Šaltis gali palikti randus pasėlyje

2014-01-29 18:16 Peržiūros : 15 Spausdinti

Panašu, kad ši žiema gali palikti gilų randą žiemkenčiams. Norėdami blaiviai įvertinti padėtį ir sušvelninti nepalankių veiksnių poveikį žemdirbiai, tiek patyrę, tiek pradedantys, turi labai aiškiai įsivaizduoti viską, kas susiję su augalų žiemkentiškumu. Ūkininkai dar rudenį turėjo įvertinti galimus meteorologinius nuokrypius, atsižvelgdami į tai parinkti atsparias veisles ir augalus tinkamai paruošti žiemai. Šiuo metu belieka stebėti meteorologinius reiškinius ir svarstyti galimus scenarijus arba išvykti į šiltus kraštus ir atsipalaiduoti.

Ruduo lyg nieko blogo ir nežadėjo. Sėja praėjo normaliai, pasėliai sudygo, tik rugsėjo antroje pusėje kai kuriuose rajonuose iškrito 2 - 2,5 karto daugiau kritulių nei įprasta. Dėl to liko nemažai žieminių kviečių, nenupurkštų herbicidais, o rapsų - antrą kartą fungicidais - augimo reguliatoriais. Tačiau spalio, lapkričio mėnesiai situaciją ištaisė, kritulių buvo mažiau nei įprasta arba atitiko daugiamečius rodiklius. Gruodžio mėnesį ir sausio pradžioje pasėliai atrodė kaip pasakoje: šilta, viskas žalia. Gal kam tai atrodė gerai, bet UAB „Kustodija" konsultantų ši žaluma nedžiugino. Konsultantai nujautė, kad šaltis gali užgriūti pirmiau nei sniegas. Iki ateinant šalčiui lijo lietus, dirva įmirko ir tik kai kuriuose rajonuose sniego danga šiuo metu siekia 8 - 10 cm. Šiaurės Lietuvoje sniego danga tokia plona, kad jos praktiškai nesimato, o dar dieną saulė šį trapų sluoksnį gerokai paplonina. Naktimis - 18 -20°C temperatūra gali stipriai pažeisti nepridengtus augalus, ypač rapsus. Mūsų konsultantams buvo neramu, kad šilti žiemos pradžios orai galėjo išvarginti žieminius kviečius ir rapsus. Pašalus iš kai kurių pasėlių konsultantai paėmė augalų ėminius ir kiek nustebo, kad juose sukaupta pakankamai cukrų. Tačiau augalai tirti iš pasėlių, apipurkštų rudenį preparatais K-leaf ir Prolis. Deja, augalai, iš neruoštų žiemai pasėlių, tokio optimizmo neteikia. Patirtis rodo, kad žieminiai kviečiai gali pakelti iki -20°C šaltį krūmijimosi mazgo zonoje. Sukaupti cukrūs krūmijimosi mazge ir nulems augalų būklę. Kitas svarbus veiksnys - dirvožemio purumas. Jei dirvožemis purus, porose esantis oras neleis dirvai įšalti. Jei ūkininkai sėjo reikiamu gyliu, tai krūmijimosi mazgas bus maždaug 2 cm gylyje. Purioje dirvoje krūmijimosi mazgo zonoje temperatūra bus tikrai 3 - 6°C aukštesnė nei dirvos paviršiuje. Visai kitaip būna kietoje dirvoje, nestruktūringoje. Vilčių teikia tai, kad daug kur laukuose susiformavęs 5 cm sniego dangos sluoksnis, to turėtų užtekti, kad kviečiai nežūtų.

Žieminiai rapsai gali pakelti apie -16°C temperatūrą, dėl to būtina, kad rapsų pumpurą pridengtų sniegas. Konsultantai pastebi, kad ten, kur buvo naudojami fungicidai - augimo reguliatoriai, viršūninis pumpuras prigludęs prie žemės ir pridengtas sniegu. Manome, kad toks rapsas turėtų smarkiai nenukentėti.

Daugiau nerimo kelia dirvos būklė arimuose. Kyšančios keteros veikiamos šalčio trupa ir smulki dirvos frakcija užkimš kapiliarus. Suprantama, tai atskira tema ir ją dar paliesime.

UAB „Kustodija" Pardavimų vadovas
RAIMONDAS KOSTECKAS

Sniegas augalus pridengė labai skirtingai: