Darbai ruošiantis žiemai

2019-11-13 16:02   Peržiūros : 749   Spausdinti


Nors temperatūra naktimis jau nukrinta žemiau nulio, tikroji žiema dar neatėjo. Iki jos reikia suspėti nuveikti keletą svarbių darbų, kad užsisvajojusiems netektų gailėtis dėl sprogusio vamzdžio ar skilusių stiklainių su kompotais. Juk nors dideli šalčiai nedažnai mus aplanko, bet geriau pasiruošti, nei vėliau gailėtis.

Kaip paruošti namą žiemai

Rūpesčio reikalauja ne tik klombos ar lysvės, bet ir namas, liekantis užrakintas keletui mėnesių. Pradėkime nuo sudėtingesnių darbų ir judėsime link paprastų. Sudėtingiausia - inžinerinės komunikacijos.

Taigi, patikrinkite, ar išpiltas vanduo iš visų rezervuarų, ertmių ir įrenginių (plėtimosi bakų, vandentiekio vamzdžių, radiatorių ir t.t.) ne tik name, bet ir sklypo teritorijoje. Čiaupus ir kamščius reikėtų palikti atsuktus. Vandens neturėtų likti ir laistymo žarnose (o jos neturėtų likti lauke), kad minusinė temperatūra jų nesuplėšytų. Lauke stovinčias statines reikia uždengti nuo lietaus, nes jos gali nukentėti vos rimčiau pašalus.

Pirtyse būtina išleisti vandenį iš krosnelių rezervuarų ir ir kitų talpų. Dušinėse taip pat reikia ištuštinti visus vandens rezervuarus.

Patikrinkite, ar į sandėlius suneštos visos iki ateinančio sezono nereikalingos statinės ir vonios.

Biotualetas iš plastiko gali sutrūkinėti, todėl jo geriau lauke nepalikti. Jeigu yra galimybė, žiemai reikėtų jį pastatyti sandėlyje.

Dujų balionai šalčio nebijo, minusinėje temperatūroje dujos susitraukia, todėl šaltuoju metų periodu negresia jokiomis katastrofomis. Tvarkingas dujų balionas gali sprogti tik gaisro atveju.

Prieš valant šulinį, išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, nuvalomos rentinių sienelės, jeigu reikia suremontuojamas, išvalomas dugnas. Atliekant dezinfekciją, sienelės gausiai išpurškiamos 5 proc. chlorkalkių tirpalu (500 g chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 proc. kalcio hipochloritu. Kai šulinys prisipildo vandens, vanduo turi būti dezinfekuojamas. Prieš dezinfekuojant vandenį nustatomas vandens kiekis šulinyje. Dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100-150 g/m3 - tai atitinka 400-600 g chlorkalkių (25 proc. aktyviojo chloro) miltelių 1 m3 vandens. Reikalingas chloro preparato kiekis išmaišomas nedideliame kiekyje vandens iki vientisos masės, praskiedžiamas ir supilamas į šulinį. Šulinio vanduo kibiru išmaišomas kelis kartus, po to šulinys uždaromas 6-10 valandų. Praėjus šiam laikui, šulinio vanduo išsemiamas. Galima naudoti ne tik chloro, bet ir kitus prepratus (medžiagos dozuojamos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas). Dezinfekcijai galima naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotus ar registruotus biocidus. Iki naujo sezono šulinys prisipildys šviežiu geriamuoju vandeniu.

Skirkite dėmesio po namu ir aplink namą esančios erdvės sutvarkymui. Uždarykite ventiliacines angas cokolyje (kad į vidų nepatektų gyvūnai). Patikrinkite, ar pačiame name neliko maisto pelėms ir žiurkėms, kurios, kaip rodo praktika, gali pasilepinti ne tik bulvėmis, morkomis ar obuoliais, bet ir muilo gabalėliu ar žvake. Rūsyje, sandėlyje ar virtuvėje pagal rekomendacijas, užrašytas ant pakuotės, palikite nuodų graužikams. Laikykitės visų saugumo reikalavimų.

Ypatingą dėmesį skirkite elektros tinklui. Jeigu saugikliai ne automatiniai, išsukite juos.

Prieš paliekant sodybą (sodo namelį, vilą) žiemai, pirmiausia ji sutvarkoma. Švarūs indai, perkloti popieriumi (laikraščiais), sukraunami į dėžes su dangčiais. Kad visur patenkantys graužikai nepaliktų pėdsakų ant stalų, uždenkite (apvyniokite) juos maistine plėvele. Nevertėtų palikti žiemoti sukauptų maisto atsargų - miltų, kruopų, makaronų (dar ir dėl to, kad po keleto mėnesių vargu ar jų galiojimo terminai nebus pasibaigę).

Daržovių saugyklą būtina iš anksto paruošti naujai derliaus partijai.  Prieš kraunant konservuotas daržoves į rūsį, pirmiausia būtina atsikratyti visų susikaupusių šiukšlių, išvalyti dulkes, voratinklius, nuvalyti nuo medienos paviršių pelėsius. Gerai išvėdinti. Tam saulėtą dieną atidaromos visos durys, langai, ventiliacijos angos. Grindys turi būti sausos. Rūsys turi būti dezinfekuojamas. Tam rekomenduojama išrinkti visas medines dėžės, stelažus, išnešti juos į saulę, išdžiovinti ir padengti antiseptinėmis medžiagomis. Lentynas galima praplauti verdančiu vandeniu, sienas nuvalyti dezinfekuojančiu skysčiu.

Kandys sugeba per žiemą sugadinti daugelį name paliktų daiktų. To išvengti galima išdėliojus priemonių prieš kandis tose vietose, kur laikomi rūbai, o ir pačius rūbus prieš žiemą išskalbus.

Buitinės technikos geriau nepalikti žiemai nešildomose patalpose: nuo drėgno šalto oro gali sugesti televizorius, radijo imtuvas, grotuvas. Todėl reikėtų juos apvynioti plėvele, taip apsaugant nuo drėgmės. Sugesti gali ir elektrinis vandens šildytuvas, jį būtinai išdžiovinkite.

Nepalikite name neišdžiuvusių daiktų, neklotų patalų, neišneštų buitinių atliekų.

Langai ir durys turėtų būti kiek įmanoma sandarūs - juk nenorite, kad darganotu oru į namą patektų drėgmės. Užkamšykite visus plyšius.

Nenorite sudominti vagių? Nepalikite name nieko vertingo.

Aplinką aplink namą sutvarkykite - išgrėbkite lapus, nupjaukite seną žolę (sausa ji gali užsidegti). Sezono pabaigoje sudeginkite žolę, sugrėbtas sausas šakeles, lapus (juose neretai pasiruošia žiemoti kenkėjų lervos).

Lengvus laikinus šiltnamius, dengtus polietileno plėvele, išmontuokite. Tokiu atveju pavasarį neteks rūpintis pernykščio šlamšto tvarkymu.  Jei plėvele dengto šiltnamio danga gerai išsilaikė ir tiks ateinančiam sezonui, ją reikia atsargiai nuimti ir nuplauti. Rekomenduojama pirma plauti muilinu vandeniu, o paskui nuvalyti vario sulfato tirpalu (100 g dideliam vandens kibirui). Išdžiovinta plėvelė susukama į ruloną. Karkasą galima išmontuoti ir konstrukciją sukrauti į sandėlį iki pavasario.

Stiklinių šiltnamių tvarkymas vyksta dviem etapais: pirma pašalinamos augalų liekanos ir šiukšlės, tada dezinfekuojama. Antiseptikais padengiami stiklai, rėmai. Ypatingas dėmesys - plyšeliams, kuriuose mėgsta įsikurti vabzdžiai. Šias siauras angas būtina labai kruopščiai dezinfekuoti. Praėjus keletui valandų, (pravėdinus), rekomenduojama viską perplauti vandeniu iš laistymo žarnos. Jei į šiltnamį atvesta elektra, prieš plaunant vandeniu šiltnamį, elektros lizdas turi būti uždengtas. Sudužę ar įskilę stiklai turi būti pakeisti iki šalčių.

Kad vaikų žaislai ir atrakcionai (pvz., sūpuoklės) neliūdintų savo išvaizda po žiemos, juos reikėtų patalpinti į sandėlį.

Sutvarkę namo patalpas, skirkite laiko grindims - jei jų lakas ar dažų sluoksnis pasenęs, neatidėliokite atnaujinimo pavasariui.

Jei rudenį nespėjote panaudoti šviežios medienos (lentų, dailylenčių), arba iš jos pastatyta nauja pirtelė nenaudojama stovės iki pavasario, pasirūpinkite tinkamu medienos konservavimu. Sukraukite lentas gerai prapučiamoje vietoje (pvz., pašiūrėje). Konservavimui naudokite antiseptines medžiagas, neleidžiančias įsiveisti grybeliui ir bakterijoms, užtikrinančias ilgalaikę apsaugą.


Lauko baldus reikėtų įnešti pastogėn arba bent uždengti, nes šaltis ir nuolatinė drėgmė gali jiems stipriai pakenkti


Sodo inventorius turėtų būti surinktas ir tvarkingai sudėtas sandėlyje, o ne lauke laukti pavasario

Sodas - ta sklypo dalis, kurioje karaliauja vaismedžiai ir gėlės, o daržas - kur daržovės auga lysvėse.

Nepalikite vejos žiemoti "nesušukuotos": sutvarkykite ją ir nupjaukite, kad pavasarį šviežiai žolei būtų lengva dygti. Vejos aukštis turėtų likti 10-12 cm. Nupjvus veją būtų geai ją šiek tiek pamulčiuoti durpių-smėlio mišiniu, taip užlyginsite nelygumus ir plyšius dirvoje. Reikia nuvalyti purvą ir žolės likučius nuo vejapjovės, šiurkščiu audiniu ar šepečiu pašalinti rūdžių dėmes. Iš benzininės vejapjovės išleiskite benziną ir tepalus, sutepkite mašinine alyva visus guolius ir apipurkškite aerozoliu, saugančiu nuo rūdžių visas metalines dalis. Stovėti geriau palikti ant medinio, o ne betoninio ar žemės paviršiaus.

Spalį dar rinkome paskutinį derlių: ropes, salierus, petražoles. Jei to dar nepadarėte, iš lysvių nurinkite augalų liekanas.

Šiltnamius ir lysves reikia dezinfekuoti. Žemę perkasti, tuo pačiu pasirūpinti jos rūgštingumo normalizavimo priemonėmis. Nuo to priklauso daržovių augimas ir vystymasis. Priminsime, kad kai rūgštingumo lygis pH 3-4, dirvožemis laikomas itin rūgščiu, pH 4-5 - rūgščiu, pH 5-6 - silpnai rūgščiu, pH 6-7 - neutraliu, pH 7-8 ir pH 8-9 - šarminiu.  Įvairioms daržovėms reikalingas skirtingas dirvos rūgštingumo lygis: pvz., svogūnai, burokėliai, pastarnokai, kopūstai mėgsta neutralią arba silpnai rūgščią dirvą (optimalus pH 6,8-7). Tokioje dirvoje gerai auga ir agurkai, kalafiorai, salotos. Rūgčios dirvos labiau tinka morkoms, žirniams, ropėms, ridikėliams, moliūgams, aguročiams. Itin rūščiame dirvožemyje gerai jaučiasi pomidorai, bulvės, rabarbarai, rūgštynės.

Rūgštingumą reikėtų tikrinti kasmet. Tam galima panaudoti lakmusinį popierių. Jei dirva per rūgšti, specialistai padėtį gelbėti siūlo kalkinimu. Kalkės praturtina dirvožemį kalciu, pagerina bendras jo savybes. Kalkes galima pakeisti kreida, dolomitiniais miltais, pelenais. Kalkės į dirvą turi patekti labai gerai susmulkintos.

Spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje tręšiami vaismedžiai ir krūmai. Lapus, nupjautus ūglius geriausia sudeginti. Senus vaisių nemezgančius medžius reikia iškasti, supjaustyti ir sudeginti. Jų vietoje dirvožemis apdirbamas vario sulfato tirpalu (2 šaukštai 10 l vandens) arba kitais specializuotose parduotuvėse siūlomais preparatais. Perkasama žemė. Toje vietoje 3 metus nerekomenduojama sodinti vaismedžių. Laisvas plotelis tiks pupoms, žirniams ar lubinams.

Lapkritį aplink medžių kamienus apie 10 cm sluoksniu beriamos durpės, pjuvenos.

Kad graužikai nepakenktų kamienų, apriškite juos sintetiniu audiniu, ruberoidu.

Rožės ir kitos daugiametės gėlės uždengiamos dėžėmis, plėvele (palikus prie pat žemės paviršiaus ventiliacijos angas), eglišakiais.

www.asa.lt


Agrožinios pristato
Augalininkystės pasiūlymai
Kaip auginti šilauoges

Kaip auginti šilauoges

Šilauogių auginimo filmas, kaip parinkti vietą šilauogėms, žemės mišinys šilauogėms, kaip sodinti šilauoges, šilauogių genėjimas ir priežiūra daugiau