Papildomas cukrinių runkelių tręšimas per lapus

2015-05-20 17:19 Peržiūros : 636 Spausdinti

Paskutiniu metu cukrinių runkelių derlingumas gerokai padidėjo. Tai lėmė naujos veislės, daug geresnis sėklų daigumas, optimizuotas herbicidų naudojimas ir tikslesnis tręšimas. Iš esmės padidėję cukrinių runkelių derliai reikalauja ir naujų tręšimų sistemų.

Norint užauginti gerą ir kokybišką cukrinių runkelių derlių, reikia ne tik puikių agrotechnikos žinių, bet ir palankių orų, o tai nuo augintojo praktiškai nepriklauso. Pavyzdžiui, siekiant 80 t/ha derlingumo, jau pavasarį būtina investuoti beveik 1,5 - 2 kartus daugiau lėšų trąšoms, pesticidams ir biologiškai aktyviems preparatams pirkti. Cukriniai runkeliai iš visų žemės ūkio kultūrų labiausiai nepakenčia piktžolių. Apskaičiuota, kad 1 cnt piktžolių žaliosios masės cukrinių runkelių šaknų derlingumą sumažina 1,9 cnt, o lapų - 1,7 cnt/ha. Cukriniai runkeliai jautriausi piktžolėms būna 6-8 savaitės po sudygimo, kol jų lapai uždengia tarpueilius, todėl šiuo laikotarpiu reikia skirti didelį dėmesį savalaikei bei kokybiškai pasėlių priežiūrai, nes ypač intensyvių technologijų sąlygomis net ir maža klaida gali šakniavaisių derlingumą sumažinti 10-15 t/ha ir vietoje 80 t/ha, bus gautos tik 65 tonos. Dėl to labai svarbu mokėti optimaliai prognozuoti norimą išauginti cukrinių runkelių derlingumą ir laikytis atitinkamos agrotechnikos.

Cukriniai runkeliai mineralines maisto medžiagas naudoja per visą vegetaciją, tačiau skirtingais augimo tarpsniais nevienodai. Daugiausia maisto medžiagų augalai sunaudoja intensyvaus augimo laikotarpiu, t.y., po 6 savaičių nuo sudygimo, kada išauga apie 10 tikrųjų lapų ir išsivysto lapija, galinti sintetinti šakniavaisių sudėtines medžiagas. Intensyvaus maisto medžiagų naudojimo laikotarpis tęsiasi apie 3 mėnesius. Tačiau ir pirmosiomis savaitėmis po sudygimo svarbu, kad augalai turėtų pakankamai lengvai prieinamų maisto medžiagų.

Rinkoje žemdirbiams tiekiamos padidintos koncentracijos trąšos, kuriose yra makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir sieros), mikroelementų (boro, cinko, geležies, mangano, molibdeno ir vario) bei visų pagrindinių mineralinių elementų, reikalingų augalų mitybai. Svarbiausia yra tai, kad mineralinių elementų sudėtis bei jų koncentracija kiekvienoje iš šių trąšų yra skirtinga, pritaikyta augalo rūšiai, kuriai ji yra sukurta. Pagrindinė šių trąšų paskirtis - augalų tręšimas per lapus kritiniais jų augimo tarpsniais. Šiame straipsnyje paanalizuosime cukrinių runkelių tręšimo technologiją per lapus šios įmonės rekomenduojamomis trąšomis.

Būtina žinoti, kad į dirvą įterptos trąšos augalams tampa prieinamos ne iš karto, o per lapus augalai įsisavina maisto medžiagas labai greitai. Būtent per lapus augalai sugeria vandenį ir tuo pačiu jame ištirpusias medžiagas, kurios jau po kelių valandų patenka į augalą iki pat šaknų galiukų ir pasklinda greičiau, todėl nupurškus pasėlį rezultatai gali būti pastebimi jau kitą dieną.

Cukrinių runkelių šakniavaisių kokybė nėra pastovi. Kiekvienais metais ji būna skirtinga, nes priklauso nuo auginimo sąlygų, t.y., nuo sėjos laiko ir veislės, pasėlio tankumo ir maitinamojo ploto, tręšimo, augalų apsaugos, derliaus nuėmimo laiko.

Sėjant cukrinius runkelius kartu su sėkla rekomenduojama įterpti trąšas - 20-100 kg/ha. Tegu tai būna bechlorės specialios trąšos su huminėmis ir fulvo rūgštimis, azotu ir kaliu, papildytos siera ir organinėmis medžiagomis. Huminės ir fulvo rūgštys granuliuotose trąšose daug geriau padeda įsisavinti maisto medžiagas, esančias dirvoje, skatina mikroorganizmų veiklą, geriau vystosi šaknys, geriau palaiko drėgmę dirvoje ir užtikrina teisingą visų maistinių medžiagų paskirstymą.

Cukrinių runkelių sėklos pradeda dygti 2-5 °C temperatūroje, bet juos reikia sėti, kai dirva įšyla iki 7-10 °C . Jiems dygti reikia ne tik šilumos, bet ir pakankamai drėgmės. Normaliai drėgnoje dirvoje jie sudygsta po 7-8 dienų, o sausoje gali išgulėti nedygę ir mėnesį. Intensyviausiai cukriniai runkeliai auga birželio - liepos mėnesiais, o cukrus šaknyse kaupiasi rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais. Cukriniai runkeliai priklausomai nuo veislių tipo per vegetaciją suformuoja nuo 30 iki 35 lapų, o užauga per 150-170 dienų.

Rekomendacijos papildomam tręšimui per lapus

Cukriniai runkeliai sugeba labai gerai pasisavinti maisto tas medžiagas per lapus, kurios neturi elektros krūvio. Būtent todėl trąšos, skirtos tręšti per lapus, yra chelatizuotos. Chelatazija - tai maisto medžiagų dalelių paruošimas taip, kad tirpale jos liktų be krūvio, o augalai jas galėtų įsisavinti iki 100 proc. Didžiausias tręšimo per lapus pliusas yra tas, kad visos ant augalo lapų patekusios medžiagos į augalo vidų patenka jau po kelių valandų ir iki pat šaknų galiukų jos pasklinda greičiau negu per 48 valandas. Siekiant maksimalaus derlingumo ir maksimalaus poveikio dirvos savybėms, siūloma papildomą cukrinių runkelių tręšimą per lapus atlikti keletą kartų per jų vegetaciją.

Ne kiekvienais metais pasiekiamas didelis trąšų efektyvumas. Daug lemia oro sąlygos bei technologijos laikymasis. Smarkiai išplitusios runkelių lapų ligos nudžiovina lapus, todėl labai sumažėja derlius. Siekiant maksimalaus derliaus, subalansuotą tręšimą reikia derinti su apsaugos nuo ligų priemonėmis. Mokslininkų yra paskaičiuota, kad pagrindinio augalų apsaugos normų laikymasis ir tręšimas per lapus bei papildomo derliaus priedo realizacijos išlaidos vidutiniškai kainuoja iki 175 €/ha, o gauto derliaus priedo vertė yra ne mažiau kaip 600 €. Efektas didelis ir tikrai vertas ūkininkų dėmesio.

parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas