Papildomas pupinių augalų tręšimas per lapus

2015-05-04 17:08 Peržiūros : 1625 Spausdinti

Papildomas pupinių augalų tręšimas per lapus Anksčiau ūkininkai vengė sėti žirnius ir pupas, kadangi seni kombainai nebuvo pritaikyti jų nuėmimui. Šiuo metu jau turime modernios technikos ir naujų veislių, todėl ankštinės kultūros tampa vis perspektyvesnės. Ankštines kultūras galima auginti naudojant tą pačią techniką kaip ir kviečiams, džiovinimui tinka grūdų elevatoriai. Iš ankštinių augalų gaunamos pajamos, skaičiuojant hektarui, panašios kaip iš kviečių ar rapsų. Žemdirbiai skatinami auginti ankštines kultūras, nes jos naudojamos ne tik pašarų gamybai, tačiau yra paklausios ir eksporto rinkose. Europos Komisijos sprendimu 2 proc. paramos bus skiriama būtent ankštinėms kultūroms. Taip ūkininkai skatinami apsirūpinti savais pašarais, mažinama jų priklausomybė nuo įvežtinių sojų. Žemdirbystėje ankštiniai augalai ypač reikšmingi ir dėl sėjomainos - ūkininkai skatinami vykdyti žalinimo politiką.

Lietuvos ūkininkai savo plotuose pamėgo auginti pupas, kurios dalinai nukonkuruoja kitą ankštinę kultūrą - žirnius dėl pagrindinės priežasties - palankesnio nuėmimo laiko. Žirnių brandos metas dažniausiai sutampa su žieminių kviečių, todėl reikia stabdyti kviečių kūlimą ir perreguliuoti kombainą žirniams kulti, pavyzdžiui, keisti valomosios sietus. Tai užima papildomo laiko per patį darbymetį. Ypač sudėtinga, jeigu pasitaiko lietingi metai. Tuo tarpu pupos subręsta rugsėjo mėnesį, kai kitos kultūros jau būna baigtos kulti.

Pašarinių pupų auginimo technologija nėra nauja, tačiau primiršta. Lietuvos ūkininkai iš naujo atranda ir noriai renkasi pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės. Jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu (sukaupia apie 200-240 kg azoto veikliosios medžiagos).

Pupos būna stambiasėklės ir smulkiasėklės. Pašarinės pupos - šilumai nereiklūs augalai. Sėklos dygsta 3-4 °C temperatūroje, bet tinkamiausia dygimo temperatūra yra 5-6 °C. Daigai atsparūs pavasarinėms šalnoms iki -6 °C. Pupų sėjama apie 300 kg/ha, tręšiama NPK kompleksinėmis trąšomis.

Pupiniai augalai - tai nepakeičiamas priešsėlis kitoms kultūroms, todėl jų auginimas yra viena iš svarbiausių sėkmingos žemdirbystės sąlygų. Nustatyta, kad žieminių rapsų, pasėtų po derlingų pupų, sėklų derlingumas būna net 0,75-1,0 t/ha didesnis, o žieminių kviečių - 1,0-1,5 t/ha daugiau grūdų, nei pasėtų po miglinių javų. Siekiant maksimalaus derlingumo ir maksimalaus poveikio dirvos savybėms, siūlomas papildomas pupų tręšimas per lapus.

Skirtingais pupinių augalų augimo tarpsniais reikia nevienodo maisto medžiagų kiekio. Papildomo tręšimo per lapus tikslas ir yra pateikti augalui lengvai prieinamų maisto medžiagų. Svarbu parinkti tinkamą trąšą ir jos išpurškimo ant lapų laiką. Norėdami išauginti kuo gausesnį pupų derlių, ūkininkai turėtų tręšti augalus trąšomis, kurių sudėtyje yra amino rūgščių, ir valdyti patį augimą, t. y. mažinti augalų stresą, užtikrinti pakankamą kiekį šilumos bei šviesos.

Apibendrinant papildomą pupinių augalų trešimą per lapus, galima teigti, kad tik visas kompleksas rekomenduojamų trešimo priemonių gali užtikrinti gausų ir stabilų pupinių augalų derlių.

parengė Algis Mačiukas

Kategorijos: Trąšos, augalų priežiūros ir auginimo priemonės, Trąšos ir augalų tręšimas