Kaip sumažinti Fusarium keliamas problemas?

2014-03-05 15:04 Peržiūros : 131 Spausdinti

Pataria Raimondas Kosteckas, UAB „Kustodija" pardavimų vadovas

Kiekvienas susitikimas su ūkininkais perauga į diskusiją apie žiemkenčių būklę. Ką nors pasakyti dar sunku, situacija keičiasi praktiškai kasdien ir kokia augalų būklė bus pavasariui įsibėgėjus galima tik prognozuoti. Aišku, kad reikės atsėti nemažus žiemkenčių plotus. Ūkininkai dar sprendžia kuo atsės, tačiau aišku, kad dominuos vasariniai kviečiai ir miežiai. Kalbama ir apie pupas bei žirnius. Keičiasi požiūris į dirvožemį, jau dažnas nori pagerinti jo savybes augindami dirvožemį gerinančius augalus. Mus labiausiai neramina susidariusios palankios sąlygos patogenų plitimui. Ūkininkai ir taip patirs nuostolių dėl neperžiemojusių augalų, o kai kuriuos plotus reikės visiškai, dėl to mes norime taip suderinti darbus, kad ūkininkai gautų didžiausią ekonominį efektą. Kalbant apie vasarinius kviečius, mūsų nuomone, daugiausiai problemų gali sukelti Fusarium. Šios genties nariai yra vieni svarbiausių augalų patogenų pasaulyje. Jau ne vienas ūkininkas pastebėjo, kad sandėliuojamuose grūduose randa nemažai mikotoksinų, atsirandančių dėl Fusarium. Mokslininkai sako, kad miglinių javų fuzariozė įgavo globalinį plitimą. Galima sakyti netgi pandeminį lygį, palankiomis meteorologinėmis sąlygomis išplinta praktiškai visuomet. Šiandienos ekologinėmis sąlygomis, kai didėja antropogeninių veiksnių poveikis biocenozių struktūrai Fusarium genties grybai vis daugiau parazituoja. Manoma, kad prie Fusarium grybų plitimo prisideda ir sėklinės medžiagos judėjimas šalies viduje ir tarp šalių. Mūsų konsultantų pastebėjimu, Fusarium išplitimas vasariniuose kviečiuose smarkiai išaugo, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu. Galima daug kalbėti apie Fusarium plitimą ir grėsmes, bet ką daryti ūkininkams, ūkiams ši liga atneša tiesioginius nuostolius. Fusarium išskiriami toksinai pavojingi ne tik gyvūnams ir žmonėms, bet kartu esmingai mažina sėklų daigumą, toksinai veikia kaip inhibitorius, iššaukdami ląstelių žuvimą. Lietuvos ūkininkams praverstų aukštos žemdirbystės kultūros šalių patirtis. Pamatę, kad cheminės priemonės neduoda pastebimų rezultatų ūkininkai pradėjo naudoti biologinę patogenų kontrolę. Tyrėjai sako, kad labai efektyvios aerobinės Bacillus genties bakterijos, jos pasižymi stipriu natūraliu antagonizmu daugeliui fitopatogenų. Mes pastebėjome, kad Bacillus genties grybai veikia ne tik kaip tiesioginiai antagonistai, bet ir didina miglinių javų daigų atsparumą ligoms. Taigi preparatai, turintys šių bakterijų fermentų, veikia kompleksiškai. Atlikę stebėjimus eilę metų nustatėme, kad augalų atsparumas ligoms, sukeliamoms dirvoje esančių patogenų, daugeliu atvejų tiesiogiai priklauso nuo augalų šaknų ir mikroorganizmų įvairovės dirvoje. Augalų šaknys funkcionuoja labai sudėtingoje erdvėje, užpildytoje naudingais, žalingais ir neutraliais mikroorganizmais. Šaknų išskiriamos sekrecinės medžiagos maitina mikroorganizmus, o pastarieji suformuoja tamprius ryšius su šaknimis (vidiniuose audiniuose, šaknų išorėje bei erdvėje aplink šaknis) ir augalus aprūpina svarbiausiais mitybos elementais. Dėl to prie šaknų būna didesnė bakterijų, aktinomicetų, grybų, dumblių ir nematodų koncentracija, lyginant su paprastu dirvožemiu. Mūsų specialistai pirmiausiai vertina mikroorganizmų populiaciją šaknų zonoje (rizosferoje). Mikroorganizmų santykis rizosferoje ir dirvožemyje parodo, kiek kartų ir kokių mikroorganizmų daugiau šaknų rizosferoje.

Remdamiesi kruopščiais stebėjimais, jau kelinti metai Lietuvos ūkiuose diegiame biologinius preparatus, gerinančius dirvožemio savybes. Šiais metais įžvelgiame didesnį patogenų plitimo pavojų, nes po žiemos dirvos paviršiuje daug pūvančių augalinių liekanų. Dėl to žuvusius žiemkenčius atsėjant vasariniais javais pirmiausiai rekomenduojame tinkamai paruošti sėklas. Siūlomų beicų įvairovė labai didelė, tačiau ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, kad kai kurie iš jų daugiau pritaikyti žiemkenčiams, kam mokėti už veiklias medžiagas, kurios vasariniams nereikalingos. Žiemą neleidome laiko veltui ir mokslo įstaigose atlikome daug eksperimentų. Viename iš eksperimentų, atliktų LAMMC laboratorijose, nustatėme, kad biologinio preparato Albit efektyvumas prieš Fusarium buvo visais atvejais esmingas. Tai, kad beicai slopina gerųjų mikroorganizmų aktyvumą įrodė eksperimentas, kur Albit buvo maišomas su pilna beico norma. Apsauginis efektas buvo, derinys veikė stipriau nei vienas beicas, bet efektyvumas buvo silpnesnis nei naudojant Albit ir 75 proc. beico normos. Stipriausias poveikis prieš Fusarium nustatytas naudojant 120 ml/t Albit. Atrodo, kad radome veiksmingą priemonę prieš Fusarium.

Daug kur žieminiai rapsai teikia optimizmo, nežiūrint, kad apšalę viršūniniai pumpurai. Sveika šaknis turėtų aprūpinti šoninius ūglius mitybos elementais ir šie suformuos derlių. Tačiau reikės laiku panaudoti preparatus skatinančius augalų fiziologinius procesus:

Labiau pažeisti žieminiai kviečiai. Pirmiausiai reikės įvertinti netektis ir jei liko pakankamai gyvų augalų - tręšti ir naudoti priemones skatinančias šaknų augimą: