Kaip paveiks augalus ir dirvą šiuo metu esanti temperatūrų kaita?

2015-01-14 17:48 Peržiūros : 169 Spausdinti

Atsako UAB „Kustodija" Direktorius dr. Vytautas Rauckis

Nereikia būti specialistu, kad pastebėtum klimato šėlsmą. Vieną dieną oro temperatūra - minus 16°C, o kitą dieną jau + 3°C. Dėl to įmonės konsultantams dažniausiai užduodamas klausimas - kaip paveiks augalus tokia temperatūrų kaita? Sunku ką nors pasakyti, nes temperatūros poveikį augalams lemia daug veiksnių. Dirvos įšalimas tiesiogiai priklauso nuo augalų, nes augalai sulaiko sniegą ir turi įtakos jo purumui. Taip pat įšalimas priklauso nuo dirvos drėgnio, kuo dirva sukaupia daugiau drėgmės, tuo mažiau ji įšąla. Dirvos drėgnis tiesiogiai priklauso nuo dirvos granuliometrinės sudėties, dėl to molingi dirvožemiai įšąla mažiau. Jei užeina stiprūs šalčiai smėlingos ir molingos dirvos įšalimas gali skirtis 50 cm. Reljefas taip pat vaidina svarbų vaidmenį, aukštesnėse vietose, kaip taisyklė, dirva įšąla giliau, nes nuo jų vėjas pirmiausiai nupusto sniegą. Kalvotuose regionuose dirbantys įmonės specialistai, remdamiesi stebėjimais ir savo patirtimi, įvertino įšalo pasiskirstymą kalvotame reljefe. Jei lygumą įvertintume 1 balu, tai aukštesnėse vietose įšalimas vertinamas 1,2 - 1,5 balo, rytiniuose ir vakariniuose šlaituose - 1 - 1,4, pietiniuose šlaituose - 0,7 - 0,9, žemesnėse vietose (užuovėjos) - 0,5 - 0,7 balo. Sunku rudenį prognozuoti, kas bus žiemą, dėl to konsultantai nuolat primindavo, kad svarbiausias žiemkenčių peržiemojimo rodiklis - minimali temperatūra krūmijimosi mazgo gylyje. Mokslininkai sako, kad optimalus krūmijimosi mazgo gylis - 3 cm, nes nuo šio gylio esmingai sumažėja temperatūros svyravimai dirvoje, bet daugeliu atvejų pastebime, kad buvo sėjama sekliau nei rekomenduojamas krūmijimosi mazgo gylis. Apie sėklų įterpimo gylį kalbėjome ne atsitiktinai, po praėjusių metų žiemos labiausiai baiminamasi dėl trumpalaikių atšalimų. Trumpalaikio atšalimo atveju, pavojingo augalams atšalimo riba siekia 1 - 2 cm, nukenčia tie augalai, kurių krūmijimosi mazgas yra 1 - 2 cm gylyje. Tačiau išsigąsti nereikia, pirmiausiai temperatūra turi būti tikrai žema. Bet kas gali žinoti, kaip bus, dar pusė sausio mėnesio ir visas vasaris priešakyje. Tikėkimės, kad meteorologinių sąlygų scenarijus bus palankus augalams. Šį kartą nekalbame apie augalų paruošimą žiemai ir jų būklę priklausomai nuo to, tai atskira tema.

Neramu konsultantams ne tik dėl augalų, bet ir dėl dirvos būklės. Daug kalbėjome anksčiau apie dirvos eroziją, o žiemą šiam reiškiniui labai palankios sąlygos. Kai kas erozijos nesureikšmina, bet daro didelę klaidą. Erozijos suardytam 2 cm sluoksniui atsistatyti iki pradinės būsenos reikia apie 300 - 1000 metų. Dirvos erozijos intensyvumui daug įtakos turi klimatas, reljefas, augmenija, žemdirbių ūkinė veikla ir t.t. Šiuo metu labiausiai aktualu klimato įtaka, nes temperatūrų svyravimai, kritulių kiekis ir intensyvumas, vėjo stiprumas ypač aktyvina eroziją. Štai - pašalo, pasnigo. Prasidėjo atodrėkis, erozijos intensyvumas priklausys nuo to, kaip greitai atšils dirva, kaip greitai tirps sniegas ir kaip greitai polaidžio bei lietaus vanduo susigers į dirvą ar nutekės paviršiumi, nusinešdamas dalį derlingo dirvos sluoksnio. Sniegui iškritus ant neįšalusios žemės tirpstančio sniego vanduo susigeria į dirvą, jei dirva kiek įšalusi vanduo nuteka ardydamas dirvą, o jei nėra kur nutekėti - telkšo balos. Dažnai neįvertinamas ir vėjas. Vėjui pasiekus 8 - 12 m/s greitį prasideda dirvos erozija, o įgauna pagreitį vėjui pasiekus 12 - 15 m/s greitį.

Pastebėta, kad struktūringi, purūs, vandeniui pralaidūs dirvožemiai sunkiau pasiduoda erozijai. Sutankintose dirvose vanduo sunkiau susigeria, kaupiasi paviršiuje ir nuteka į žemiausias reljefo vietas, kartu nusinešdamas derlingą sluoksnį. Susigerti vandeniui dažniausiai trukdo pluta, susidaranti dirvos paviršiuje ir arimo padas.

Šiuo metu nieko nepakeisi, bet atėjus pavasariui naudojant biologinius preparatus, gerinančius dirvos savybes, galima išspręsti daugybę problemų, susijusių su dirvos savybėmis ir pagerinti augalų būklę bei produktyvumą.

Sniegas ne tik papuošia laukus, bet ir patikimai apsaugo augalus nuo šalčio, tik neaišku kiek jis išsilaikys: