjų šaknų derlingumą padidino kiek daugiau nei tona. Pastaruoju metu azotobakterėmis apdorojus trąšas cukrinių runkelių derlingumas taip pat padidėjo vidutiniškai 11 proc., tik šių dienų derlingumas viršija 80 t/ha. Tuo metu mokslininkai nesustojo ir pradėjo derinti kelių tipų bakterijas. Azotobacter chroococcum ir Bacillus megaterium phosphaticus derinys patikimai padidino cukrinių runkelių derlingumą. Tyrimų metais cukrinių runkelių derlingumas siekė 27 t/ha, sėklų apvėlimui naudotas derinys derlingumą padidino 9 proc., o cukraus išeiga padidėjo 0,73 t/ha. Priminsime, kad preparatas nebuvo purškiamas, o juo sėklos buvo inokuliuojamos. Tuo metu kompleksiškai panaudojus sėklų apvėlimui trijų rūšių bakterijas azoto, fosforo ir kalio (Bacillus mucilaginosus siliceus) cukrinių runkelių derlingumas padidėjo 13 proc., o cukraus išeiga - 1,1 t/ha. Mokslininkai nustatė, kad azotobakterės ir fosforo bakterijos augalų rizosferoje stimuliavo amonifikuojančių bakterijų populiaciją. To meto derlingumai šių dienų ūkininkams gali atrodyti juokingai, tačiau dėsningumai liko tie patys. Antai išpurškus biologinį preparatą Amalgerol nustatėme, kad mikromicetų kiekis dirvoje padidėjo 130 - 155 proc. Didžiausias jų padidėjimas nustatytas panaudojus Amalgerol žieminiuose kviečiuose. Amalgerol pavasarį išpurškus žieminiuose kviečiuose pavasarį skirtingai tręštuose žieminiuose kviečiuose nustatytas 0,4 - 0,7 t/ha derlingumo padidėjimas. Suderinus Amalgerol su azotobakterėmis 1,1 t/ha derliaus priedas gautas patręšus N40, o patręšus N160 panaudotas Amalgerol su azotobakterėmis pridėjo 1,6 t/ha grūdų derlingumo. Pastebėję, kad deriniai duoda gerus rezultatus, žemdirbiams pasiūlėme trijų bakterijų preparatą NPK Magic. Naudojant NPK Magic ne tik esmingai padidėjo žieminių kviečių derlingumas, bet nuėmus derlių dirvoje nustatytas esmingai didesnis augalams prieinamo fosforo kiekis dirvoje. Galima daryti išvadą, kad mūsų rekomenduojamos biologinės augalininkystės technologijos ne tik didina augalų produktyvumą, bet ir pagerina dirvožemio savybes. Biologiniai preparatai ne naujas sprendimas, bet seniai ištirtas tik pamirštas, vykdant žemės ūkio chemizavimo politiką.

Daugiau naujovių ir įdomių sprendimų žemdirbiai išgirs tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi ... 2015".

UAB "Kustodija" naujus preparatus pirmiausiai ištiria bandymuose LAMMC ir ASU:

Šį lauką pavasarį pardavėjai liepė nurašyti, tačiau mūsų konsultantų rekomendacijos ir netradiciniai Lietuvos ūkininkams sprendimai išgelbėjo pasėlį. Rapsų derlingumas viršijo 3,75 t/ha: