Vasarinių javų papildomas tręšimas per lapus

2015-05-08 11:15 Peržiūros : 1777 Spausdinti

Per keletą paskutinių metų Lietuvoje žymiai padidėjo vasarinių javų pasėlių plotai. Tą nulėmė naujų veislių, kurios nekelia aplinkai didelių reikalavimų ir ypač orų temperatūrai pirminiuose augimo tarpsniuose bei grūdų brandos metu, sukūrimas. Klimatinės sąlygos Lietuvoje beveik 85 - 90 % atitinka naujųjų vasarinių javų veislių biologinius reikalavimus.

Auginant vasarinius javus vienas iš svarbiausių uždavinių yra sąlygų sudarymas tolygiam sėklų dygimui, sėkmingam krūmijimuisi bei pridėtinių šaknų susiformavimui. Tik pasiekus šiuos tikslus padidėja javų atsparumas pavasario sausroms ir sumažinamas savaiminis pasėlių retėjimas. Kad pavasarį pasėti vasariniai javai maksimaliai užderėtų, augalams turi pakakti visų reikiamų medžiagų. Dažniausia šiems augalams azotas, fosforas ir kalis yra atiduodamas dirvos ruošimo bei sėjos metu. Šių trąšų normos koreguojamos atsižvelgiant į dirvožemio granuliometrinę sudėtį, rūgštumą, humuso, fosforo ir kalio kiekį dirvožemyje. Norint užauginti gerą ir kokybišką vasarojų, reikalingas maisto medžiagas augalas turi įsisavinti optimaliausiu metu. Dažniausiai augalai maisto medžiagas iš dirvožemio įsisavina šaknimis. Tačiau šis procesas palyginti lėtas medžiagų paėmimo būdas. Jo metu dirvožemio vandenyje ištirpusios maisto medžiagų dalelytės pačios juda link augalo šaknų, kitaip tariant, difuzijos principu. Tačiau dėl dirvoje vykstančių cheminių procesų ir mikroorganizmų veiklos, nors ir esant pakankamai drėgmės, procesas gali užsitęsti nuo kelių iki keliolikos savaičių. Be to, ne visos dirvoje ištirpusios maisto medžiagos yra pilnai augalų pasisavinamos, todėl, siekiant gero derliaus, reikia intensyvios priežiūros bei papildomo tręšimo.

Vegetacijos metu skirtingais augimo tarpsniais auga skirtingos augalų dalys (šaknys, lapai, žiedynai ir t. t.). Šių tarpsnių metu konkrečios maisto medžiagos (trąšos) būna labai reikalingos tam tikrai augalo daliai vystytis. Tik tuo metu konkreti medžiaga būna reikalingiausia tam tikrai augalo daliai vystytis. Praėjus tam tarpsniui šios medžiagos reikia labai mažai, o jos kiekis nebedaro jokios įtakos derliui. Pavėluotai patręšus augalus padarytų klaidų jau nebeištaisysi, todėl, norint užauginti stiprų augalą, maisto medžiagas augalas turi gauti tinkamiausiu laiku. Be to, vasaros metu karšti orai bei sausra pagreitina vasarinių javų išplaukėjimą, ir vasariniuose javuose susiformuoja mažos varpos. To vasarojuje galima visiškai išvengti naudojant papildomą pasėlių tręšimą per lapus, kurio metu greičiausiai į augalo vidų prasiskverbia azotas, magnis, lėčiau siera, o dar lėčiau kalcis, kalis, fosforas ir mikroelementai. Tačiau netgi kalcis ir fosforas per lapus įsisavinamas greičiau, nei iš grunto.

Būtina žinoti, kad į dirvą įterptos trąšos augalams tampa prieinamos ne iš karto, o per lapus augalai įsisavina maisto medžiagas labai gerai. Būtent per lapus augalai sugeria vandenį ir tuo pačiu jame ištirpusias medžiagas. Jau po kelių valandų visos ant augalo lapų patekusios medžiagos patenka į augalo vidų ir iki pat šaknų galiukų jos pasklinda greičiau nei per 48 valandas. Tad nupurškus pasėlį rezultatai gali būti pastebimi jau kitą dieną.

Rinkoje žemdirbiams tiekiamos padidintos koncentracijos trąšos, kuriose yra makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio ir sieros), mikroelementų (boro, cinko, geležies, mangano, molibdeno ir vario) bei visų pagrindinių mineralinių elementų, reikalingų augalų mitybai. Svarbiausia yra tai, kad mineralinių elementų sudėtis bei jų koncentracija kiekvienoje iš šių trąšų yra skirtinga ir tiesiogiai priklauso nuo augalo rūšies, kuriai ji yra sukurta. Pagrindinė šių trąšų paskirtis - augalų tręšimas per lapus kritiniais jų augimo tarpsniais. Šiame straipsnyje paanalizuosime vasarinių javų tręšimo technologiją per lapus minėtos įmonės rekomenduojamomis trąšomis.

Pateiktame paveikslėlyje grafiškai parodyta vasarinių javų vystymosi fazės ir kiekvienos augimo fazės metu rekomenduojamos naudoti trąšos bei jų normos. Šiame grafike yra nurodytos trąšų normos litrais/ha (miltinės nurodytos kg/ha) pagal atskirus brandos tarpsnius.

Sėjant vasarinius javus kartu su sėkla rekomenduojama įterpti Black Pearl trąšas - 20-100 kg/ha. Tai bechlorės specialios trąšos su huminėmis ir fulvo rūgštimis, azotu ir kaliu, papildytos siera ir organinėmis medžiagomis. Huminės ir fulvo rūgštys granuliuotose trąšose daug geriau padeda įsisavinti maisto medžiagas, esančias dirvoje, skatina mikroorganizmų veiklą, geriau vystosi šaknys, geriau palaiko drėgmę dirvoje ir užtikrina teisingą visų maistinių medžiagų paskirstymą.

Vasarojaus derliui bei jo kokybei didelę reikšmę turi auginimo technologijos intensyvumas. Mūsų dirvožemio - klimato sąlygos leidžia užauginti konkurencingus vasarinius kviečius bei kitus vasarinius javus, o vasariniai miežiai įeina į „didžiąją trijulę" (kviečiai, rapsai, miežiai) pagal eksporto apimtis ir jo vertę visų Lietuvoje auginamų kultūrinių augalų tarpe. Vadinasi, turime tvirtą potencialą, kurį galime pilnai išnaudoti.

parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Augalininkystė, žemdirbystė, Trąšos ir augalų tręšimas